Paskelbti S. Eidrigevičiaus menų centro konkurso nugalėtojai

Pirma vieta atiteko „IMPLMNT architects“ projektui.
Pirma vieta atiteko „IMPLMNT architects“ projektui.
© Alfa.lt
Sekundė
2018-06-21 13:55

Kokybės vertinimo kriterijai: urbanistika, architektūra ir dizainas, sprendinių daugiafunkciškumas ir racionalumas, tvarumas, efektyvumas ir stasiškumas.

Konkurso nugalėtoju tapo geriausiai ekspertinės komisijos įvertintas MB „Syrusas“, pavadinimu „IMPLMNT architects“ veikiančios komandos darbas (pasiūlymo šifras: 200300). Autorių kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius. 

reklama

„IMPLMNT architects“ architektai pasiūlė drąsų, tačiau nuosaikų ir vientisą projektą, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. 

Ekspertinė komisija teigiamai vertino pasiūlymo urbanistinį integralumą, kuriamą kokybišką, tinkamų parametrų viešąją erdvę pietinėje sklypo dalyje. Architektūriškai darbas yra drąsus ir ryžtingas. Neliekantis nepastebėtas ir nepaliekantis abejingų, tačiau nuosaikus ir vientisas. Architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką teritorijos charakterį. 

Pirmajame etape siūloma pastatą rekonstruoti iš esmės, paliekant mažą dalį esamų kino teatro konstrukcijų.

Techninio projekto inžinerinę dalį projektuos tarptautinė projektavimo įmonė SWECO. Jos projektai Lietuvoje: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinės paskirties pastatas, administracinės paskirties pastato Vilniuje rekonstrukcijos projektavimas, Vilniaus universiteto Nacionalinio fizikinių ir technologijos mokslų centro pastatas.
reklama

Antroji vieta skirta projektui „Tinklas“, kurio autoriai – įmonės „Klasikinio portiko“ architektų komanda. 

Ekspertų komisija įvertino pasiūlymo išmintingumą ir inovatyvų miestovaizdžio suvokimą. Pastebėta, kad realizavus tik pirmąjį etapą situacija iš esmės daug nepasikeičia, tačiau įgyvendinus antrąjį etapą viešosios erdvės beveik nebelieka. 

Architektūriškai darbas yra konceptualus ir drąsus, tačiau abejojama, ar architektūrinio nebaigtumo įvaizdis yra tinkamas tokio tipo statiniui. Tikėtina, kad statinį realizavus statybinių pastolių naudoti nepavyks, kas iš esmės keis detales, todėl keisis ir bendras pastato vaizdinys. 

Sprendinių daugiafunkciškumo požiūriu pastato erdvės yra lanksčios ir lengvai transformuojamos bei prisitaikančios.

reklama
Trečioji vieta skirta darbui (šifras: 200430), autorių pavadintam „Asambilažu“. Darbo autoriai –

Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius ir įmonė „Siena“. 

Ekspertų komisijai šis pasiūlymas pasirodė urbanistiškai įdomus. Kompleksas neatrodo kaip vienas pastatas ir Panevėžiui gali pasiūlyti tai, ko miestas dar neturi. Siūloma smulkiagrūdė nevienalytė urbanistinė struktūra iš esmės yra galimas sprendimas. 

Pasiūlymas yra architektūriškai įdomus ir labai kontrastingas. Pastato planas, kuris siūlo „labirinto“ tipo praėjimą, yra didžiulis privalumas. Siūlomas naratyvas yra įdomus ir nevienalytis. 

Erdvę formuojantis žiedas  nors ir įdomi detalė, bet gana sudėtingai realizuojama. Abejojama, ar toks kontrastingas darbas sugebės suvaldyti esamą chaotišką urbanistinį audinį. 

reklama

Komisija pastebėjo, kad darbe įdomiai ir netikėtai artikuliuojamas stasiškumo aspektas, kai dalis pastato išsiveržia į viešąją erdvę.

Komisija taip pat išskyrė tris darbus (nepriklausomai nuo vertinimo rezultatų), kuriuos norėtų pastebėti. Darbą šifru 500002 (autoriai: įmonė AEXN) komisija išskyrė už literatūrišką projekto koncepciją, pastangas atrasti stasiškumo identitetą. Pasiūlyme siekta subtiliai užkoduoti Panevėžio „pamatą“. Pasiūlymas išskirtinis, netikėtas ir įtraukiantis.

Projektą šifru 770000 (autoriai: įmonė „Klaipėdos komprojektas“) komisija išskyrė už drąsą, netikėtumą ir sprendinių poetiškumą.


Darbas šifru 111111 (autoriai: įmonė „TEAM architektai“). Komisija norėtų pažymėti šį pasiūlymą už patrauklius viešosios erdvės sprendinius. Darbe siūloma viešoji erdvė kuria du patirties sluoksnius. Neliko nepastebėtas ir bandymas pakilti virš miesto.

Visus pasiūlymas vertino ekspertų komisija:

  • Rimantas Pauža (architektas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius)

  • Stasys Eidrigevičius (menininkas)

  • Daiva Gasiūnienė (architektė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė)

  • Audrius Ambrasas (architektas, Ambraso architektų biuras)

  • Lukas Rekevičius (architektas, AKETURI ARCHITEKTAI)

  • Stanislawas Denko (architektas, WIZJA, Lenkija)

  • Johanas de Wachteris (architektas, „Johan De Wachter Architects“, Olandija).

Darbus recenzavo:

  • Audrys Karalius (architektas, Architekto A. Karaliaus dirbtuvės).
  • Lolita Jablonskienė (dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė)

Kitas SEMC etapas – pirmojo etapo techninio projekto rengimas ir investicinio projekto paruošimas ES struktūrinių fondų paramai gauti.

reklama