Ar „Sodros“ skaičiuoklė paskatins rimtai susirūpinti, iš kokios pensijos reikės gyventi?

Pensininkė ir tuščia piniginė
Pensininkė ir tuščia piniginė
© Alfa.lt
Alfa.lt
2018-06-19 14:06

Antradienį „Sodrai“ pristačius skaičiuoklę, prognozuojančią, kokios pensijos gali tikėtis dirbantieji, lietuviai suskubo tikrintis savo ateities perspektyvų. Sistema jau pirmosiomis valandomis sulaukė milžiniško lankytojų srauto. Toks smalsumas visiškai suprantamas. Daugelis dirbančiųjų gana sunkiai įsivaizduoja, kaip reikėtų išgyventi su tokiomis pajamomis, kurias gauna vidutiniai Lietuvos pensininkai.

Vidutinė pensija Lietuvoje šiuo metu siekia vos kiek daugiau nei 300 eurų, o ją gaunantys senjorai jauniems žmonės tikrai turėtų daug vertingų taupymo patarimų. 

reklama

Atlikėjas, tekstų autorius Vilius Alesius neslepia nuostabos ir susižavėjimo, kurį jam kelia tokių žmonių kaip buvusios Onkologijos instituto darbuotojos Vilijos Vinžanovienės gebėjimas ne tik išgyventi iš 330 eurų pensijos, bet ir reguliariai pasilepinti pramogomis.

Didžioji pensijos dalis – būtinosioms išlaidoms

Net 40 metų darbo stažą sukaupusi ponia Vilija teigia didžiąją savo pensijos dalį išleidžianti mokesčiams ir būtiniausioms prekėms. Pagrindinis rūpestis – šildymo išlaidos. Joms kiekvieną mėnesį tenka atidėti mažiausiai 60 eurų. Dar tiek pat ji skiria mokesčiams už telefoną, internetą ir kitas paslaugas.

reklama

„Žinoma, visada galima rasti būdų, kaip dar labiau sutaupyti. Tačiau aš irgi esu žmogus. Natūralu, kad noriu prasiblaškyti, papramogauti, todėl kartą per mėnesį leidžiu sau nueiti į teatrą. Paieškojusi pigesnių bilietų, nuolaidų, tam išleidžiu apie 10 eurų. Tai visai nesunku. Tiesiog laukiu, kol paskelbs akciją, ir iškart puolu pirkti bilietus“, – pasakoja ji.

Sumokėjus visus mokesčius, senjorei lieka apie 150 eurų. Juos ji skiria maistui, drabužiams, higienos prekėms ir t. t. Nors finansinės galimybės šiek tiek ir riboja, tai dar nereiškia, jog moteris yra visiškai priversta atsisakyti mažų gyvenimiškų malonumų.

„Turiu po 5 eurus per dieną. Man tikrai norisi ir knygą kartais nusipirkti, ir anūkams, kurių turiu visą būrelį, gimtadienių proga nupirkti bent mažytę dovanėlę. Tai visada stengiuosi padaryti“, – pasakoja pensininkė.

Kelionės į užsienį neprieinamos

„Skamp“ narys V. Alesius pripažįsta, kad jam pačiam su tokiu biudžetu išsiversti būtų gana sudėtinga. Būtiniausioms prekėms bei paslaugoms jis išleidžia palyginti nedidelę pajamų dalį, o su šeima reguliariai išvyksta į ilgesnes egzotiškesnes keliones.

reklama

„Mūsų šeima labai mėgsta kelis kartus per metus išvažiuoti į užsienį. Ypač šaltuoju metų laiku. Žinoma, tenka pripažinti, kad jeigu kelionėms ir būstui kas mėnesį išgalėčiau skirti tik apie 150 eurų, tokių kelionių tektų atsisakyti. Paprasčiausiai nesugebėtume sutaupyti reikalingų lėšų“, – konstatuoja žinomas vyras.

Visgi tokie pensininkai kaip ponia Vilija apie tokias keliones paprastai net negalvoja ir sau kelia gerokai paprastesnius tikslus.

„Nuolatinis viešojo transporto bilietas man kainuoja 13 eurų per mėnesį. Tai ir yra visos kelionės, kurias aš sau galiu leisti ir į kurias vykstu“, – šypsosi ji.

Vieno pajamų šaltinio nepakanka

Nors ponia Vilija ir moka taupyti, ji teigia, kad gyvenimo kokybė dar labiau pakiltų, jeigu jos pensija siektų bent 600 eurų. Tuomet ji sau galėtų leisti nepalyginamai daugiau.

reklama

„Su tokiomis pajamomis pragyventi būtų galima daug lengviau. Aišku, tiek mano pensija jau turbūt niekada nesieks, bet ji daug kam suteiktų papildomų galimybių“, – sako ji.

Apie tai, kad iš dabartinės vidutinės pensijos pragyventi galima tik taupant, kalba ir senjorais besirūpinančios Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovė Julija Staškovskaja.

„Žiūrint net ir į vidutinio dydžio pensijas gaunančius asmenis, man kyla klausimas: kodėl visą gyvenimą dirbę, didžiąją savo gyvenimo dalį visuomenei ir valstybei atidavę žmonės turi gyventi kaip pirmakursiai studentai ir taip taupyti. Sugebėjimų tai daryti iš jų gali pasimokyti daugelis mūsų“, – teigia ji.

J. Staškovskajai antrina ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (GDA) prezidentas Artūras Bakšinskas. Jis taip pat pastebi, kad matydami savo vyresnių giminaičių pavyzdį jauni žmonės turėtų susimąstyti ir apie savo ateitį. Būtent toks ir yra GDA kartu su Maltos ordinu pradėtos akcijos „Ir tu gyvensi iš pensijos“, neseniai pristačiusios trečiąjį vaizdo siužetą, kuriame lyginami žinomų žmonių ir pensininkų gyvenimai, tikslas.

Anot GDA prezidento, norint patogiai gyventi išėjus į pensiją ir per daug nekeisti savo kasdienių įpročių, reikėtų gauti apie 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio pajamas. Jei uždirbote 1000 eurų, pensija turėtų siekti 700 eurų.

reklama

„Žinoma, tikėtis tokio dydžio pensijos iš vieno šaltinio, mūsų atveju – „Sodros“, nėra realu. Žmonės iš anksto turėtų pradėti galvoti apie būsimą senatvę, papildomus pajamų šaltinius – gyvybės draudimą, pensijų fondus ir pan. Vakaruose vos tik gavę pirmąjį savo darbą jauni žmonės jau pradeda tuo rūpintis. Ten jau esama supratimo, kad tik išnaudojant visus prieinamus finansinius įrankius senatvėje įmanoma užsitikrinti lūkesčius ir poreikius atitinkančias pajamas“, – sako A. Bakšinskas.

reklama