Architektai apgailestauja – sostinė tyčiojasi iš savo kultūros paveldo objektų

Idėjos kultūros paveldo objektų savininkams ir naudotojams (Mato Šiupšinsko koliažas)
Idėjos kultūros paveldo objektų savininkams ir naudotojams (Mato Šiupšinsko koliažas)
© Asmeninis albumas

Tuo metu, kai Kaunas garsina savo tarpukario modernizmo architektūrą pasaulyje, Vilnius ją savaip rekonstruoja.

Prieš dvi dienas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Audriaus Ambraso feisbuko paskyroje atsirado lakoniškas įrašas: „Socialinio draudimo bendrovės pastatas, architektai S. Murczynski, J. Soltan, 1938 m., sudarkytas 2018 m.“. Kartu paskelbtos kelios nuotraukos, įamžinusios pakitusį tarpukario modernizmo pastato eksterjerą.

Sprendžiant iš logotipo, sostinėje, Gedimino pr. 27, įsikūrusi kavinė „Vero Cafe“ turės papildomo ploto – šaligatvį tarp pastato kolonų. 

„100 metų niekam nepakilo rankos užgrobti erdvę po pastatu... O įkirsti stiklo atitvarą į paveldinio pastato apvalios kolonos vidurį yra labai labai nekultūringa“, – pakomentavo A. Ambrasas.

reklama


Pastato sostinės Gedimino pr. pokyčiai© Ieva Mekšrūnaitė

„Šimtą metų nebuvo įdomu kažkaip kažką ten sutvarkyti, bet niurzgaliai prabyla tik tada, kai privatus verslas investuoja ir sutvarko, nes mat va nepadarė taip, kaip nori ir atrodo teisinga „kai kuriems“ architektams. Taip pat JŪS prabylat, kai nori nugriauti monstrą prie Gerosios Vilties, ten pat jūs prabylat apie Žaliąjį tiltą. Nu nekalbėkit apie kultūrą“, – patarimą garsiam architektui suformulavo dainininkas Vaidotas Baumila.

Bendrovės „Ex Prompto“, valdančios „Vero Cafe“ kavinių tinklą, taip pat socialiniame tinkle savininkė ir vadovė Laima Vėželienė suskubo patikinti, kad tai ne jos įmonė atlieka pastato eksterjero pakeitimus.

Pastatas, kuriame dabar įsikūrusi viena „Vero Cafe“ kavinių, yra vienas nedaugelio tokių funkcionalizmo pastatų Vilniuje. Pasak architekto Mato Šiupšinsko, šį pastatą suprojektavo architektas, dirbęs Le Corbusier biure ir vėliau tapęs profesoriumi bei architektūros fakulteto dekanu Harvarde.

„Smiltainio fasadais ir elegantiška įėjimo erdve traukdavęs statinys išsilaikė mažai pakitęs iki šių dienų, bet, deja, pastaruoju metu palaipsniui darkomas. Prie to nebyliai prisideda ne tik savininkai, bet ir nuomininkai, kavinės lankytojai – visi, kam situacija atrodo normali ir toleruotina“, – komentavo architektas. 


Pastato sostinės Gedimino pr. pokyčiai© Audrius Ambrasas

Pažymėtina, kad pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, o viena jo vertingųjų savybių yra „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis pietrytinėje pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.

Ir M. Šiupšinskas, ir keli jo kolegos išsiuntė laiškus į Kultūros paveldo departamento „Karštąją liniją“ – visiems rūpi, kas pasirašė po kontroversišku projektu.

V. Baumilai ir kitiems diskusijos dalyviams, teigusiems, kad pastatas dabar tik pagražėjo, o ir kampai nebebus „apdergti“, architektas paaiškino paprasčiau: „Čia kaip ferarį opelio kalpokais apauti, nes seni ratai murzini buvo. Ankstesni pastato šeimininkai buvo medikai (Sveikatos apsaugos ministerija ir kt.) – plius minus tam ir buvo suprojektuotas pastatas, o jo funkcija iki kokių 2000-ųjų beveik nesikeitė. Šeimininkai jį mylėjo ir pagal išgales saugojo.“

Šiandien M. Šiupšinskas socialiniame tinkle paskelbė koliažą su nauja idėja kultūros paveldo objektų naudotojams. Atvaizde – įstiklintas Vilniaus arkikatedros portikas. 

„Išnaikinkim apleistus pakampius! Tam tinka visos darbo priemonės, ir čia ne vieta subtilumams. Apie tai architektus instruktavo svarbūs visuomenės nariai, muzikos, karo paveldo ir jogos žinovai. Įveiklinkime erdvę! Pirmieji proveržio ženklai jau matyti“, – ironizuoja architektas.

reklama

Architektai apgailestauja – sostinė tyčiojasi iš savo kultūros paveldo objektų

Idėjos kultūros paveldo objektų savininkams ir naudotojams (Mato Šiupšinsko koliažas)