Keliai sparčiai dyla, o kelininkų gretos byra

Kelininkai
Kelininkai
© Savivaldybė
Alfa.lt
2018-06-22 05:55

Į Lietuvos infrastruktūros statybos rinką vis smarkiau smelkiasi nežinomybė. Kelius tiesiantys ir remontuojantys, tiltus projektuojantys ir statantys specialistai turi vis mažiau garantijų dėl ateities, nes sektoriuje tvyro chaosas – nėra aiškios ilgalaikės strategijos, projektai stringa, o Vyriausybės atstovai tik pripažįsta, kad situacija yra nepavydėtina.

Darbo rinkoje – niūrios nuotaikos

reklama

Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkas Bronius Bučelis pastebi, kad dėl pertvarkų sektoriuje kilo daug sumaišties, o iš Susisiekimo ministerijos ir valstybės institucijų sklindančios žinios kelia nerimą. „Kalbama apie veiklos optimizavimą, turto pardavimą ir taupymo tikslus, tačiau taip pat valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ skelbia, kad darbo vietų neteks 150 darbuotojų“, – teigia B. Bučelis. Jis pasigenda vizijos ir dėmesio paprastiems darbuotojams, kurie kasdien pluša prižiūrėdami ir remontuodami Lietuvos kelius.

„Kokios naujienos šiandien pasiekia tūkstančius absolventų, kurie renkasi savo ateities specialybę? – retoriškai klausia B. Bučelis ir atsako. – Kad darbo vietų kelių infrastruktūros sektoriuje – vis mažiau, kad būti inžinieriumi Lietuvoje yra neperspektyvu, jau nekalbant apie žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.“

Pasak profsąjungų federacijos pirmininko, kelininkų įmonėms sezoninių darbuotojų rasti vis sunkiau, ypač regionuose. „Nors pats premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad esame apleidę savo infrastruktūrą ir šalies kelių būklė kasmet prastėja, tačiau jokių iniciatyvų ir jokio ilgalaikio plano nėra. Įmonių veiklos apimtis mažėja, finansiniai rodikliai ritasi žemyn, o tai iš karto neigiamai paveikia darbo rinką ir darbuotojų gerovę“, – aiškina B. Bučelis.

reklama

Neturėdamos aiškių ateities perspektyvų daugelis bendrovių pripažįsta šiuo metu svarstančios apie dalies darbuotojų atleidimą. Vien asociacijos „Lietuvos keliai“ įmonėse, kurios sudaro apie 80 proc. infrastruktūros statybos rinkos, per pastaruosius dvejus metus dirbančiųjų sumažėjo 33 proc. – nuo 9 iki 6 tūkst.

Prarandami brangūs specialistai

Kelininkus vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas sako, kad reikšmingus strategiškai svarbius infrastruktūros projektus įgyvendinančios bendrovės dažniausiai yra itin specializuotos. Jose dirba būtini aukščiausios kvalifikacijos atestuoti specialistai.

„Parengti aukštą pridėtinę vertę kuriančius profesionalus brangiai kainuoja. Vis dėlto valstybė investuoja, nes tokie specialistai sukuria ilgalaikę vertę, pritaiko pažangias technologijas, diegia inžinerinių sprendimų inovacijas“, – dėsto R. Gradauskas.

Lietuvos verslo konfederacijos transporto ir logistikos komisija yra apskaičiavusi, kad netekus vieno kvalifikuoto kelių inžinieriaus patiriamas 12 tūkst. eurų nuostolis – tiek į vieno specialisto parengimą per kelerius metus investuoja valstybė ir verslas.

reklama

„Jeigu įmonė yra priversta mažinti darbų apimtį, natūralu, kad mažėja ir darbuotojų skaičius. Netekę darbo žmonės nesitiki malonių iš valdžios. Jie iškart ima ieškoti naujos darbovietės, ir nebūtinai Lietuvoje – specialistai vis dažniau atsiduria Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse. O iš ten juos susigrąžinti atgal yra beveik neįmanoma“, – konstatuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Juda sraigės greičiu

R. Gradauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kelininkų darbymetis yra sezoninis – šaltuoju metų laiku kelių statybos darbai sustoja.

Tačiau šiuo metu Lietuvoje susidarė tokia situacija, tarsi valdininkai nepripažintų žiemos. Biurokratinis aparatas stringa, konkursai vėluoja, procedūros užsitęsia, todėl kelininkai skaičiuoja, kad svarbiausius darbus galės pradėti ne palankiausiu metu, o per rudens darganas ir pirmuosius šalčius.

Pastaraisiais metais įsigalėjo praktika, kad LAKD, didžiausias infrastruktūros užsakovas, dokumentaciją viešiesiems pirkimams pradeda ruošti tik patvirtinus konkrečių metų KPPP (šiemet – tik kovo pabaigoje). Taip viešųjų pirkimų skelbimas ir sutarčių pasirašymas nusikelia į pavasarį ir vasarą. Kadangi projektavimo darbai nuo sutarties pasirašymo užtrunka bent 2–3 mėnesius, įmonės praranda galimybę tinkamiausiu sezonu – pavasarį ir vasarą – įgyvendinti statybos darbus. Jie pradedami tik rugsėjo–spalio mėnesiais, dėl to kokybiškai ir laiku atlikti darbus tampa kur kas sudėtingiau.

reklama

Pagal viešųjų pirkimų duomenis, šiais metais iki gegužės 28 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) buvo pasirašiusi statybos darbų sutarčių tik už 45,75 mln. eurų. Ši suma sudaro vos 12,6 proc. visų pagal 2018 m. Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) faktiškai infrastruktūros remontui ir statybai skirtų lėšų.

Kai vėluojančių projektų skelbimas vėluoja, nespėjama išleisti numatytų KPPP lėšų bei atnaujinti reikiamo skaičiaus dangų, tad bendra kelių būklė prastėja. Įmonės negali į priekį planuoti darbų apimties, išlaikyti darbuotojų bei numatyti, ar jų investicijos atsipirks.

Pasiteisinusį modelį nustūmė į užmarštį

„Lietuvos kelių“ tarybos pirmininkas R. Gradauskas primena, kad visas sektorius atsidūrė aklavietėje dėl ydingos valdžios praktikos, kuri įsigalėjo per 2008 m. krizę. Mat sunkmečiu Vyriausybė nusprendė dalį KPPP skirtų lėšų laikinai permesti kitoms – bendrosioms – biudžeto reikmėms (BBR). Taip valdžia sąmoningai nukrypo nuo reikalavimo tinkamai finansuoti kelių infrastruktūrą, nors Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme yra aiškiai įtvirtinta 65 proc. siekianti degalų akcizų pajamų dalis, skiriama kelių priežiūrai.

„Finansavimo mechanizmas buvo logiškai pagrįstas: vairuotojai perka degalų, vadinasi, važinėja ir naudojasi keliais, o kelių priežiūra finansuojama lėšomis, gautomis iš degalų akcizo mokesčio“, – atkreipia dėmesį R. Gradauskas.

reklama

Dabartinė valdžia ima neigti šią logiką, nes nuo 65 proc. iki 48 proc. mažina degalų akcizų pajamų dalį, skiriamą kelių priežiūrai.

R. Gradauskas akcentuoja, kad eismo intensyvumas ir kelių apkrova kasmet auga, o krašto ir magistralinių kelių būklė prastėja.

Specialistas gali tik lieti apmaudą, prisimindamas 2002–2015 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, kuri numatė konkrečius prioritetus, svarbiausių projektų sąrašą, jų išdėstymą laike bei nuoseklų finansavimą programai įgyvendinti. Programa sėkmingai veikė kelerius metus – iki finansinės krizės. Per krizę įsigalėjo valdžios praktika degalų akcizo lėšas naudoti savo nuožiūra.

Dėl to kenčia ir vis prastesniais keliais važinėti priversti vairuotojai, ir ištisas kelių priežiūros ir statybos sektorius, nuo kurio priklauso medžiagų tiekėjų, žvyro kasybos, vežėjų ir daugybės kitų įmonių veikla. 

reklama