Svajonė apie gyvybingą Lietuvą: ragina priimti imigrantus ir kaupti finansinį rezervą

Kelininkai (Andriaus Repšio nuotr.)
Kelininkai (Andriaus Repšio nuotr.)
© Organizatoriai

Po keleto metų Lietuvą pasivysianti susenusios visuomenės krizė gali būti išspręsta tik drastiškai perskirstant migracijos srautus, teigia Lietuvos socialinių tyrimų centro specialistas, profesorius Boguslavas Gruževskis.

Ketvirtadienį Lietuvos demografijos forume mokslininkas B. Gruževskis įspėjo, kad jau po 3–8 metų Lietuvos visuomenė įklimps į gilią demografinę krizę. Pensinio amžiaus sulauks didžiausia Lietuvos gyventojų grupė, o darbo rinkoje net pusės jų vietų nebus kam užpildyti, kadangi šiandieniai paaugliai – ne tik kukliausia visuomenės grupė, bet ir labiausiai linkusi išvykti svetur.

reklama

Liūdnos prognozės

2030 m. Lietuvoje vienam išlaikomo pagyvenusio amžiaus žmogui teks mažiausias dirbančiųjų skaičius Europoje. „Ir tai tik pradžia tos duobės, kuri užsitęs kokius 15–18 metų, – Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ sakė B. Gruževskis. – Kol, atleiskit, ši karta iš šito pasaulio pasitrauks. Tada jau viskas baigsis gerai, todėl jaunimo faktiškai laukia aukso amžius – aš jus labai sveikinu, bet, deja, dar teks palaukti”, – juodojo humoro nevengė profesorius.

Stipriai mažės ir gyventojų skaičius. Kliaujantis ES statistikos tarnybos („Eurostat“) pagrindine prognoze, Lietuvos gyventojų skaičius 2030 m. kris iki 2 280 000, o 2050 m. nebesieks ir 2 mln. Tačiau Lietuva nusiteikusi karingai: konferencijoje pristatytos strategijos tikslas – 2050 m. turėti 3 mln. gyventojų. 

reklama

Raktas – imigracija

Gimstamumo skatinimo politika svarbi ilguoju laikotarpiu, tačiau į nugarą alsuojančios krizės ji išspręsti jau nebespėtų. Ypač kai dėl migracijos kasmet prarandame apie 20–30 tūkst. gyventojų. Lietuvos statistikos departamento paskelbta išankstinė 2018 m. gegužės mėnesio migracijos statistika rodo, kad pagaliau pavyko pasiekti prieaugį – šį mėnesį atvykusiųjų buvo 543 daugiau nei Lietuvą palikusių gyventojų.

Tačiau, Lietuvos socialinių tyrimų centro skaičiavimais, norint stabilizuoti gyventojų skaičių, emigracijos rodiklius reiktų sumažinti bene trigubai – nuo maždaug 50 iki 15 tūkst. per metus – bei nusiteikti priimti bent 35 tūkst. imigrantų. Tai yra apie 15 tūkst. daugiau nei dabar.

Patraukli ir atsinaujinusi?

Kalbėdamas apie imigraciją, B. Gruževskis skatino vertinti realiai: „Pamirškim idėją, kad tai bus reimigrantai – jiems Lietuvos darbo rinka dar nėra pakankamai patraukli. Turim dirbti tam tikslui, bet šiandien esame patrauklūs silpnesnių šalių piliečiams, pirmiausia Ukrainai.“

reklama

Jis pabrėžė, kad praradimai darbo rinkoje ir valstybės socialinę apsaugą garantuojančioje sistemoje galės būti kompensuoti tik užtikrinus visapusišką atvykėlių integraciją – galimybes legaliai dirbti ir užsidirbti, mokėti mokesčius, investuoti į gerovės Lietuvoje susikūrimą. „Taip, kaip buvo iki 89-ųjų, jau nebebus, pamirškit. Išpilkit nešvarų vandenį, įpilkit švarų ir gyvenkit atitinkamai”, – nevyniodamas į vatą kalbėjo specialistas.

Taip pat raginta nepamiršti, kad demografinės politikos sėkmė priklauso nuo bendros ekonominės ir socialinės aplinkos šalyje. „Jei nebus patrauklių darbo vietų, atitinkamai nedidės atlyginimai, jei žmonės nematys patrauklumo, jie išvažiuos, čia gi laisva rinka, – primindamas kitų sektorių atsakomybes sakė B. Gruževskis. – Galite pasiimti tas statistikas, eiti skaičiuoti dienas, valandas, kada visi tie žmonės išeis į pensiją ir juos kažkam teks išlaikyti, bet niekas nuo to nesikeis.“

Ruoškite rezervą

Artėjant laikui, kai dirbančiųjų nebeužteks pensininkams išlaikyti, jau šiandien aktualus ir viešųjų finansų didinimo klausimas. „Užimtumo srityje artimoje ateityje neišvengiamai prarasime apie 300 tūkst. mokesčių mokėtojų. O socialinių išmokų gavėjų skaičius gerokai padidės. Turime per artimiausius 5–6 metus sukaupti finansinį rezervą, kad po to neigiamoje aplinkoje socialinės apsaugos sistema funkcionuotų apie 15 metų“, – teigė profesorius.

reklama