Akyli kauniečiai stebi miesto parkų rekonstrukciją: tai – želdinių naikinimas

Draugystės parko Kaune rekonstrukcija
Draugystės parko Kaune rekonstrukcija
© „Facebook“

Kauno valdžia jau kelerius metus garsiai skelbia apie masinį parkų tvarkymą ir tam skirtus milijonus eurų (tarp jų ir europinius). Visgi ne visuose parkuose darbai eina lyg iš pypkės, o darbininkai su benzininiais pjūklais kartais užsimoja tikrai per drąsiai.

reklama

Iš viso Kaune yra 16 parkų: Ąžuolyno, Aukštųjų Šančių ąžuolynas, Dainavos, Draugystės, Kalniečių, Santakos, Vilijos, Nepriklausomybės, Santarvės, Marvos dvaro, Girstupio, Gričiupio, Kovo 11-osios, Neries krantinės, Antakalnio gatvės, Sargėnų dvaro. Parkų užimama teritorija siekia 1080 ha. 

Kaunas taip pat gali didžiuotis turįs tris miško parkus – Panemunės, Kleboniškio, Lampėdžių – bei tris kraštovaizdžio draustinius – Jiesios, Veršvos, Nevėžio. Taip pat mieste yra vienas regioninis parkas – Kauno marių.

Pilietiški miestiečiai sunerimę, kad parkų tvarkymas vyksta taip pat, kaip miesto gatvių: be gailesčio aukojant senus medžius. O Kauno valdžia kaskart atkerta, kad parkų rekonstrukcija vyksta laikantis visų taisyklių. 

Tačiau už padarytas klaidas visgi gali tekti sumokėti.

reklama

Genėjimo būdas nustebino Ąžuolyno lankytoją

Ąžuolynas – Kauno miesto teritorija ir parkas – mėgstama poilsio vieta istoriniame Žaliakalnyje. Tai – didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje, užimantis beveik 85 ha plotą. Šiuo metu parko rekonstrukcijos projektas yra tikslinamas, o čia besilankantys kauniečiai vis pastebi galimų genėjimo klaidų.


Šakų genėjimas Kauno Ąžuolyne© „Facebook“

Socialiniame tinkle „Facebook“ Vidu Konstantinopoulos‎ prisistatantis kaunietis, neslėpdamas skepticizmo, rašo: „Prieš kelias dienas Ąžuolyne įvykus neįtikėtino masto „katastrofai“, kurios metu nuo negyvo ąžuolo nukrito šaka, situacijos sprendimo ilgai laukti nereikėjo. Tiesa, jis gali kiek nustebinti, nes tiek iš įspūdingo šimtamečio ąžuolo, nuo kurio nukrito minėtoji šaka, tiek iš šalia esančio jo likimo draugo teliko tik du stulpai – visos kitados įspūdingomis buvusios šakos nupjautos. Be to, šalia vieno iš medžių gulinčios nukirstos šakos vizualiai nėra nei supuvusios, nei įtrūkusios, nei dar kuo nors pavojingos. Beje, Ąžuolyne visada kartais krisdavo tiek šakos, tiek ir patys medžiai, tačiau iki tol, kol parke neprireikė atlikti ES pinigais (net milijonu eurų!) finansuojamos rekonstrukcijos, tai niekam neužkliūdavo. Žygdarbis gelbėjant parko lankytojus ar pasityčiojimas iš medžių negrįžtamai juos subjaurojant? Spręskite patys…“

Išvydusi kauniečio padarytas nuotraukas, Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė paaiškino, kad nuotraukoje užfiksuoti medžių stuobriai Kauno ąžuolyne sutinkami dažnai.


Šakų genėjimas Kauno Ąžuolyne© „Facebook“

Specialistė pateikė trumpą biologijos pamoką šia tema: „Šių medžių uoksuose ir drevėse dažniausiai peri geniniai paukščiai, pelėdos, šikšnosparniai. Didžiulius senus medžius lizdams naudoja kai kurie plėšrieji paukščiai. Taip pat stuobriai paliekami kaip maisto šaltinis. Jų mediena maitinasi vabzdžiai ir grybai. Jie labai išrankūs ir specializuoti, minta tik tam tikros medžių rūšies mediena.

Palikti stuobriai stabdo klimato kaitą ir grąžina maisto medžiagas atgal į dirvą. Medžiai, naudodami anglies dvideginį, „užrakina“ jį savo kamiene. Miškai – didžiausią anglies dvideginio masę sukaupianti ekosistema pasaulyje. Žuvę medžiai gali būti skaidomi šimtmečius, todėl anglies dvideginis bus išlaisvinamas labai palaipsniui. Pūdami kamienai grąžina maisto medžiagas atgal į mišką, kur jas panaudoja kiti medžiai.

Tokio nudžiūvusio be šakų medžio saugumas yra daug didesnis nei sausuolio: nuo medžio paprastai krinta sausos šakos arba virsta pats medis, jei jo svorio centras yra aukštai. Kai nėra lajos, svorio centras būna nebe aukštai”, – tokio plyno genėjimo būtinybę paaiškino specialistė.

Projektas tikslinamas, planas rengiamas

Ąžuolyno teritorija labai intensyviai naudojama poilsiui ir rekreacijai. Visoje parko teritorijoje dominuoja natūralūs savaiminės kilmės lapuočiai: ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, drebulės ir kiti medžiai. Didžiausia parko vertybe laikomi 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 cm. Tokie medžiai yra labai svarbūs ne tik dėl savo istorinės ir estetinės vertės, bet ir kaip retųjų rūšių buveinės. 

reklama

Remiantis mokslininkų teiginiais galima sakyti, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 m., vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.


Pašto ženklas su Kauno Ąžuolynu© Organizatoriai

Svarbiausias bestuburių faunos atstovas Žaliakalnio Ąžuolyne yra Niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). Tai vienas rečiausių Lietuvoje ir Europoje sutinkamų vabalų. Dėl jo ir kitų vertybių Kauno Ąžuolynas yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Pagal jos apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, siekiant išsaugoti Niūriaspalvio auksavabalio populiaciją, draudžiama kirsti džiūvančius ir sausus ąžuolus, rekomenduojama išsaugoti senus drevėtus medžius.

Kauno Ąžuolyno projektas jau du kartus buvo pristatytas visuomenei, šiuo metu jis tikslinamas. Projektą „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams, projektas“ parengė savivaldybės įmonė „Kauno planas“. O Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą rengia Lietuvos gamtos fondo specialistai. Šį planą žadama parengti iki rugsėjo 30 d.


Rekonstruojant Draugystės parką Kaune pažeistos medžių šaknys© „Facebook“

Pažeidė medžių šaknis

Šiuo metu tvarkomas Draugystės parkas taip pat akylų kauniečių neliko nepastebėtas: socialiniuose tinkluose netruko išplisti nuotraukos, kuriose matyti nuogos ir pažeistos medžių šaknys.

„Normalus žmogus atsisakytų šitaip bjauroti arba pasistengtų padaryti tą darbą žmoniškai, nežalojant medžio šaknų”, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ‎Algis Rimaitis.

Klausimą, kodėl darbininkai Draugystės parke nesaugo medžių ir atkasė jų šaknis, Alfa.lt pateikė Kauno miesto savivaldybei. Deja, į šį klausimą Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja jau nepanoro atsakyti.

Šiam parkui sutvarkyti iš miesto biudžeto skirta 1,6 mln. eurų. Savivaldybė skelbiasi, kad 15 ha teritoriją užimantis 1973 m. įkurtas Draugystės parkas iki rugsėjo virs šiuolaikiška ir modernia žaliąja zona.


Rekonstruojant Draugystės parką Kaune pažeistos medžių šaknys© „Facebook“

Neišvalė tvenkinio

2016 m. rudenį Kauno savivaldybė iškilmingai pareiškė pradedanti daugiau kaip 21 ha dydžio Kalniečių parko rekonstrukciją. Bendra parko rekonstrukcijos sąmata siekė daugiau kaip 1,1 mln. eurų. Darbų pabaigos terminas – liepos 31 d. Tačiau ir šiame parke ne viskas vyksta sklandžiai.

Čia jau pati Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja pranešė, kad dirbdami šiame parke rangovai – UAB „Avona“ – paliko trūkumų –  esą užmiršo išvalyti tvenkinį. „Įmonė po to tai padarė savo lėšomis“, – aiškino R. Savickienė.

„Jums užtenka žinoti, kad „Kaunas tvarkosi“

Viešąjį interesą teismuose ginantis advokatas Saulius Dambrauskas:

reklama

„Tai, kaip šiandien yra elgiamasi su želdiniais Kaune, galima traktuoti vienareikšmiai – želdinių naikinimas. Tai – ne tik neteisėtas jų šalinimas, bet ir nepriežiūra, šaknų užsandarinimas, paliekant per mažas ertmes, ar priešingai – jų atkasimas ar išdraskymas. 

Apleisti ir tinkamai neprižiūrimi želdiniai labai greitai tampa ne tik estetiniu akibrokštu, bet ir pavojaus šaltiniu žmogui ir jo aplinkai. Tada labai patogu juos pripažinti šalintinais. Tačiau šiandien profesionalūs arboristikos specialistai sugeba daryti stebuklus, ir tai yra tik lėšų, skiriamų želdinių priežiūrai, klausimas. 

Vienas verslininkas Vilniuje, vykdydamas asmenines statybas, už tik vienos labai senos, turbūt jam asmeniškai brangios liepos išsaugojimą pareikalavo iš rangovų milijono litų garantijos. Tai tiesiog lėmė esminį rangovų požiūrio į medį pasikeitimą: jie patys pasamdė profesionalius arboristus ir šventai vykdė visus jų nurodymus, o medis buvo puikiausiai išsaugotas, nors visai greta jo buvo vykdomi didžiuliai kasimo darbai.

O kaip darbai vykdomi Kauno gatvėse ir parkuose? Kiekvienam taps aišku, kad rangovams tikrai niekas net nekėlė sąlygų išsaugoti želdinius ir jau, gink, Dieve, jų niekas neįspėjo dėl galimos žalos, kurią jiems galėtų tekti atlyginti už kiekvieną sužalotą ar vėliau dėl vykdytų darbų galintį nudžiūti medį. 

Priešingai, stebint, kaip vykdomi šaligatvių tiesimo, skverų ir aikščių rekonstrukcijų darbai, kaip atliekami darbai Kauno Šančių ąžuolyno bei Panemunės miško teritorijose (atskirais atvejais keliems mėnesiams sausros metu paliekant atviras bei išdraskytas medžių šaknis), susidaro įspūdis, jog rangovams tarsi specialiai buvo nustatyta sąlyga kuo labiau pažeisti želdinius, kad kuo daugiau jų nudžiūtų. Kartais net nesupranti, kur čia darbo kultūros bei profesionalumo stoka, o kur prasideda finansinis godumas su sąžinę užgožiančiomis ES pinigų įsisavinimo verslo schemomis.

reklama


Advokatas Saulius Dambrauskas© Asmeninis albumas

Tačiau šiuo aspektu noriu visiems rangovams perduoti teisinę žinutę: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo atlyginti žalą, padarytą želdiniams.Tai reiškia, kad, jeigu dėl neatsakingai vykdomų darbų, nesilaikant želdinių gerovės reikalavimų, kai kurie medžiai vėliau išdžius (o, želdinių inventorizacijos duomenimis, visi miesto želdiniai yra apskaityti), tai iš kaltų žalos padarymu asmenų gali būti išieškota visa kiekvieno nudžiūvusio medžio atkuriamosios vertės dydžio žala (o ji, patikėkite, yra solidi). Ir jeigu prie šiandienos Kauno miesto savivaldybės, kaip užsakovo, tokia grėsmė rangovui gal ir gali atrodyti juokinga, pasikeitus politinei konjunktūrai, gali pasikeisti ir užsakovo valia. Taigi vėliau kažkam vis dėlto gali tekti atlyginti padarytą žalą.

Kaune vykdant bet kokius darbus, visiškai nepaisoma žmonių ir jų teisės į sveiką ir švarią aplinką. Aš kalbu net ne ta giliąja pilietinių teisių, kurios tėra paverstos parodija, prasme, o apie elementarią darbo kultūrą: darbo teritorijų aptvėrimą, laikinų sąlygų praeiviams užtikrinimą, informacijos apie darbų pradžią ir pabaigą konkrečiose vietose suteikimą ar konstruktyvų darbų koncentravimą etapais, kad miesto gyventojai galėtų jaustis gerbiami. Tačiau dabar jums užtenka žinoti, kad „Kaunas tvarkosi“, o rezultatas – kone visur vienu metu išrausti šaligatviai, daugelyje vietų jokie darbai nevyksta, o žmonės pėdina per išrausas dulkėse ar gatvėmis. Tačiau svarbiausia – niekas nežino, kada tai baigsis.“