S. Skverneliui artėja apsisprendimo metas: galimas ir R. Pakso pramintas kelias

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© Edvard Blaževič

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paneigė kalbas, jog Seime užstrigus mokesčių reformai, dar sykį parodžiusiai pažiūrų atotrūkį valstiečių-žaliųjų viduje, jis atsistatydintų iš Vyriausybės. Tačiau artėjant prezidento rinkimams, apie kuriuos premjeras, tikėtina, mąsto ne tik iš stebėtojo perspektyvos, kils dilema – ieškoti palankios progos pasitraukti ir nevaržomam pareigybių įsitvirtinti priešrinkiminiuose apkasuose ar visgi varžytis su konkurentais posto garantuojamo matomumo pagalba.

Įžvelgė gudravimą

reklama

Manevrą, kai atsistatydinęs ministras pirmininkas netrukus pareiškia kandidatuosiantis prezidento rinkimuose, Lietuva jau matė. 2001 m. birželį atsistatydinęs Rolandas Paksas po pusmečio patvirtino pretenduosiantis į tuomečio prezidento Valdo Adamkaus vietą, tiesa, pasitraukimas buvo sąlygotas ir aplinkybių – yrančios Vyriausybės. R. Paksas pasielgė taip, kaip strategiškai jam buvo palankiausia.

Pagrįstai ar ne, apie S. Skvernelio strategavimą praėjusią savaitę prakalbo opozicija – esą jei Seime nebus pritarta Vyriausybės siūlomiems mokesčių sistemos pakeitimams, premjeras pasinaudos proga atsistatydinimui.

„Pono Skvernelio situacija yra nepralošiama, lietuvių tauta mėgsta skriaudžiamus žmones, jeigu jis atsistatydina, jis tiesiog dar gauna ne vieną arklį, o kelis žirgus joti į prezidento postą, tai aš nenustebčiau, jei jis tokį žingsnį padarytų“, – Seime verdančias reformų batalijas LRT komentavo socialdemokratas Algirdas Sysas. Gegužės pabaigoje panašiomis įžvalgomis dalinosi ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, sakydamas, jog žvelgiant į neparuoštomis atrodančius reformų apmatus, pateikiamus Seimui, susidaro įspūdis, kad premjeras ieško preteksto atsistatydinti.

reklama

Dabar valstiečiai-žalieji kalba apie atrastą kompromisą dėl reformų, o S. Skvernelis, kartą jau atsisakęs aukščiausio posto Vidaus reikalų ministerijoje ir išlošęs iš konflikto su prezidente ir tuomete Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, pareiškė jaučiantis „gerokai didesnę atsakomybę nei durų trinktelėjimai“.


R.Paksas, L. Lolišvili ir L.Paksienė© Andrius Petrulevičius

Opozicijos aptartas pretekstas neatrodo įtikimas

Alfa.lt kalbintas komunikacijos agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas sako, kad planuojamos reformos iš tikrųjų esmingai svarbios ne tik dėl savo turinio ir įtakos šalies gyventojams, bet ir pačiam S. Skverneliui, jeigu šis svarsto dalyvauti prezidento rinkimuose. Įtikinimas jų nauda suteiktų politinio svorio premjerui, tačiau A. Syso aptartas scenarijus neatrodo toks vienareikšmiškas. Kaip primena A. Katauskas, R. Paksas, palikęs Vyriausybę ir netrukus po to siekęs prezidento posto, naudojosi „Mažeikių naftos“ privatizavimo istorija.

„Williams“ reikalas (R. Paksas 1999 m. nepasirašė sutarties dėl „Mažeikių naftos“ perleidimo amerikiečių įmonei – aut. past.) iki šiols karts nuo karto tampomas politinėje komunikacijoje – tai yra vienas labiausiai komunikacijoje išnaudojamų įvykių Lietuvos istorijoje. Premjero Rolando Pakso atsitraukimas ir atsisakymas pasirašyti tą sutartį ir vėliau to dalyko naudojamas politinėse kampanijose, kurių buvo net ne viena, o keletas, jam tikrai padėjo.

Ar turime tokių išeskaluotų įvykių Lietuvoje pastaruoju metu? Pati mokesčių reforma arba sodros reforma yra per sudėtinga paprastam žmogui, kad iš jos galėtum padaryti „Williams“ istoriją. Reikalingas labai radikalus pasirinkimas, kurį daro kandidatas kaip ženklą, kad rūpinasi žmonėmis ir panašiai. Bet tam reikia įvykio, kuris būtų labai aiškiai, nebūtinai teisingai, bet aiškiai suvokiamas. Jeigu kaime paklaustume, ką žmonės žino apie mokesčių reforma, jie nesuprastų, apie ką kalbate, bet jeigu paklaustume apie „Williams“ istoriją, tikriausiai atsakytų, kad konservatoriai Lietuvą pardavė. Pasinaudojimas tokiais įvykiais yra didžiulė parama komunikacijoje, tačiau pagal tai, kas vyksta Lietuvoje, aš nematau tokio stiprumo įvykio, ant kurio galima būtų statyti pagrindinę komunikacinę žinutę atsistatydinus“, – svarstė A. Katauskas.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad jeigu S. Skvernelis vis dėlto taikysis į regalijas Daukanto aikštėje, atsistatydinimas galimai atneštų daugiau žalos negu naudos.

reklama

„Tai yra vienas iš variantų, aišku, jis įmanomas ir tam gali būti suplanuoti tam tikri žingsniai, bandant parodyti, kad jis dėl kažko nepritaria ir yra kovotojas už teisybę, kurios nesugebėjo apginti būdamas premjeru ir dėl to siekia aukštesnės pozicijos. Bet tai nėra vienintelis variantas ir jis yra gana sudėtingas, nes reikia tiksliai suplanuoti pretekstą, labai gerai jį išnaudoti, parodyti savo pasipiktinimo priežastį ir galiausiai paversti tai politiniu kapitalu. Pavadinčiau tai Pakso scenarijumi, kurį jau matėme, kada jis buvo atsistatydinęs iš premjero pozicijų dėl „Williams“. Pakartoti jį tikrai nėra lengva, nes reikia labai stipraus preteksto ir labai aiškaus, visuomenei suvokiamo paaiškinimo, kodėl visa tai vyksta“, – panašiai kaip ir A. Katauskas kalbėjo politologas.


LR Prezidentūra© Robertas Dačkus

Anot T. Janeliūno, kitas variantas galėtų būti kur kas ramesnis pasirengimas prezidento rinkimams liekant premjeru. „Sustabdomas statusas arba galbūt išeinama atostogų. Tokiu atveju, tas atostogų pasiėmimas būtų tik tam laikotarpiui, kada vyksta oficiali prezidentinė kampanija, realiai – mėnuo laiko. Tas variantas įmanomas, galbūt netgi labiau tikėtinas, jeigu premjerui seksis neblogai palaikyti savo populiarumą iki to momento“, – Alfa.lt sakė profesorius.

Paramos dalybų faktorius

Aptakiai apie prezidento rinkimus kalbantis S. Skvernelis metų pradžioje pasakė ir šį tą konkretaus – premjeras leido suprasti, jog pats nusprendęs nedalyvauti mielai paremtų kitą potencialų kandidatą, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. O šis tą pačią savaitę pasisakė, jog paremtų premjero prezidentines ambicijas. Tokie įtakingų ir populiarių žmonių palaikymai, kaip sako A. Katauskas, rinkimuose lemtų daug.

„Įsivaizduokime kaip pavyzdį – Kauno meras puikiai sutaria su premjeru ir Kaune atsiranda stadionas, tuomet meras dėkoja premjerui, kadangi puikiai kažkas pavyko. Tai yra dalykas, kurį būnant premjeru pasiekti kur kas lengviau. [...] Jeigu kažkas vyksta ne pagal planą, tada geriau atsistatydinti, tą padarant laiku, kad spėtum viskam pasiruošti. Taip galima kritikuoti Seimą ar prezidentūrą, tačiau taip užsiklijuoji dar vieną detalę – to, kuris pabėgo, kurį nugalėjo sistema įvaizdį ant savęs“, – aiškino A. Katauskas.

Abu pašnekovai išskyrė ir tai, jog S. Skverneliui rinkimuose nusprendus dalyvauti, svarbūs bus santykiai su politine jėga, atvedusia į valdžią, t.y. valstiečiais-žaliaisiais bei jų organizaciniai ir žmogiškieji resursai.

Jau šį rudenį Seimas tvirtins kitąmet vyksiančių rinkimų, tarp jų ir prezidento, datas. Tuomet ir bus duotas formalus startas politinei kampanijai, pradedami registruoti potencialūs kandidatai. Įstatymas numato, jog iki rinkimų likus ne mažiau kaip 45 dienoms, juose dalyvauti norintys pretendentai privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.

reklama