J. Valančiūnas su nostalgija grįžta į rinktinę: chebra žaidžia, o tu namie ant sofos
Interviu

J. Valančiūnas
J. Valančiūnas
© Stop kadras

Po NBA sezono Jonas Valančiūnas spėja ne tik pailsėti, bet ir dalyti patarimus jaunimui tradicinėje savo vardo stovykloje, kuri šiais metais vyksta Druskininkuose.

reklama

„Atrodo gerai, dar visi pasimetę tokie, dar turi įsivažiuoti. Trenerių pajėgių turime, Dainius (Adomaitis – Alfa.lt) atvažiavo padėti. Manau, kad vaikinai turi ką išgirsti, turi ką pamatyti ir išmokti“, – apie stovykloje besitreniruojančius jaunuolius sakė J. Valančiūnas.

– Jeigu turėtum galimybę pasikviesti žaidėją ar trenerį savaitei pasitreniruoti kartu, kas tai būtų?

– Aš manau, kad yra daug trenerių, su kuriais norėčiau padirbėti. Vasarai dėliodamasis planus, aš kviečiuosi trenerius, kurių man reikia, kurioje srityje aš noriu padirbėti, ir pavardžių galima daug pasakyti, ką aš norėčiau pasikviesti.

– Turėjai pakankamai laiko įvertinti savo pastarąjį sezoną. Koks jis buvo tau asmeniškai ir komandai?

reklama

– Sezonas buvo neblogas, tačiau baigėsi, kaip baigėsi. Pabaiga buvo tikrai ne tokia, kokią įsivaizdavome. Jis nebuvo blogas, iškovojome daugiausia pergalių, buvome pirmoje vietoje. Žinoma, tai nusibraukia, kai pralaimi 4:0 ir nebežiūri į tai su pozityvu, tačiau tai buvo neblogas sezonas.

– O ieškojote priežasčių, kodėl gana anksti jis pasibaigė?

– Galima dabar pirštais badyti vienas į kitą, bet kažko nepadarėme patys. Ar iš tiesų mes kaip komanda, kaip 12 žaidėjų padarėme viską, ką galėjome padaryti.

– Kokios nuotaikos šiuo metu Toronte? Yra kalbų apie galimus lyderių pasikeitimus ir panašius dalykus.

– Kaip jau kažkada esu pasakęs, niekada nesi garantuotas. Gal jau ir dabar čia šnekantis vyksta įvairūs procesai. Galbūt ir mane keičia, D. DeRozaną ar K. Lowry keičia (šypsosi). Niekada nežinai, tai yra NBA, didžiulis verslas, ir nežinai, kas gali įvykti. Šiuo metu visos mintys yra apie pasiruošimą kitam sezonui, pailsėti ir išsigydyti smulkias traumas.

– Kaip sutikai žinią apie naują trenerį? Koks santykis su šiuo specialistu?

– Santykis tikrai yra geras. Kiekviename klube žaidėjai turi trenerius, su kuriais jie dirba. Jis ir buvo mano treneris, su kuriuo aš dirbdavau individualiai, smagu matyti jį perimant vairą. Aš žinau, koks yra jo braižas, kaip jis nori matyti komandą, ir manau, kad rasime bendrą kalbą.

– Ar su Šarūnu Jasikevičiumi spėjote aptarti buvusią situaciją?

– Dabar Šarui reikia duoti atsipalaiduoti. Jis turėjo sunkų sezoną, ko gero, jo galvoje šiuo metu tikrai ne krepšinis.

– Kokie šios vasaros Jono planai?

– Dabar yra planas pirmadienį prisijungti prie rinktinės, pasiruošti per gan trumpą laiką toms kelioms varžyboms, pasiimti tas dvi pergales ir judėti pirmyn. O po to, kas bus, tada ir galvosime.

– Ar sekėte tuos du „langus“, kurie jau praėjo, ir koks jausmas vėl užsivilkti rinktinės marškinėlius?

– Tikrai sekiau ir žiūrėjau. Kaip tik sutapdavo, jog po rytinės treniruotės galėdavau ramiai žiūrėti rinktinės mačus. Buvo šiek tiek tos nostalgijos, vis tiek, chebra žaidžia, o tu namie ant sofos. Tai dabar su džiaugsmu prisijungsiu prie komandos.

reklama