Įžūlaus statytojo daugiabučiu paverstas vienbutis Kunigiškėse sulygintas su žeme

Pušynas Kunigiškėse
Pušynas Kunigiškėse
© Palangos TIC

Palangos Kunigiškės virto į modernių kotedžiukų kvartalą, bet Užkanavės gatvėje, kur dar neseniai stovėjo didžiulis 24 butų UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ daugiabutis, liko tik it skustuvu nugremžtas žemės sklypas. Teismo sprendimu, Palangoje įvykęs „stebuklas“, kai vietoj prabangaus vienbučio gyvenamojo namo vienai šeimai išdygo didžiulis 24 butų daugiabutis, sulaukė atomazgos – po nepalankaus statytojams teismo sprendimo ir jų taikos sutarties su kaimynais, jis gegužės vidury buvo nugriautas.

Atskleidė teisinių aktų spragas

reklama

Užkanavės gatvė Palangoje yra visai arti jūros – vos kelios minutės pušų mišku ir prieš akis atsiveria Baltija.

Kauno apygardos teismas 2016 metų pabaigoje priėmė sprendimą panaikinti 2014-ųjų gegužės 26-osios Palangos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą naujo statinio statybai, adresu Užkanavės g. 28A. Teismas nusprendė, kad leidimas šiam pastatui išduotas neteisėtai. Taip pat įpareigojo minėtus statytojus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato dalis: viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus, kitoje vietoje perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį – nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu.

Ši Palangos statybų istorija atskleidė didelius statybų ir kitų teisinių aktų spragas, kuriomis pasinaudoję, statytojai vienbučius pavertė į daugiabučius namus.

reklama

Užkanavės statybų atveju, senas 300 kv. m pastatas virto į beveik 1000 kv. m vieno buto „vilą“, joje atsirado projekte nenumatytos vidinės pertvaros butams, atskiri įėjimai, pradėta prekiauti būstais dar nepastatytame name, o visos valstybinės institucijos negalėjo padaryti nieko, kad suvaldytų įžūlų statytoją.

Palangos Kunigiškės virto modernių kotedžiukų kvartalu, bet Užkanavės gatvėje, kur dar neseniai stovėjo didžiulis 24 butų UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ daugiabutis, liko tik it skustuvu nugremžtas žemės sklypas. Teismo sprendimu, Palangoje įvykęs „stebuklas“, kai vietoj prabangaus vienbučio gyvenamojo namo vienai šeimai išdygo didžiulis 24 butų daugiabutis, sulaukė atomazgos – po napalankaus statytojams teismo sprendimo ir jų taikos sutarties su kaimynais, jis gegužės viduryje buvo nugriautas.


palangosbalsas.lt nuotr.

Kovojo ir kaimynai

Prie pergalės prieš įžūlius statytojus nemažai prisidėjo ir vietos bendruomenė, tačiau didžiausias nuopelnas – aktyvių kaimynų, Sauliaus Valuntos, UAB „Serfas“ direktoriaus, ir Valdo Matulio, UAB „Maksima“ direktoriaus, kurie, užsispyrę, siekdami sutramdyti įžūlų kaimyną, varstė įvairių teisminių instancijų duris.

„Manau, kad teisingumas, ir ne tik, buvo įgyvendintas. Jeigu būtų šnekamasi ir susišnekėta, tiek iečių laužymo nebūtų buvę. Kalbantis būtų buvę galima išvengti bylinėjimosi. Aplink žmonės džiaugiasi, kad neliko tokio šašo“, – „Palangos tiltui“ sakė S. Valunta.

Jis teigė, kad griovimo darbai buvo atlikti „Serfui“ ir „Maksimai“ – jų savininkų sklypai ribojasi su skandalingu Užkanavės g. 28A sklypu – pasiekus taikos sutartį su „Kauno būstais“ ir „Financial Way“.

„Pagal ją, mes tapome to sklypo savininkais – nupirkome jį, o jame buvusį statinį, vykdydami sutarties sąlygas, nugriovėme. Suderinę su Savivaldybe, turime minčių sklype pastatyti du gražius namukus, kurie puoš aplinką“, – sakė S. Valunta.

reklama

Viskas ėjosi lyg sviestu patepta

Palangos savivaldybė visąlaik teigė, kad leidimai „Kauno būstų“ statyboms Užkanavės g. buvo išduoti teisėtai.

„Statybą leidžiantis dokumentas vienbučiam gyvenamajam namui Užkanavės g. 28A buvo išduotas įvertinus tai, kad numatoma statyba atitiko žemės sklypo detaliojo plano sprendinius bei Statybos techninius reglamentus, gauti visų atsakingų institucijų suderinimai, tad nebuvo priežasties neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Ar statybos metu neatsirado nukrypimų nuo projekto, kontroliuoti privalo ne Savivaldybė, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir, jei nustatomi pažeidimai, ši institucija turi imtis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka“, – yra sakęs Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.

Tačiau Palangos savivaldybės Tarybai kilus įtarimų dėl 9 adresų (tarp jų – ir Užkanavės g. 28A), kur vietoje vienbučio pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, Palangos miesto savivaldybės taryba dar 2014 metų vasarą kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei paprašė pagal kompetenciją ištirti, įvertinti nurodytus pažeidimus ir priimti sprendimus dėl jų pašalinimo.

VTPSI, atlikusi statybų Užkanavės g. 28A patikrinimą, nustatė, kad statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Patikrinimo metu buvo nustatyti tik neesminiai vidaus statybos nukrypimai nuo statybos projekto, tad statytojams buvo nurodyta juos pašalinti. 2014 metų lapkritį vykdomo patikrinimo metu ši institucija nustatė, kad privalomas nurodymas įvykdytas – nustatyti pažeidimai pašalinti, tad nėra pagrindo stabdyti Užkanavės g. 28A vykdomas statybas.

reklama

Pardavinėjo net vykstant teismui

Tačiau tik Kauno apygardos teismas pasakė, kas buvo akivaizdu – vienbutis yra didelis daugiabutis.

Jau vykstant teismui, internete vis dar buvo galima aptikti reklamų, kuriose buvo reklamuojami Užkanavės g. 28A parduodami 24 butai.

Gyventojai rado interneto portaluose skelbimą, kuriame projektuotas tūkstančio kvadratinių metrų vieno buto namas buvo pavadintas „Sakalo vila“.

Remiantis šiuo skelbimu, pastatas suskirstytas į maždaug 36-43 kvadratinių metrų dviejų kambarių butus.

reklama

Butų kainos jame svyravo nuo 70 tūkst. iki 86 tūkst. eurų. Skelbta, kad parduodami 24 butai.

Šios reklamos vėliau buvo pateiktos ir teismui.


bstatic.com nuotr.

Įsigijo ne butus

„Kauno būstų“ vienintelis akcininkas ir vadovas, Registrų centro duomenimis, yra kaunietis Povilas Loda. Vakar jis neatsakė į „Palangos tilto“ skambutį.

Pirmasis „Kauno būstų“ „Malūnų vilos“ projektas kurorto centre, Ganyklų gatvėje, buvo visuotinai laikomas sėkmingu, tačiau vėliau sulaukė neigiamo dėmesio, mat paaiškėjo, kad „Malūnų vilose“ vienu metu buvo užregistruota per 400 bendrasavininkių, nes gyventojai nusipirko ne butus, o poilsio paskirties patalpas.

Buvo svarstyta, kad tokia paskirtis pasirinkta dėl mokestinių ir automobilio parkavimo dalykų.

Oficialiai statant daugiabutį privaloma vienam butui įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą, statant vienbutį, verslininkai tokio reikalavimo išvengia. Taip pat problemų kyla su atliekų išvežimu, priešgaisriniais reikalavimais.

Gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė bendrovės „Kauno būstai“ skundą ir patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai jai skyrė 6300 Eur baudą už klaidinančios reklamos skleidimą.

VAAT konstatavo, kad „Kauno būstai“ nei tyrimo Konkurencijos taryboje, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrindė reklamoje naudotų teiginių, jog Palangoje parduodami butai, teisingumo. Taigi, skleisdama reklamą apie butus, bendrovė klaidino vartotojus, nes pirkėjams galėjo pasiūlyti įsigyti tik negyvenamosios paskirties patalpas. Apie teismo sprendimą praneša Konkurencijos taryba.

Padidinto triukšmo lygio teritorija

VAAT patvirtino Konkurencijos tarybos išvadą, kad nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario keliose skelbimų svetainėse bendrovė „Kauno būstai“ reklamavo Palangoje parduodamus naujai statomus butus ar būstus dvibučiame name, taip pat siūlė įsigyti gyvenamąjį trijų kambarių namą, o tokius objektus vidutinis vartotojas suvokia kaip būtent gyventi skirtus statinius.

„Konkurencijos taryba tyrimo metu pagrįstai nustatė, kad Paliepgirių kelyje buvo statomi negyvenamosios paskirties pastatai: svečių namai ir poilsio paskirties patalpos. Teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos surinkti įrodymai paneigia „Kauno būstų“ akcentuojamą hipotetinę galimybę statomuose pastatuose įrengti gyvenamąsias patalpas (butus). Šie pastatai yra žemės sklype, patenkančiame į teritoriją, kuriai dėl padidinto triukšmo lygio taikomi apribojimai ir kurioje galima tik trumpalaikio apgyvendinimo statyba“, – rašoma tarybos pranešime.

Konkurencijos taryba primena, kad NT reklamose būtina aiškiai ir tiksliai įvardinti siūlomų įsigyti patalpų ir statinių paskirtį taip, kaip nurodyta statybą leidžiančiame dokumente arba nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto ekspertai įspėja, kad gyventojai, pirkdami būstus tokiuose vienbučiuose-daugiabučiuose rizikuoja patekti į didžiules žabangas ir oficialiai net neturėti atskiro turto. Namo naujakuriai oficialiai taptų tik vieno buto bendrasavininkiais ir net neturėtų savo buto, o valdytų tik vieną buto dalį. Statytojai, pardavinėdami butus dvibučiuose arba vienbučiuose pastatuose, niekuomet nenaudoja pačios sąvokos „butas“, jie savo svetainėse rašo ir naudoja sąvoką „būstas“. 

Pardavėjai negali naudoti sąvokos „butas“, kai visas statinys oficialiai susideda iš dviejų ar vieno buto, todėl vartodami sąvoką „būstas“, jie iš tiesų turi omeny tik kažkokią dalį name esančio buto. Taip „būstus“ nusipirkę žmonės teisiškai tampa vieno buto bendrasavininkiais. Tokia verslo schema gudraujant žodžiais buvo pastebėta jau seniai, o pirkėjai dažnai tik nusipirkę „būstus“ supranta, į kokią situaciją pateko.