Sandarumą lemia smulkmenos

Mindaugas Malinauskas | Žurnalas „Statyk!"
2018-06-21 09:00

Tik pusėje naujai statomų A energinio naudingumo klasės namų sandarumo testo rezultatas būna teigiamas iš pirmo karto. Kartais prireikia net 5 testų, kol būna sutvarkytos visos probleminės namo vietos. Tai kainuoja tikrai nemažai.

Vargu, ar pirmą nuosavą namą statantis žmogus patikėtų, kad atliekant sandarumo testą oras gali skverbtis per, atrodytų, visiškai sandarias vietas. Pavyzdžiui, vidinės sienos sandūrą su laiptais ar gelžbetonio perdangos plokštes, nors jų galai aklinai užtinkuoti. Su sandarumo testu susidūręs statytojas tų pačių klaidų nekartotų, bet kam vėjais švaistyti savo pinigus, jei galima pasimokyti iš svetimų klaidų ir iš karto pastatyti sandarų namą.

reklama

Sandarumo testus įmonės šiuo metu dažniausiai atlieka A energinio naudingumo klasės namuose. Maždaug pusė jų iš pirmo karto neatitinka šiai klasei taikomo normatyvo, kad oro kaita patalpose neviršytų 1 karto per valandą. Dažnai tokių namų oro kaita siekia 1,3–2 kartus, nors pasitaiko atvejų, kai A klasei priskirtuose namuose šis rodiklis siekia ir 3 ar 4. Sandarumo testus atliekantis Gediminas Grakauskas pasakoja, kad kartą jam teko matuoti sandarumą pardavimui statytame karkasiniame B energinio naudingumo klasės name. Tas namas buvo kiauras it rėtis, su suplyšusiomis izoliacinėmis plėvelėmis, o jo sandarumo rodiklis siekė net 20 – tiek kartų per valandą patalpoje pasikeisdavo oras.

G. Grakauskas sako, jog kai kuriuose A energinio naudingumo klasės namuose tenka atlikti ne vieną sandarumo testą, kol pasiekiamas normatyvinis reikalavimas. Kai kuriems statytojams tik po penkto testo pavyksta viską užsandarinti. Tačiau penki matavimai kainuoja apie tūkstantį eurų. Vis dėlto, įmanoma taip pastatyti šiuolaikinį namą, kad atliekant testą dėl sandarumo nekiltų jokių problemų. Esminis patarimas – paimkite brėžinį ir pieštuku apveskite visą namą nuo pamato iki stogo. Vietos, kur linija nėra tiesi, kur susikerta skirtingos konstrukcijos, yra problemiškiausios ir reikalauja daugiausiai dėmesio. Tai – pamatų ir grindų, sienos ir stogo sandūra, sienos ir langų bei durų sandūros, komunikacijų įvadai ar bet kokie kiti dalykai, kurie pažeidžia sandarų sluoksnį.

Įprasta, kad namo sandarumą užtikrinantis sluoksnis įrengiamas pastato viduje. Mūrinėje sienoje tai būtų tinkas, o stoge – garo izoliacinės plėvelės. Itin daug dėmesio reikia skirti šių skirtingų medžiagų sandūrai. Teisingai jas suprojektavus ir įrengus, pastatas bus itin sandarus.

reklama

Angokraščiai ir langai

Atliekant sandarumo testus oras dažniausiai skverbiasi pro langų montavimo siūles. Tai ‒ vienas kritiškiausių mazgų, kurio sandarumu būtina deramai pasirūpinti. Jei namo sienos mūrijamos iš kiaurymėtų plytų ar keraminių blokelių, palangių paviršių būtina užsandarinti: nutepti 1–2 cm skiedinio mišiniu arba sienos plotą ties palangėmis mūryti iš pilnavidurių plytų.


Kitas svarbus niuansas – langų laikiklių montavimas. Idealiu atveju laikikliai ir varžtai nutepami sandarinamąja mastika arba klijais. Tarpą tarp lango profilio ir sienos rekomenduojama užpūsti elastingomis mėlynomis putomis, kurios netrūkinės ir neplyš, jeigu lango rėmas „vaikščios“ dėl temperatūros svyravimo. Galiausiai visą langų perimetrą privaloma apklijuoti lipniąja sandarinimo juosta. Būtina nepamiršti, kad prieš klijuojant juostas nuo paviršių reikia nuvalyti dulkes, o patį paviršių nugruntuoti. Tuomet lipnioji juosta neatlimpa ir ilgus metus jos nereikia keisti. Šiuos darbus reikia atlikti itin kruopščiai, kad neliktų nė mažiausio tarpelio ar skylutės.


Tos pačios taisyklės galioja ir montuojant lauko duris. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į langų stiklajuostes: kampuose neturi likti nė mažiausio tarpelio, nes tose vietose tikrai švilps vėjas. Prieš sandarumo testą derėtų sureguliuoti langus.

Vidaus apdaila

Įprastai sandarumo testas atliekamas prieš atliekant vidaus apdailos darbus. Mat aptikus nesandarių vietų, jas galima pigiai ir gražiai sutvarkyti negadinant vidaus apdailos. Štai kodėl svarbu darant vidaus apdailą laikytis kelių taisyklių, nes vėliau atkurti pažeistą namo sandarumą gali būti labai sunku ir brangu.


Montuojant karkasą gipso kartono plokštėms būtina užsandarinti kiekvieną laikiklį. Išgręžus skylę, į ją reikia įpūsti klijų ir tik tada kalti laikiklį. Klijais užsandarinami akimi nepastebimi tarpai aplink laikiklius. Ta pati taisyklė galioja ne tik montuojant laikiklius į perdangą, bet ir tvirtinant metalinį profilį prie sienos.


Šios sandarinimo taisyklės galioja visuomet, kai į namo sienas ar lubas montuojami, kalami ar sukami varžtai, laikikliai. Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti į sieną montuojamiems šviestuvams. Jiems dažnai daromos didelės angos ir, jeigu siena išmūryta iš kiaurymėtų plytų ar blokelių, deramai neužsandarinus jų skylių per sandarumo testą aplink šviestuvus pučia vėjas. Uždėjus tinką, pagerinti sandarumo aplink šviestuvus jau neįmanoma.

Komunikacijos ir įvadai

Tai labai svarbūs mazgai, kuriems paprastai neskiriama pakankamai dėmesio. Kiekvienas laidas, vamzdis ar kita komunikacija, kertanti sandarų namo sluoksnį, turi būti papildomai užsandarinama. Šiuo atveju paprasčiausia naudoti mastiką, nors įdėjus daugiau pastangų neblogų rezultatų galima pasiekti ir su lipniosiomis juostomis.


Būtina daug dėmesio skirti elektros, signalizacijos ar interneto lizdų montavimui. Iš anksto nepasirūpinus šių dėžučių sandarumu, vėliau teks jas papildomai sandarinti.

Privalu atkreipti dėmesį į tinkavimo kokybę aplink nuotekų ar vandentiekio vamzdžius. Jei tinko sluoksnis nebus deramai užteptas prie pat nuotekų ar vandentiekio vamzdžių, aplink juos tikrai pūs vėjas. Tinkuotojo paliktus tarpus privalu užpūsti elastingomis putomis ir apklijuoti lipniąja juosta. Taip pat svarbu teisingai sumontuoti kištukinius lizdus, kurie pažeidžia sandarų namo sluoksnį ir blogina pastato sandarumą. Geriausia būtų rinktis specialias sandarias kištukinių lizdų dėžutes. Kitas variantas – paprašyti elektriko, kad montuodamas šiuos lizdus jis nepagailėtų gipsinio mišinio. Į pakankamą jo kiekį įspausta kištukinio lizdo dėžutė bus sumontuota tikrai sandariai ir nekels problemų sandarumo testo metu.


Pamatas ir grindys

Atliekant sandarumo testą šis mazgas kelia bene mažiausiai problemų. Tačiau klaidos įmanomos ir čia. Todėl pirmiausia reikėtų užsandarinti pamato ir sienos sandūrą. Šiuo atveju galimi du variantai: iš lauko ir iš vidinės pusės. Geriau sandarinti iš vidaus. Pigiausia ‒ pamato ir sienos sandūrą nutepti tinko mišiniu. Žinoma, galima naudoti ir mastiką, prieš tai nuvalius dulkes ir nugruntavus paviršius. Pagrindinis pamatų ir grindų sandarinimas atliekamas įrengus grindis. Tuomet būtina nuvalyti dulkes, nugruntuoti paviršius ir apklijuoti grindų bei sienos sandūrą lipniąja juosta.


Privalu atminti, kad sandarinti būtina ne tik išorinių sienų ir grindų sandūrą, bet padaryti tai ir ties vidinėmis sienomis. Tuos pačius sandarinimo darbus būtina atlikti ir įsirengus plokščiuosius pamatus ‒ lipniąja juosta ar elastinga mastika nutepti sienos ir pamato, grindų sandūrą. Plyšiai, atsirandantys termoizoliaciniame sluoksnyje po rostverku, nepablogins namo sandarumo, bet tokių plyšių palikti negalima – būtina juos užpūsti putomis.


Sienos ir perdanga

Sienų sandarumo sluoksnis turi būti projektuojamas tiek namo viduje, tiek išorėje. Vidinėje pusėje sandarumą lemia sienų tinkavimas. Reikia paprašyti tinkuotojo, kad vientisas tinko sluoksnis būtų dengiamas iki pat perdangos, aplink komunikacijų vamzdžius, t. y. kritiškiausiose vietose jis turi būti vientisas nuo apačios iki viršaus.


Sandarumo testo nestebėjęs žmogus vargu ar patikėtų, kad vėjas gali pūsti tarp vidinės sienos ir laiptų – pakanka mažyčio tarpelio. Siekiant deramo namo sandarumo, būtina pasirūpinti ir perdanga. Ypač tuo atveju, jeigu ji ne monolitinė, išlieta statant namą, o sumontuota iš gelžbetoninių plokščių. Tokiose plokštėse gamintojai palieka daug skylučių, kad statybų metu iš jų pasišalintų vanduo. Šias skylutes būtina užpūsti putomis ir užklijuoti aliuminio folijos juosta.


Klijuojant putplastį ant sienų taip pat būtina laikytis kelių taisyklių. Plokštė visu perimetru ištepama klijais ir ant jos padedama keletas taškų. Suklijavus pirmą putplasčio plokščių eilę pravartu klijais ištepti ir tarpą tarp putplasčio ir sienos. Tai reikia padaryti kas keletą putplasčio eilių ir būtinai patepti, užsandarinti viršutinę eilę. Taip pat būtina užpūsti putų ant visų išorinių putplasčio siūlių – tiek vertikalių, tiek horizontalių.


Stogas

Problemiškiausia stogo vieta ‒ sandūra su siena, šlaitiniame stoge ‒ mūrtašio vieta. Deramai nesutvarkius šio mazgo, čia tikrai švilps vėjai. Mūrtašį galima užsandarinti dviem labai kokybiškais būdais. Pirmas – nutinkuoti šią vietą. Žinoma, tinkuoti tiesiai ant medinio mūrtašio negalima ‒ jį reikia specialiai tam paruošti. Ant mūrtašio dedamos maždaug 5 cm pločio polistireninio putplasčio plokštės, vielinis armavimo tinklelis ir visa plokštuma nutinkuojama. Taip įrengtas sluoksnis bus tikrai sandarus.


Kitas sprendimas – mūrtašį užsandarinti PIR plokštėmis. Šis būdas ypač tinka drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonioje. PIR plokštės iš abiejų pusių padengtos aliuminio folija, todėl idealiai apsaugo mūrtašį nuo drėgmės. Stogo ir sienos plokštumų sankirtas būtina papildomai užsandarinti lipniąja juosta. Jei gegnės iš viršaus dengtos difuzine plėvele, verta patikrinti sujungimo vietas ir esant būtinybei užklijuoti ant jų lipniąją juostą.


Dar geresnis sprendimas – vietoje difuzinės plėvelės stogą iš lauko pusės padengti medžio plaušo plokštėmis. Ši medžiaga ne tik panaikins šilumos tiltelius palei gegnes, bet ir idealiai apsaugos termoizoliacijai naudotą mineralinę vatą nuo vėjo gūsių.

reklama