Kodėl korupcinių bylų nagrinėjimas teisme užtrunka?

Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas
Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas
© Akvilė Petraitytė
Alfa.lt
2018-06-20 14:39

Korupcinio pobūdžio nusikaltimai – reiškinys, išsiskiriantis ne tik dideliu susidomėjimu visuomenėje, bet ir sudėtingu išaiškinimu. Nors neretai visuomenė iš teisėsaugos institucijų ir teismų tikisi greito rezultato, teisingo sprendimo tenka palaukti. Dažna to priežastis – bylų specifika ir jų sudėtingumas.

reklama

Naujausiais statistikos duomenimis, 2017 m. korupcinio pobūdžio bylose už nusikaltimus buvo nuteista 414, išteisinta – 16 asmenų. Per pastaruosius ketverius metus dažniausiai skirtos bausmės už papirkimą – nuteista 340 asmenų.

Be abejo, korupcines bylas siekiama nagrinėti kuo operatyviau, kad būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas teismais ir valstybe. Nepaisant visko, korupcinių bylų nagrinėjimas užtrunka, ir tam įtakos turi ne viena priežastis.

Ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų tyrimas prasideda pirmos instancijos teisme. Jame apklausiami liudytojai ir specialistai, ekspertai ir kiti proceso dalyviai, tiriami kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys. Žinoma, išklausoma ir kaltinamųjų pozicija. Kiekvienas metodas, kuris yra taikomas tokio pobūdžio nusikaltimui atskleisti, galimai varžo žmogaus teises, todėl įrodymų tyrimas ir vėlesnis jų vertinimas privalo atitikti procesines garantijas, kurių reikalauja Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai.

Kitas dažnai pasikartojantis korupcinio pobūdžio bylų bruožas – išskirtinis kaltinamųjų ir gynėjų skaičius. Nesunku nuspėti – kuo daugiau proceso dalyvių yra byloje, tuo sudėtingiau suderinti visiems proceso dalyviams tinkamą posėdžio datą. Dažniausiai bandoma atidėti teismo posėdžius dėl proceso dalyvių tikrų ar tariamų ligų bei dėl advokatų užimtumo kitose bylose. Taip pat yra pasitaikę atvejų, kai teismo prašoma atlikti įvairias ekspertizes – nustatyti pagal įrašą, ar tikrai įtariamasis reikalavo kyšio, ar įraše girdimas jo balsas, ar įrašas yra nesumontuotas ir pan.

reklama

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad korupcinėse bylose ypač sudėtinga atskleisti kiekvieną įrodymą. Viena vertus, teisėjas turi atlikti išsamią bylos medžiagoje užfiksuotų faktų analizę, o tam reikia ne tik strateginio žvilgsnio, bet ir kiek įmanoma daugiau laiko. Kita vertus, Lietuvos teismai vadovaujasi tarptautiniais standartais. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima provokuoti proceso dalyvių – visuomet reikia turėti pagrindimą, kodėl tam tikru atveju buvo imtasi operatyvinės veiklos prieš įtariamąjį.

Už korupcinius nusikaltimus įstatymai numato tiek laisvės atėmimo su galimybe jo vykdymą atidėti, tiek realaus laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, jeigu asmuo yra teisiamas pirmą kartą, paprastai skiriama bauda arba kitokio poveikio priemonės.

Pažymėtina, jog teistumas, kaip baudžiamosios atsakomybės elementas, užkerta kelią eiti pareigas valstybės tarnyboje, taigi ir daryti naujus tokio pobūdžio nusikaltimus naudojantis valstybės tarnautojo pareigomis. Aktualu ir tai, kad viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

reklama