Prieš Brexit buvo Grexit: ES paramos Atėnams istorijoje verčiamas naujas puslapis

Graikija
Graikija
© SCANPIX

Aštuonerius metus tarptautinės finansinės pagalbos programoje dalyvavusi Graikija pamažu atsigauna ir jau atrodo pasiruošusi ją palikti. Tačiau Europos Komisija (EK) įspėja – šalis privalo įrodyti, kad yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už reformų įgyvendinimą. 

Ekonominė diskusija jau seniai pasibaigė ir užleido vietą politiniams debatams ne tik dėl Graikijos, bet ir dėl visos bendrijos ateities.

reklama

Finansinę pagalbą iš euro zonos valstybių bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Graikija gavo nuo 2010 m. gegužės. Tuo metu tie beveik 80 mlrd. eurų buvo gyvybiškai svarbūs finansų krizės pakirstai ekonomikai palaikyti. 2009 m. bene 15 proc. siekęs valstybės biudžeto deficitas buvo vienas didžiausių ES, Graikijai buvo taikomi juodžiausi scenarijai, tarp jų – pasitraukimas iš bendrijos, bankrotas ir socialinė suirutė.

Nepaisant kartais pasikartojančių masinių protestų Atėnų gatvėse, nė vienas scenarijų neišsipildė. Graikijos ekonomines problemas į užmarštį stūmė ir britų noras palikti ES, ir migrantų iš Sirijos bei Šiaurės Afrikos ryžtas žūtbūt į ją patekti.

reklama


Migrantų vaikai Graikijoje© SCANPIX

Šiandien Graikija, EK teigimu, yra pasiruošusi vykdyti savarankišką ekonominę politiką. 2015 m. rugpjūčio 19 d. pradėta vykdyti trečioji Graikijos ekonominio koregavimo programa baigsis šių metų rugpjūtį. Iki to laiko valstybės narės turi priimti sprendimą, kokiomis sąlygomis Graikija prisiims atsakomybę už savo veiksmus.

Birželio 21 d. įvyksiančios derybos bus pirmiausia politinės, o ne ekonominės. Pastebima, kad tai lems ne kas kita, o per pastaruosius aštuonerius metus diskusijose dėl Graikijos ekonominio ir finansinio gelbėjimo susiformavusi praktika.

Politiniai debatai

Ekonominis Graikijos kapanojimasis iš nežinomybės bei milijardinės šalies partnerių injekcijos turėjo svarų rezultatą. Pirmą kartą diskusijose dėl ES dabarties ir ateities atsirado politinis elementas. 

Eurokomisaro Pierre'o Moscovici komandos vadovas Ollivier Bailly mano, kad sąvokos „Grexit“ sukūrimas – esminis šio fundamentalaus lūžio ES naratyve simbolis. Diskusijas dėl Graikijos finansinio ir ekonominio gelbėjimo vadindamas įvairiadimensiniu iššūkiu visai bendrijai, jis žurnalistams Briuselyje įvardijo keturis elementus, žyminčius pokytį diskusijose dėl ES ateities.


Buvęs Prancūzijos finansų ministras Pierre Moscovici© SCANPIX

„Pirmą kartą ES istorijoje ekonominiai ir politiniai procesai vienoje valstybėje narėje paskatino užduoti klausimą apie galimybę šaliai palikti monetarinę sąjungą. Šis klausimas, kuriam reikėjo tvirto politinio sprendimo, tvyrojo ore visų derybų, susitikimų ar neformalių pokalbių metu“, – sakė O. Bailly. 

Jo teigimu, visa, kas anksčiau buvo sukurta, taigi, visa ES, galėjo būti pakeista vienu balsavimu dėl fiskalinės atsakomybės.

Antruoju elementu A. Bailly įvardijo stiprią bendrijos valstybių tarpusavio priklausomybę: „Graikijoje vykę procesai, bendrasis ekonominis ES vystymasis privertė valstybių lyderius, pačias valstybes ir jų visuomenes suvokti, kaip stipriai jos yra viena nuo kitos priklausomos. Pasirodė, kad nepertraukiamus ryšius turi ne tik bankai, kompanijos ar organizacijos, bet ir valstybių ekonomikos. Dėl šios priežasties šalys turėjo likti kartu.“

Nauja ir neabejotinai itin reikšminga sąvoka politinėse derybose tapo „solidarumas“. „Mes aiškiai žinojome, kad monetarinė ES politika buvo sukurta, kad turėtume bendrą valiutą ir per ją įgyvendintume kitus, visoms valstybėms svarbius sprendimus. Pasirodė, kad greta to gimė visiškai naujas aspektas ES naratyve – valstybių narių poreikis solidariai spręsti problemas“, – sakė O. Bailly.


© SCANPIX

Ketvirtas ir, O. Bailly teigimu, svarbiausias dėmuo – politinė diskusija. 

„Monetarinėje sąjungoje mes užkūrėme politinius debatus dėl sąjungos dabarties ir ateities, – teigė eurokomisaro atstovas. – ES kaip tokia daugeliui valstybių tapo politiniu iššūkiu.“

Kaip pavyzdžius O. Bailly pateikė Didžiojoje Britanijoje vykusį balsavimą dėl „Brexit“, visuomenėje atvirai keltą klausimą, kas turi mokėti už Graikijos valdžios manipuliacijas statistiniais duomenimis, antieuropietiškų partijų daugelyje Vakarų Europos valstybių kūrimąsi.

„Staiga valstybių lyderiai, valstybės ir visuomenės ėmė diskutuoti, ar tikrai verta būti ES, ar tikrai reikia mokėti už Graikijos ir kitų valstybių vyriausybių klaidas iš savo kišenės, galiausiai kokių pasekmių tai turi nacionalinėms valstybėms, – sakė O. Bailly ir pabrėžė, kad tokiu būdu esą buvo atverstas naujas puslapis bendrijos istorijoje. – Nesu tikras, ar vadinamieji ES tėvai kūrėjai apie tai bent sapnavo.“

Brangus savarankiškumas

reklama

Taigi ir derybos dėl Graikijos ateities bus politinės. Šių metų rugpjūtį baigsis trečioji ekonominio koregavimo programa. Ji šalį privertė imtis griežtų taupymo reformų.

Pastaruosius aštuonerius metus Atėnai daugiausia vykdė vadinamosios troikos – EK, Europos Centrinio Banko ir TVF – valią. Tai saugojo šalį nuo bankroto.


Europos Komisija© SCANPIX

Šiandien EK pripažįsta, kad Graikija yra pasiruošusi palikti ekonominio koregavimo programą. „Taip, Graikija yra pasiruošusi stovėti ant savo kojų, – žurnalistams sakė aukštas EK pareigūnas. – Visgi iššūkis pasiekti ir užtikrinti tvarų ekonominį vystymąsi vis dar išlieka.“

EK teigia, kad Graikija yra pajėgi suvaldyti savo finansinius įsipareigojimus iki 2030 m. ir tai neturėtų kelti problemų investuotojams. Visgi didžiausią nerimą kelia šalies ryžtas įgyvendinti kol kas tik „popierines reformas“, kurių rezultatams pajausti reikės ne vienerių metų. 

Nuo to kartu su skolos mažinimo mechanizmais priklausys tolesnis Graikijos ekonomikos augimas bei tvarumas. Baiminamasi, kad šalis gali greitai atkristi į švaistūnišką politiką, todėl euro zonos institucijos siekia užtikrinti gerokai griežtesnę šalies kontrolę nei Kipro, Airijos, Portugalijos ar Ispanijos atvejais.

EK perspėja, kad akių nuo to, kas vyks šalyje, nuleisti neketina. Graikija turės nuolatos rodyti savo namų darbus. Nuo to priklausys tolesnės nuolaidos Graikijai ir pagrindinių kreditorių noras investuoti į šalies ekonomiką. 

reklama