Gyventojų protestas prieš statomą plovyklą: bus daugiau triukšmo ir taršos
Statybos prasidėjo nesuderinus su kaimynais

Verslininkai savo planų nederino su kaimynais – mokyklos ir universiteto bendruomenėmis.
Verslininkai savo planų nederino su kaimynais – mokyklos ir universiteto bendruomenėmis.
© Egidijus Jankauskas

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje gyvenantys žmonės kratosi statomos automobilių plovyklos kaimynystės. Stebimasi, kad tokį objektą leista statyti prie pat gimnazijos bei sportuoti gryname ore skirtų objektų. Juolab kad naujoji plovykla turėtų dirbti visą parą, joje ketinama plauti ir krovinines transporto priemones.

reklama

„Ar leisdami statyti šioje vietoje automobilių plovyklą valdininkai galvojo apie žmonių sveikatą, ar buvo atsižvelgta į greta gyvenančių klaipėdiečių interesus?“ – gyventojų vardu į atsakingas institucijas raštu kreipėsi politikė Aldona Staponkienė.

Tačiau valdininkai atkerta, kad jie neturi teisės nurodinėti verslininkams, ką jiems statyti privačiame sklype. Žinoma, jei tik jų planai nesikerta su galiojančiais teisės aktais. Esą šiuo atveju jokių trukdžių įrengti plovyklą šalia Kretingos g. ir Šiaurės prospekto sankryžos nėra.

Didės triukšmas ir tarša?

Sulaukusi Kretingos g. gyventojų skundų politikė A. Staponkienė raštu kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną, ir į kitas suinteresuotas institucijas. Pasak politikės, gyventojai negali patikėti, kad buvo išduotas leidimas tokioje vietoje statyti automobilių plovyklą.

reklama

„Gyventojai piktinasi, nes akivaizdu, kad atsiradus tokiam objektui jų gyvenamojoje aplinkoje gerokai padidės triukšmas ir oro užterštumas, nes ištisą parą į automobilių plovyklą važiuos automobiliai. Blogės ne tik šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, pasekmes pajus ir „Žemynos“ gimnazijos bendruomenė, nes plovykla bus jų kaimynystėje. Visiškai netoli, tik kitoje sankryžos pusėje Šiaurės prospekte link Liepų g., kur nėra arti gyvenamųjų namų, mokyklos stadiono bei valstybės saugomo kultūros paveldo – Klaipėdos universiteto – vizualinės apsaugos zonos, buvo tikrai tinkamesnių vietų tokiam objektui statyti“, – gyventojų nuogąstavimus persakė politikė.

Akcentuojama, kad automobilių plovykla statoma prie pat labai judrios sankryžos, per kurią važiuoja ne tik didelis srautas automobilių, bet ir į dvi mokyklas eina daugybė moksleivių.

„Sankryža ir dabar kemšasi dėl automobilių srauto, o tada bus dar didesnis pavojus pėstiesiems ir moksleiviams“, – minėjo politikė.

Jos žiniomis, apie tai, kad šiame žemės sklype bus statoma automobilių plovykla, Kretingos g. gyventojai sužinojo tik tada, kai jau buvo išduoti leidimai ir prasidėjo statybos.

„Iš reklamos galima suprasti, kad čia stato savitarnos automobilių plovyklą, tai reiškia, kad plovykla bus atvira, tarši ir visiškai nedraugiška šiai aplinkai. Tokį žemės sklypą buvo galima išnaudoti ne žmonių sveikatai kenkiančiam objektui statyti“, – akcentavo A. Staponkienė.

reklama


Verslininkai žada, kad naujoji plovykla netrikdys gyventojų ramybės, tačiau patys gyventojai labai tuo abejoja. Egidijaus Jankausko nuotr.

Esą priešintųsi bet kam

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius nė kiek nenustebo, kad gyventojai priešinasi tokio objekto atsiradimui. Esą tai visiškai įprasta praktika Klaipėdoje.

„Ne pirmas kartas, kai priešinamasi tokiems objektams. Panaši istorija buvo ir prieš keletą metų, kai verslininkai prie Pempininkų esančioje aikštelėje norėjo statyti savitarnos plovyklą. Jei gerai pamenu, ten verslininkai ir nebestatė plovyklos, susirado kitą vietą“, – atsiduso G. Pocius.

Jam pasirodė keistas toks gyventojų požiūris į verslą.

„Juk kalbama apie Šiaurės prospektą, kuris yra keturių eismo juostų, tad eismo judėjimas ir taip intensyvus. Beje, nuo Šiaurės prospekto iki Miško kvartalo yra nemažas atstumas, tikrai ta plovykla nebus pastatyta kam nors po langais. Panašu, kad čia tas atvejis, kai gyventojai tiesiog priešinasi bet kokioms statyboms. Manau, būtų ta pati reakcija, jei verslininkai statytų ir daugiabutį. Priešintis – tai labai lietuviška“, – komentavo G. Pocius.

Valdininkas pabrėžė, kad statant bet kokį statinį reikia išlaikyti norminius atstumus nuo kitų žemės sklypų ribų.

„Valdininkai išduodami leidimus negali vadovautis principu „patinka–nepatinka“. Jei verslininkų planai nesikerta su teisės aktais, mes neturime teisės neduoti leidimo“, – pabrėžė G. Pocius.

Plaus ir krovininį transportą

Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė paaiškino, kad sklypas Šiaurės pr. 18 yra nuosavas. Jį savininkai įsigijo 2014 m.

„Dar 2016 m. buvo išduotas leidimas automobilių savitarnos plovyklos projektui rengti. Bet tada atsirado naujas investuotojas, kuris sudarė nuomos sutartį su sklypo savininku ir darė projekto pakeitimus. Šiemet, gegužės 7 d., išdavėme leidimą šiame sklype savitarnos plovyklai rengti“, – pasakojo R. Liudžiuvienė.

Jos žiniomis, statoma savitarnos plovykla bus skirta lengviesiems bei nedidelių gabaritų krovininiams automobiliams plauti. Esą jokio didelio pastato nebus. Tiesiog bus įrengtos 6 atviros aikštelės su stoginėmis ir viena visiškai atvira aikštelė, kur bus galima plauti ir didesnes transporto priemones.

„Bus įrengtos ir vietos automobiliams statyti. Įvaža į šią plovyklą bus iš Šiaurės prospekto. Visi reikiami norminiai atstumai išlaikyti, prikibti nėra prie ko. Jau ir komisija vertino, bet neprikibo. Yra sudaryta infrastruktūros sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe bei gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas darbams atlikti“, – vardijo R. Liudžiuvienė.

Jos duomenimis, pagrindinė minėto sklypo paskirtis yra „kita“, o tai reiškia, kad toje vietoje galima statyti vienbučius ar daugiabučius namus, taip pat visuomeninės, komercinės, pramoninės, sandėliavimo paskirties bei kitus objektus.

„Tad toje vietoje gali statyti ką tik nori. Dabar gyventojai pripratę dėl visko purkštauti ir taip stabdo verslą. Kodėl negalvoja apie tai, kad toje vietoje reikalinga plovykla? Juk prie Šiaurės prospekto stovi daugybė namų, dabar esančių degalinių plovyklų vargiai pakanka. Sutvarkys gražiai teritoriją. Panaši plovykla yra Minijos gatvėje, o kuo ji bloga?“ – stebėjosi Statybos leidimų poskyrio vedėja.

Ji pabrėžė, kad leidimo negalėtų duoti nebent tuo atveju, jei projektas neatitiktų teritorijų planavimo dokumentų arba projektas būtų paruoštas ne pagal galiojančius teisės aktus, tačiau tokiu atveju statytojas galėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją ir prašyti leidimo.

Politikė A. Staponkienė sakė taip pat sulaukusi iš institucijų atsakymų, kad statybos teisėtos. Tačiau stebėjosi, kad statybų planai nebuvo derinti su „Žemynos“ gimnazijos bei Klaipėdos universiteto bendruomenėmis, greta gyvenančiais gyventojais.

„Tada aš užduodu retorinį klausimą valdininkams: ar jiems rūpi miesto žmonių gyvenimo kokybė, žmonių interesai, ekologinė ir vizualinė miesto aplinka, kurioje gyvenantis žmogus jaustųsi gerai ir saugiai? Taip, šiuo atveju „viskas teisėta“, bet juk yra žmogiškoji pusė. Toks požiūris į eilinį žmogų netenkina, o galių kovoti su sistema neužtenka. Tad nėra ko stebėtis, kad žmonės palieka miestą ir šalį“, – svarstė A. Staponkienė.

„Triukšmo daugiau tikrai nebus“

Agnė Janušonytė, automobilių plovimo aikštelę statančios UAB „Delca invest“ direktorė:

„Gyventojai mūsų kaimynystės baiminasi visai be reikalo. Matyt, kol jie nėra susidūrę su naujausiomis automobilių plovimo technologijomis, sunkiai įsivaizduoja, kad plovykla gali būti ir draugiška aplinkai. Klaipėdoje tai bus pirmoji tokia plovykla, bet visoje Lietuvoje jau esame įrengę 15 plovyklų. Kai kuriuose miestuose mūsų plovyklos stovi kur kas arčiau gyvenamųjų namų, nei bus Klaipėdoje, bet dar nesame sulaukę nė vieno skundo iš gyventojų.

Triukšmo daugiau tikrai nebus, nes bus įrengtos neperpučiamos apsaugos sienelės. Plovimo aparatūra dirba tyliai. Nors mūsų plovyklos dirba visą parą, paprastai naktį automobilių mažai kas važiuoja plauti. Įprasta, kad po vidurnakčio plovimo aikštelė būna tuščia. O jei ir plauna kas nors automobilį, skleidžiamas garsas nėra didesnis nei pravažiuojančio automobilio. Kadangi įvaža į plovyklą bus įrengta iš Šiaurės prospekto, mūsų klientai tikrai neužkimš sankryžos. Juolab kad prie plovyklos bus įrengta ir laukimo aikštelė.

Statybos jau prasidėjo, naująją plovyklą planuojame atidaryti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.“

„Plovyklos – mažesnė blogybė“

Rita Podoliankienė, „Žemynos“ gimnazijos direktorė:

„Labai gerai, kad gyventojai priešinasi. Man buvo keista, kad statybos jau prasidėjo. Mat iš pradžių verslininkai bandė ir su manimi derinti, prašė, kad pasirašyčiau kažkokius dokumentus. Kadangi aš pasakiau, kad nieko nesirašysiu, kol nesuderinsiu su bendruomene, jie jau kitą dieną pareiškė, kad jiems ir nereikia mano parašo, jau ir taip turi leidimą.

Belieka tikėtis, kad pastatę plovyklą jie bent kaip nors ją atitvers ar apželdins, kad iš mokyklos pusės taip nesimatytų. Kita vertus, dabar galvoju, kad gal tai ir ne pats blogiausias objektas, kuris galėjo atsirasti šioje vietoje. Pavyzdžiui, visai šalia „Verdenės“ progimnazijos įrengta degalinė, o tai kur kas pavojingesnis objektas nei plovykla.“

reklama