Statistinis emigrantas: Lietuvoje jautė nepagarbą, džiaugiasi sprendimu išvykti

Oro uostas
Oro uostas
© www.mediakatalogas.lt

Mokslininkų tyrimas „Lietuvių migracijos priežastys“ atskleidė, kad žmonės iš Lietuvos išvyksta ne tik dėl finansinių problemų, bet ir dėl jaučiamos nepagarbos ar valstybės nejautrumo socialiniams iššūkiams. Vyriausybė skatina pačius piliečius reikšti nuomonę dėl priemonių migrantams susigrąžinti.

reklama

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslininkė Ilona Strumickienė, pristačiusi tyrimą „Lietuvių migracijos priežastys“, sakė, kad šiuolaikinė migracija iš Lietuvos yra nulemta ne tik ekonominių ir sociodemografinių veiksnių, bet ir sociopsichologinių, pilietinio aktyvumo faktorių. Žmonės iš Lietuvos išvyksta ne tik dėl finansinių problemų, bet ir dėl jaučiamos nepagarbos ar valstybės nejautrumo socialiniams iššūkiams.

Trijuose Europos regionuose – Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, Ispanijoje bei kitose Pietų Europos šalyse – šiuo metu įsikūrę lietuviai įvardijo svarbiausius taisytinus dalykus Lietuvoje. Tai – korupcijos dydis, ekonominė nelygybė, nepagarba eiliniam žmogui, materialinė padėtis, verslininkų gobšumas, biudžeto paskirstymo tinkamumas ir kt.

Tyrimas parodė, kad 13 proc. apklaustųjų Lietuvoje neužteko pajamų nusipirkti maisto, 23 proc. trūko drabužiams, 30 proc. negalėjo įsigyti televizoriaus ar šaldytuvo.

Visgi šie duomenys, pasak tyrėjų, nėra pakankami giluminėms priežastims apie emigracijos iš Lietuvos aptarti. Tyrimas parodė, kad 33 proc. emigrantų Lietuvoje jautėsi nelaimingi ir džiaugėsi galimybe išvažiuoti, 56 proc. jautėsi nereikalingi. 

reklama

Prasta sociopsichologinė jausena yra susijusi ir su darbo santykiais: žmonės jautė nepagarbą, darbuotojų nuopelnų neįvertinimą, nejautrumą asmeninėms problemoms, prastas karjeros galimybes.

Migracijos priežastys

Tyrimo metu buvo išskirtos trys emigrantų grupės: siekiantys „išbandyti save“, ekonominiai migrantai bei tie, kurie „bėga nuo lietuviško valdymo“. Trys ketvirtadaliai visų šių žmonių nurodė, kad jų sprendimas emigruoti buvo gerai apgalvotas.

Išbandyti save dažniau siekia moterys nei vyrai, tačiau visi jie – jauni, turintys aukštąjį išsilavinimą, kvalifikuoti darbininkai su stipriu saviraiškos tikslu, – vardijo I. Strumickienė. – Lietuvoje jie kritikavo administracinius ir ekonominius suvaržymus, jų išvykimą lėmė įdomesnio darbo paieškos, jie gerai integravosi, neturi ryškaus priešiškumo Lietuvai, nelinkę nusišalinti nuo visuomeninių reikalų, pasižymi globalia pasaulėžiūra.“

Ekonominiai migrantai sudaro 56 proc., tai – didžiausia visų emigrantų dalis. „Šie žmonės domisi, kas vyksta jų gimtinėje, remiasi lietuviškomis žiniasklaidos priemonėmis, tačiau nepasižymi sentimentais valstybei. Jiems yra svarbu ekonominė gerovė, jie neįsitraukia į pilietinį veikimą, tačiau dabar tai laiko didesne vertybe nei tada, kai gyveno Lietuvoje“, – sakė mokslininkė.

reklama

Pabėgti nuo lietuviško valdymo labiau linkę vyrai, turintys profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją. „Jie jaučia stiprią opoziciją Lietuvai: jiems kliūva administravimo ir ekonominiai aspektai, jų sprendimas išvykti buvo susijęs su nepagarba, – sakė I. Strumickienė. – Įdomu tai, kad jie buvo aktyviausi pilietinių akcijų dalyviai, šiandien jie domisi gimtųjų miestų, pasaulinėmis naujienomis, išryškėjo rusiškos žiniasklaidos faktorius. Galbūt tai ir lėmė sprendimą išvykti, dėl kurio jie visiškai nesigaili.“

Svarbu tai, kad visose grupėse didžioji dalis yra jauni žmonės.

I. Strumickienė pastebėjo, kad apklausti emigrantai savo pasirinkimą išvykti vertino pozityviai: „Pagerėjo jų finansinės, laisvalaikio galimybės, gyvenimiškos patirties įvairovė.“ Dažnai keliamas klausimas dėl sveikatos ar santykių su artimaisiais, mokslininkės teigimu, įtakos neturi. „Pokyčio sveikatos srityje ar santykyje su giminaičiais nematome, nepasikeitė ir piliečio vaidmens suvokimas, yra dalis žmonių, kurių požiūris į Lietuvą pablogėjo“, – teigė I. Strumickienė.

„Nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas grįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo sudaro prielaidas manyti, kad tarp emigrantų iš Lietuvos egzistuoja reemigracijos potencialas, kurį sustiprintų Lietuvoje vykstantys realūs pokyčiai, – sakė I. Strumickienė. – Manome, kad reikalinga sistemiška ir ilgalaikė migracijos iš Lietuvos ir lietuvių išlaikymo Lietuvoje stebėsena.“

Kviečia išsakyti nuomonę

reklama

Visuomenės emigracijai tampant vis didesniu iššūkiu, vyriausybė tikisi stiprinti įvairias emigrantų pritraukimo bei piliečių išlaikymo Lietuvoje programas.

„Noriu pažymėti, kad šioje vietoje mes kalbame apie konkrečias priemones, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. – Joms įgyvendinti mums reikia visuomenės paramos. Tai turi būti ne valdžios, o visos visuomenės projektas.“

Tarp pavyzdinių priemonių jis įvardijo galimybę užsienio lietuvių vaikams lankyti vasaros stovyklas Lietuvoje, prievolę mokyklose turėti išlyginamąsias klasės ar išlyginamąsias pamokas, nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus.

„Taip pat norime, kad migracijos centras „Renkuosi Lietuvą“ taptų konsultavimo agentūra, teikiančia individualias konsultacijas vieno langelio principu, kad žmonės galėtų gauti visą informaciją švietimo, socialiniais ar įsidarbinimo klausimais“, – sakė D. Matulionis.

Pasak kanclerio, reikėtų akcentuoti ir profesinio mokslo tinklo pertvarką, nes didelė dalis išvykstančiųjų yra žemos kvalifikacijos, ilgą laiką Lietuvoje nerandantys darbo jauni žmonės: „Reikia sumažinti motyvaciją išvažiuoti į užsienį.“

reklama