Džiaugsmas džiaugsmui nelygu, bet visada galime pasirinkti stipresnį

Džiaugsmas
Džiaugsmas

Sakoma, kad išankstinis džiaugsmas – gražiausias. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Po tyrimų mokslininkai padarė išvadą: priklausomai nuo to, ko laukiame.

Paradoksas, bet išankstinis džiaugsmas laikomas gražiausiu džiaugsmu apskritai. Tas laukimas būna stipresnis už patį malonų įvykį. Kita vertus, žmonėms būdingas nekantrumas. Mes nemėgstame laukti, nesvarbu, ar trokštame svajonių suknelės, ar ilgai atidėliotų atostogų.

Kokios emocijos būna stipresnės – išankstinis džiaugsmas ar nemalonus nekantrumas?

JAV psichologai, vadovaujami Amito Kumaro, atsakė į šį klausimą: priklauso nuo to, ar mes laukiame produkto, ar įvykio. Mokslininkai iš Kornelio universiteto atliko kelis eksperimentus. Per pirmąjį  jie suskirstė 97 savanorius į dvi grupes. Vieni turėjo įsivaizduoti, kaip išleidžia pinigus išgyvenimams – kelionei ar koncertui. Kiti turėjo galvoti apie geidžiamo daikto (pavyzdžiui, drabužio ar išmaniojo telefono) pirkimą.

Po to visi dalyviai turėjo atsakyti į klausimus, įvertinti savo jausmus (išankstinį džiaugsmą, nekantrumą, susijaudinimą) balais ir aprašyti, kokio stiprumo buvo išankstinis džiaugsmas.

Eksperimento rezultatai buvo netikėti. Nors įsivaizduojamų pirkinių kainos beveik nesiskyrė vienos nuo kitų, įdomių išgyvenimų laukiantys savanoriai patyrė stipresnį išankstinį džiaugsmą už tuos, kurie laukė daiktų pirkimo. Pirmieji vidutiniškai surinko 2,64 balo, antrieji – tik 1,37.

Dar daugiau: pirmieji jautė išankstinį džiaugsmą kaip stiprų teigiamą susijaudinimą ir kur kas mažiau kaip neigiamą nekantrumą, lyginant su antrąja grupe.

Tokie pat rezultatai buvo gauti ir po antrojo eksperimento. Čia savanoriai turėjo prisiminti, kaip stipriai kadaise troško nusipirkti kokį nors daiktą ar patirtį. Ir vėl pramogų ir renginių pirkėjų išankstinis džiaugsmas buvo stipresnis už daiktų pirkėjų.

Trečiajam eksperimentui Amitas Kumaras panaudojo anksčiau kitų JAV mokslininkų sukauptus duomenis. Tūkstančiai vartotojų atsiliepė į jo kvietimą tinklalapyje Trackyourhappiness.org.

Tada A. Kumaras 2300 dalyvių kelis kartus per dieną išsiųsdavo pranešimus ir prašė atsakyti į klausimus:

Kiek laimingi dabar jaučiatės (0 – nelaimingi, 100 – labai laimingi)? Ar dar galvojate apie pirkinį? Jeigu taip, kas tai yra – patirtis ar daiktas? Kokios emocijos tada apima?

Rezultatas buvo analogiškas: lyginant su materialių dalykų pirkėjais, išgyvenimus pirkę žmonės jautėsi laimingesni, o jų išankstinis džiaugsmas buvo malonesnis ir stipresnis.


Džiaugsmas

Džiaugsmas© www.needpix.com

JAV mokslininkų tyrimai pateikia stiprų argumentą, kodėl mes turėtume daugiau pinigų išleisti įspūdžiams ir išgyvenimams, o ne daiktams. Ir ne todėl, kad materialūs dalykai laimės nesuteikia. Todėl, kad išankstinį džiaugsmą dėl produkto, kurį įsigysime, temdo nekantrumas. O išankstinis džiaugsmas dėl būsimų išgyvenimų lieka nesudrumstas.

Taip būna tikriausiai todėl, kad būsimą išgyvenimą mes kitaip įsivaizduojame nei daiktą. Išmanųjį telefoną galime įsivaizduoti gana tiksliai, o atostogų svetimame krašte – ne.

„Mintys apie būsimą išgyvenimą dažniausiai būna abstrakčios, todėl sukelia didesnį pasitenkinimą“, – rašo A. Kumaras savo tyrimų ataskaitoje, publikuotoje leidinyje „Psychological Science“ („Waiting for Merlot: Anticipatory Consumption of Experiential and Material Purchases“).