Beglobės katės mieste: vieni jas šeria, kiti nuodija ir žudo

Katės plėšikės. (M. Karlono nuotr.)
Katės plėšikės. (M. Karlono nuotr.)
© Asmeninis albumas

Gyvūnų mylėtojai pašiurpę – Klaipėdoje masiškai naikinamos katės. Pasakojama, kad pastaruoju metu buvo negailestingai užkalti ne vieno daugiabučio namo rūsio langai ir pripurkšta nuodų, kad gyvūnėliai nugaištų.

„Čia jau kvepia sadizmu. Jie aiškina, kad katės veisia blusas, bet nepagalvoja, kad išnaikinę katinus sulauks kitų svečių – žiurkių. Beje, jau girdėjau skundų, kad vamzdynais žiurkės patenka ir į butus. Paspendus spąstus nelieka ir jų, nes žiurkės pabėga kartu su spąstais“, – pasakojo VšĮ „Rainiukų viltis“ steigėja Laima Laurinavičienė.

reklama

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ji jau kreipėsi į policiją.

Rūsiai tampa kačių kapinėmis?

L. Laurinavičienė pateikė tik kelis pastaruoju metu neva vykusių masinių kačiukų žudynių atvejus, tačiau esą tokios istorijos Klaipėdoje jau tampa norma.

reklama

„Pastarasis žiaurus susidorojimas vyko birželio 12 d. viename iš Debreceno gatvėje esančio daugiabučio rūsyje. Vakare pamačiau, kad medžio drožlių plokšte užkaltas rūsio, kuriame jau daug metų niekieno netrukdomos gyveno maždaug 5–6 katės, langas. Kai kurios katės jau buvo susilaukusios jauniklių. Kai pašaukiau kates, jos gailiai kniaukdamos atsiliepė iš užkalto rūsio“, – pradėjo pasakoti moteris.

Ji sakė nedelsiant paskambinusi pagalbos numeriu 112. Kai atvyko policijos ir gaisrininkų ekipažai, pavyko patekti į rūsį ir iš ten išvaduoti du mažyčius visiškai iš bado išsekusius kačiukus. Deja, po dviejų dienų kačiukai nugaišo.

„Iš gyvūnų buvo likę vien griaučiai ir oda. Juos apžiūrėjęs veterinarijos gydytojas minėjo, kad kačiukai galėjo nugaišti dėl viruso, išsekimo, dehidratacijos arba nuodų, nes to namo gyventojai papasakojo, kad rūsyje buvo padėta nuodų žiurkėms ir purškiama, kad nebūtų blusų“, – pasakojo gyvūnų mylėtoja.

Dar labiau L. Laurinavičienė sakė nustebusi, kai kitą dieną nuėjo pabendrauti su to namo gyventojais. Pasak jos, net kelios moterys patvirtino, kad jos pačios prašė pirmininko užkalti rūsio langą, pro kurį landžiojo katės.

„Moterys netgi labai džiaugėsi, kad gyvūnai buvo aklinai įkalinti rūsyje. Kiti gyventojai pasakojo, kad tie du kačiukai ne vienintelės aukos, jie ir patys jau buvo išnešę ne vieną kritusį katiną. Man baisu buvo klausytis, kad jiems tai atrodo normali praktika šitaip elgtis su niekuo nekaltais katinėliais“, – stebėjosi L. Laurinavičienė.

reklama

Tačiau bendrijos pirmininkas „Vakarų ekspresui“ dievagojosi niekam nedavęs tokių nurodymų. „Gali būti, kad kas nors savavališkai užkalė langus. Man ir pačiam nemaloni ši istorija“, – sakė jis.


ve.lt nuotr.

Benamius katinus prie daugiabučių šeriančios močiutės sako tai darančios iš gailesčio gyvūnėliams, tačiau dėl tokio elgesio dažnai sulaukia aplinkinių pykčio. „Vakarų ekspreso“ nuotr.

Istorijos kartojasi

Pasak L. Laurinavičienės, panaši istorija birželio pradžioje nutiko ir viename iš Žardininkų gatvėje stovinčių daugiabučių, kai buvo aklinai užsandarintos visos rūsio angos ir jame gaišo likę katinai. Moteris netgi atsiuntė įrodymus – nuotraukas, kuriuose matyti rūsyje užfiksuotos katinų gaišenos.

Tokių liūdnų istorijų pasakojo ir kiti klaipėdiečiai.

Rumpiškės gatvėje gyvenanti Rita sakė su kačių žudikais kovojanti jau ne vienus metus.

reklama

„Yra tekę kai kuriuose namuose ir išlaužti užkaltus langus, kad išlaisvintume paliktus dvėsti katinus. Tie, kurie taip elgiasi, puolė mus ir su pagaliais, kad tik neišvaduotume katinų. Prie vieno namo net yra paliktas užrašas „Katėms čia ne vieta“. Atrodo, kad jiems malonu žudyti. Negi jie nežino civilizuotų būdų, kaip elgtis su katinais?“ – stebėjosi klaipėdietė Rita.

L. Laurinavičienė vardijo kone dešimtį adresų uostamiestyje, kur, jos žiniomis, pastaraisiais metais daugiabučių rūsiai tapo katinų kapinėmis.

Iš gailesčio

Kova tarp kačių mylėtojų ir tų gyventojų, kuriems benamės katės asocijuojasi su netvarka ir blusomis, verda jau daugybę metų.

Katinus daugiabučių namų kiemuose šeriantys klaipėdiečiai pasakojo, jog tai daro slapčia, mat kitu atveju rizikuoja sulaukti kaimynų nemalonės.

reklama

I. Simonaitytės gatvėje prie daugiabučių benamiams katinėliams kasdien po du kartus puotą surengianti 78-erių Ona Rechtina keliasi anksti ryte, kad vos tik saulei patekėjus galėtų pamaitinti murkiančius draugus.

„Po vienu balkonu maisto dedu ryte pusę šešių ir po pietų, maždaug trečią ketvirtą valandą. O vienas katinas visada ėda po kieme stovinčiu automobiliu. Kuo maitinu? Perku jiems specialaus maisto: ir konservų, ir sauso maisto. Kartais nuperku vištienos ketvirčių, išverdu makaronų. Žinoma, tai papildomai kainuoja. Konservai 39–87 ct, vištienos ketvirtis – daugiau nei euras, pigiausi makaronai – 39 centai. Bet man negaila pinigų. Man pačiai nieko nebereikia, galiu ir prasčiau pavalgyti“, – pasakojo Ona.


ve.lt nuotr.

„Ar katinai valdžiai atrodo kaip šiukšlės, o juos mylintys žmonės – benamiai? Argi mums dabar malonu eiti šerti gyvūnus prie šiukšlių konteinerių, kur amžinai dvokia?“ – retoriškai klausė klaipėdietė Dalia. Egidijaus Jankausko nuotr.

Ona pasakojo, kad rūpintis katinais pradėjo prieš dvejus metus. „Mirdama mano mama paliko palikimą ir pasakė, kad mylėčiau gyvūnus, nes jie patys negali savimi pasirūpinti. Taip ir darau, dabar negaliu abejingai žiūrėti į alkanus gyvūnėlius“, – pasakojo senjorė.

Senolė tikino, kad jokios netvarkos nepaliekanti. Esą nors ir pati vaikšto pasiramsčiuodama lazdele, visada nešasi ir šluotą, kad galėtų sušluoti po katinų puotos likusius maisto likučius.

„Man tiesiog malonu jais rūpintis“, – tikino Ona.

Puodžių gatvėje prie esančios vienos švietimo įstaigos katinus šerianti Vanda pasakojo, kad kiekvieną mėnesį šiam pomėgiui išleidžianti 30 eurų.

„Kadangi dar dirbu ir gaunu pensiją, galiu jiems ir geresnio maisto nupirkti, o kai nebedirbsiu, matyt, virsiu košes“, – svarstė Vanda.

Ji prašė neminėti jos pavardės, mat baiminasi užsitraukti kaimynų nemalonę. Deja, pasak Vandos, retai kas tokią močiučių veiklą palaiko. Kur kas dažniau apibara.

„Klausimas retorinis – o kodėl dažniausiai tos močiutės katinus eina šerti po svetimų daugiabučių langais? Jei taip nori katinų kaimynystės, tegul po savo balkonu juos ir veisia“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vienas tokių geradarių nemėgstantis klaipėdietis.

Iš tiesų kyla klausimas, kodėl kieme katinus šeriantys žmonės jų tiesiog nepaima į savo namus.

„Kad ir taip mes turime tų gyvūnų. Viena mano bendramintė, su kuria kartu šeriame kieme katytes, namuose jų turi net 12, aš šiek tiek mažiau“, – paaiškino Vanda.

Pykstančiųjų – daugiau

„Visuomenė yra labai susipriešinusi dėl benamių kačių. Bent jau savivaldybė sulaukia kur kas daugiau gyventojų prašymų, kad katinai būtų sunaikinti, nei prašymų jais humaniškai pasirūpinti“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė.

Atrodė, kad nors kiek ši įsišaknijusi nesantaika tarp katinų mylėtojų ir manančiųjų, kad beglobėms katėms ne vieta daugiabučių kiemuose, sušvelnės, kai savivaldybės iniciatyva kai kuriuose kiemuose buvo įrengtos oficialios kačių šėryklos bei nameliai.

Tačiau konfliktų kyla ir dėl namelių. Praėjusią savaitę į „Vakarų ekspresą“ paskambino įpykusi ponia Dalia. Moteris negalėjo savo akimis patikėti, kad prie Reikjaviko g. 2 jaukiai įkurdintas kačių namelis buvo perkeltas prie šiukšlių konteinerių.

„Ar katinai valdžiai atrodo kaip šiukšlės, o juos mylintys žmonės – benamiai? Argi mums dabar malonu eiti šerti katinų prie šiukšlių konteinerių, kur amžinai dvokia? Katinams tokioje vietoje nesaugu, nes prie konteinerių renkasi visokio plauko žmonių, kiti į namelius ir šiukšlių, skardinių prikiša. Vienas katinas net buvo nugalabytas“, – pyko Dalia.

Jos žiniomis, namelis į kitą vietą buvo perkeltas Ssavivaldybės administracijos darbuotojų iniciatyva. Esą valdininkai aiškino, kad kiti gyventojai skundėsi, jog ankstesnė katinų namelio vieta nepatikusi kitiems kaimynams. Tai „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir L. Jūrevičienė.

„Bet juk ne po balkonu tas namelis stovėjo, o skverelyje. Buvome ir gėlyčių šalia pasodinę, o dabar viską išdraskė. Sakykime tiesiai šviesiai – išmetė katinus į šiukšlyną. Mano nuomone, tai paprasčiausias lėšų švaistymas. Juk kiekvienas namelis kainavo po 300 eurų. Tad kam juos statyti tik dėl akių?“ – piktinosi Dalia.

L. Jūrevičienės duomenimis, per praėjusius dvejus metus kačių nameliai Klaipėdoje pastatyti jau 17 vietų, o šiemet juos žadama įrengti dar 6 vietose. Jose atsiras dar maždaug dešimt namelių.

„Tačiau namelius statome tik sterilizuotoms katėms. Mes nepritariame minčiai, kad benamėms katėms reikia leisti laisvai daugintis“, – pabrėžė L. Jūrevičienė.

Savivaldybės atstovė priminė, kad daugiabučių namų rūsiai – ne vieta veistis ir gyventi katėms. Tačiau nenorėjo tikėti, kad gyventojai elgtųsi taip žiauriai ir tiesiog paliktų jas užmūrytas dvėsti.

„Tai jau būtų nusikaltimas. Viską galima išspręsti civilizuotai. Jei rūsyje įsiveisė kačių, reikia kviesti „Nuaro“ darbuotojus, tuomet katinėliai bus sugaudyti, sterilizuoti ir vėl paleisti į laisvę“, – aiškino L. Jūrevičienė.