Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka: ką siūloma keisti ligoninėse ir poliklinikose?

Ligoninė
Ligoninė
© Alfa.lt

Efektyvesnis gydymo įstaigų darbas, nepriekaištinga vadovų reputacija, gydymo paslaugų kokybė – tai tik keli prioritetai, kuriuos įvardijo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimui pateikdamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projektą. Parlamentarai projektui pritarė, dabar šie klausimai svarstomi Seimo komitetuose. Labiausiai pertvarkai priešinasi privačios gydymo įstaigos. Ministras priekaištus atremia ir aiškina, kad pertvarka būtina dėl pacientų bei jų gydymo kokybės.

Apie ką kalba naujoji pertvarka?

reklama

Projekte siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti valstybė kartu su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtina nacionalinį valstybės bei savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Be to, siūloma įteisinti naują kolegialų valdymo organą – valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyti jos sudarymo tvarką bei kompetenciją ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams būtų atlyginta.

Norint užtikrinti nepriekaištingą įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, siūloma įtvirtinti 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad vadovai pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

reklama

Taip pat siūloma nustatyti, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.

Be to, vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Ministras siūlo įteisinti galimybę sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujančiajam darbuotojui, kai jam yra pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl jo veiklos.

Dar viena naujovė – sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis. Su kitomis įstaigomis sutartys sudaromos būtų tuomet, jei tinkle esančios įstaigos pagal suplanuotą paslaugų mastą šių paslaugų negalėtų užtikrinti.

Šios naujovės galėtų įsigalioti jau kitų metų pradžioje.

Jautriausia vieta – valstybės pinigai

reklama

Vos pasiūlęs pertvarkos projektą sveikatos apsaugos ministras A. Veryga iškart sulaukė pasipriešinimo bangos ir reikalavimų stabdyti reformą.

„Daugiausia nuogąstavimų girdime iš privačių gydymo įstaigų, kurios mato galimą tokių įstaigų diskriminaciją, sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo.

Visgi tiesa yra tokia, kad šiuo metu dalis sektoriaus yra diskriminuojama sudarant galimybes imti priemokas už paslaugas, kurti įtampas planuojant žmogiškuosius išteklius ir kt., – aiškino A. Veryga. – Vyriausybės pateiktų siūlymų logika yra labai paprasta: tos paslaugos, kurių trūksta ar jas norima plėsti (pirminė sveikatos priežiūra, slauga), yra maksimaliai skatinamos ir net liberalizuojamos. Tose srityse, kuriose Lietuva turi nepagrįstai daug paslaugų ir yra kritikuojama tarptautinių organizacijų ekspertų už neefektyvumą (pvz., stacionarinis gydymas), turi atsirasti teisiniai mechanizmai šių paslaugų teikimui optimizuoti.“

Jokių priemokų

Ko siekiama kuriant gydymo įstaigų tinklą? „Siekiama didinti paslaugų teikimo kokybę ir saugumą, koncentruoti tam tikras paslaugas ir pacientų srautus, kad gydymo įstaigos galėtų veikti efektyviai ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus, mokėdamos jiems adekvačius atlyginimus, o pacientams būtų teikiamos saugios paslaugos“, – pabrėžė ministras.

reklama

Pasak jo, sukūrus valstybės gydymo įstaigų tinklą, papildomos paslaugos iš kitų gydymo įstaigų būtų perkamos tuomet, jei jų negalėtų suteikti tinkle esančios įstaigos.

„Vienas iš kriterijų, kada būtų galima pirkti papildomas paslaugas iš privačių ar kitų įstaigų, galėtų būti tinklo įstaigų negebėjimas suteikti paslaugas pacientams per įstatyme numatytą laiką, pvz., jei tenka ilgai laukti eilėse. Tai paskatintų ir viešąsias įstaigas pasitempti bei efektyviau veikti“, – pridūrė A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad tokios papildomai perkamos paslaugos turėtų būti teikiamos už bazines kainas, be jokių priemokų, nepriklausomai nuo to, kas jas teiktų – privačios ar viešosios įstaigos.

Ministras neabejojo, kad sveikatos priežiūros sistema pagaliau pribrendo ir vadovų rotacijai, kuri būtų įgyvendinama nustatant kadencijų skaičių. Taip pat didžiosioms įstaigoms valdyti būtų pasitelkiamas valdybų modelis, kuris, pasak A. Verygos, jau pasiteisino valstybės įmonėse.

Siūlo diskutuoti apie įkainius

reklama

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas pabrėžė, kad Lietuvoje sukurta labai daug sveikatos priežiūros infrastruktūros, kuri iš esmės per didelė, mažėjant gyventojų skaičiui. Todėl, anot pašnekovo, gydymo įstaigų pertvarka tikrai reikalinga.

„Sveikintina iniciatyva paversti SAM dalininku. Siūlymas suformuoti įstaigų valdybas – taip pat žingsnis į priekį, norint pasiekti šiuolaikinės vadybos standartus. Numatytos vadovų kadencijų ribos irgi reikalingas sprendimas“, – pertvarkos privalumus vardijo M. Gedminas.

Visgi jis siūlo SAM daugiau diskutuoti apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. „Juk viešasis sektorius tikrai turi ko pasimokyti iš privataus. Tikrai negalima išmesti iš rinkos privataus sektoriaus – tik turi būti sudarytos lygiavertės sąlygos abiem dalyviams“, – pabrėžė pašnekovas.

Jis ragina pradėti galvoti apie paslaugų įkainius pagal pacientus ir patologijos sunkumą. „Kaip dabar yra Lietuvoje? Privatų sektorių renkasi jaunesni, daugiau uždirbantys žmonės. Kita vertus, sunkių ligonių privačios įstaigos net neima, nes tiesiog neapsimoka. Viešoji įstaiga negali atsisakyti priimti, o padėdama tokiam pacientui patiria nuostolių. Todėl turi būti nustatyti aiškūs įkainiai“, – įsitikinęs M. Gedminas.

Maksimali eilė – savaitė

reklama

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Paulius Gradeckas pabrėžė, kad pagrindinis reformos tikslas yra sustiprinti šeimos medicinos tinklą, geriau jį finansuoti, turėti galimybę pirminiame lygyje pasamdyti daugiau žmogiškųjų resursų: bendruomenės slaugytojų, gydytojų padėjėjų, sveikos gyvensenos specialistų. Reforma siekiama mažinti administracinę naštą (atsisakant dalies formų, leidžiant el. komunikaciją „šeimos gydytojas – gydytojas specialistas“) ir kartu tobulinti el. sveikatos sistemą.

„Mūsų užsibrėžtas tikslas, kad visi (100 proc.) pacientai dėl planinės pagalbos pas šeimos gydytoją patektų per (iki) 7 dienas. Planinė pagalba – tai nėra ūmūs susirgimai (pvz., infekciniai), o sveikatos problemos, kurių negalima ignoruoti (nestiprūs galvos skausmai, varginantys ilgiau nei savaitę, akių, endokrininės problemos). Operatyviai reaguodami į tokius susirgimus ir pasiūlydami profilaktines programas, mes sumažinsime mirtingumą nuo onkologinių susirgimų 10 proc.“, – įsitikinęs S. Skvernelio patarėjas.

Jis pabrėžė, kad, sutvarkius antrinio lygio stacionarinių paslaugų tinklą (kuris reformos priešininkų skambiai vadinamas „ligoninių bankrotu“ ar „privačios medicinos sunaikinimu“), pacientai dėl sunkių būklių – infarkto, insulto, sunkių traumų – laiku patektų į specializuotas įstaigas.

„O tai leistų sumažinti mirtingumą nuo šių ligų 10 proc. Be to, pacientų artimiesiems nereikės ieškoti blato dėl slaugos paslaugų – slaugos apimtis bus nuosekliai padidinta“, – aiškino P. Gradeckas.

Svarbiausias reformos siekis – šeimos gydytojų komandos išplėtimas, žmogiškųjų resursų išlaikymas, medikų darbo sąlygų gerinimas.

reklama

Visgi pašnekovas dar kartą priminė tai, kas visiems ir taip seniai žinoma: sveikatos priežiūra lemia tik 20 proc. sveikatos. „Todėl reikia pertvarkos mūsų pačių galvose, kad išmestume visiems laikams tokį mąstymą: sveikata (kūnas) kaip automobilis, nuvyksiu į gydymo įstaigą kaip į servisiuką, pasikeisiu porą šarnyrų ir jausiuosi vėl gerai. Susidaro įspūdis, kad automobiliu mes rūpinamės geriau nei savo kūnu“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Nebebūtų biurokratų malonės įkaitais

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas palaiko šią reformą.

„SAM tenka didesnis vaidmuo savivaldybių ligoninėse, numatomi visos administracijos konkursai, vadovų rotacija labai reikalinga“, – pastebėjo pašnekovas. Tačiau jis teigė pritrūkęs aiškumo įstatymo projekte, kalbančiame apie stacionarių paslaugų teikimą.

„Jeigu šias paslaugas teiks tik valstybinis tinklas, gali nukentėti pacientai. Visgi Lietuvoje turime problemų dėl eilių, o privačios įstaigos tai padeda spręsti. Valstybinėse įstaigose pacientai laukia du mėnesius, privačioje – kelias paras ar dar trumpiau.

reklama

Būtų galima sutikti su siūlymu, kad paslaugos visur būtų teikiamos per įstatymų numatytus terminus. Jeigu viešasis tinklas nesugeba per tam tikrą terminą suteikti paslaugą, tada tai galėtų padaryti privačios įstaigos.

Estija prieš du dešimtmečius įgyvendino tokią reformą, tačiau privačios įstaigos nebuvo išmestos iš dalyvavimo rinkoje“, – pridūrė Š. Narbutas.

Jis pastebi ir dar vieną daugybę metų Lietuvoje galiojančią sistemos spragą.

„Kasmet visos įstaigos susiduria su PSDF malone arba nemalone. Ši vieta turi būti reguliuojama įstatymais. Iki šiol nebuvo įstatymais numatytų sutarčių sudarymo su PSDF tvarkos. Ne įstaigos darbas, reputacija, o biurokratai teritorinėse ligonių kasose nusprendžia, kam skirti finansavimą, o kam – ne. Juk šeimininkai – ne Ligonių kasa, o mes visi – mokesčių mokėtojai. Ši vieta turėtų būti griežtai reglamentuojama“, – įsitikinęs Š. Narbutas.