VDU profesorius – apie Vienybės aikštę: tai vilkduobė gražiausiam Kauno valdžios įvaizdžiui

Vienybės aikštės Kaune rekonstrukcija
Vienybės aikštės Kaune rekonstrukcija
© Almantas Bružas

Net sovietmečiu saugotą Vienybės aikštės reikšmę ir potekstę dabartinė Kauno valdžia griauna lengva ranka. Verslo centrai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, gudrios viešųjų ryšių akcijos ir imituojamos visuomenės apklausos gali sunaikinti Lietuvos šimtmečio aikštę, nuvertinti Karo muziejų ir užgožti Prisikėlimo bažnyčią. Tokiais įtarimais pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Jis yra VDU „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius, publicistas, aktyvus visuomenininkas, Lietuvoje žinomas viešasis intelektualas, daugelio knygų apie Lietuvos istoriją autorius.

reklama

Neseniai E. Aleksandravičius prisidėjo prie akcijos: į įvairias šalis visuose pasaulio žemynuose – Argentiną, Australiją, Pietų Afriką, Japoniją ir dar apie 20 valstybių – buvo išsiųsti nepaprasti siuntiniai: po saują žemės iš Vienybės aikštės. 

Alfa.lt profesorių kalbino apie Vienybės aikštę, joje vykstančias statybas ir apskritai permainas Kaune.

reklama


Profesorius Egidijus Aleksandravičius© VDU

– Kokia jūsų nuomonė apie svarbios visai Lietuvai Vienybės aikštės rekonstrukciją ir žinią, perduodamą miesto ir visos šalies gyventojams?

– Pirmiausia keista ta Kauno valdžios reakcija arba jokios reakcijos, kai viskas atiduodama pakankamai grobuoniškai besielgiančiam verslui – atrodo, kad tai ir yra politikos ženklas. Kaune tiek daug gerų dalykų vyksta, matyti kai kurie proveržiai, bet susidaro įspūdis, kad kuo arčiau šventų šimtmečio erdvių, tuo mažiau įtikinantys veiksmai, tuo prasčiau jie atrodo.

Dar prieš metus viešieji projekto plėtotojų komunikatoriai suorganizavo tarsi visuomenės nuomonės apklausą ir aptarimą šalia esančiame nevykusiame pastate. Tokia diskusijos forma savotiškai pažėrė papildomų įtarimų net tiems, kurie neturi žalio supratimo nei apie architektūrą, nei apie urbanistiką, nei apie memorialines viešąsias erdves. Šitas komunikatorių veiksmas pasirodė įtartinas.

Visgi stogas buvo pasiektas tada, kai tie patys greitakojai beraščiai suorganizavo aptarimą miesto savivaldybėje su pažadais sumokėti pinigus už teigiamus aplodismentus šitam projektui. Tada ausylesnis žmogus pradeda atidžiau įsiklausyti apskritai į tai, kaip šio verslo centro statyba yra komunikuojama. 

Supranti, kad tiems žmonėms, kurie čia investuoja ir tikisi šioje vietoje uždirbti savo didžiuosius pinigus, ir tiems viešiesiems komunikatoriams, kurie aptarnauja šitą cechą, apskritai čia nėra jokios viešosios erdvės. Tai, kaip agituojami būsimi brangūs verslo centro nuomininkai, daug ką pasako: kalbama apie vietą miesto centre su restoranais ant stogo ir pramogomis kaimynystėje esančioje aikštėje. 


Vienybės aikštės projektas© SBA

Ar iš savo neraštingumo, ar sąmoningai tie žmonės bando atskirti, kad pastatai, sukuriantys aikštę, nėra aikštės dalis. Ir nė žodžio apie tai, kad tai yra Vienybės aikštė, kad tai – svarbiausia Lietuvos šimtmečio vieta! 

Kai miestas paknopstomis skuba statyti paminklus – pradedant Vyčiu ir baigiant kokiam nors žmogui skirtu paminklu, svarbiausia memorialinė aikštė paliekama be jokio dėmesio. Šita duobė, kuri užsipildo privačiu parkingu po svarbiausia šimtmečio aikšte Lietuvoje, bus kaip vilkduobė gražiausiam dabartinės Kauno valdžios įvaizdžiui, kurį ji pelnytai užsitarnavo.

– Nemažai miestiečių baiminasi, kad Vienybės aikštė po rekonstrukcijos praras savo dvasią, savo savastį, žymę, kurią ji turėjo savyje net okupacijos laikotarpiu.

– Nelieka jautrumo dalykams, kurie iki šiol daugeliui buvo šventi. Komiksų stiliaus informavimas apie tai, kas vyksta. Kol kas nematyti pastangų, kurias net sovietmečiu demonstravo pakankamai geri urbanistai ir projektuotojai. Buvo labai gera aikštė. Dabar gi ši vieta savotiškai padalinama: svarstoma kaip altorių palikti erdvę prieš Karo muziejų, o toliau plepama apie įvairius įvažiavimus, po atviru dangumi rodomą kiną, šventes ir taip toliau. Ir visa tai perkeliama į naują erdvę prieš tuos stiklinius akvariumus.

Didelė drama vyksta urbanistiniame lygmenyje, nes ši aikštė, kadaise projektuota pakankamai gerų urbanistų, rodė pastangas išsaugoti tam tikras proporcijas, kurios galėjo išryškinti mūsų didžiausios šventenybės Karo muziejaus monumentalumą ir Kauno karūną – Prisikėlimo bažnyčią.

reklama

Proporcijos ir sumanymas, kurį sovietmečiu galėjo įsivaizduoti patys padoriausi projektuotojai, kurie dar ir gudravo bei saugojo šias reikšmes, dabar visiškai beširdiškai keičiamas. Net architekto išsilavinimo neturintis žmogus gali suprasti: jeigu didini vienų pastatų aukščius, kiti pastatai tarytum lenda į žemę. Kai keliami stikliniai verslo centrų aukštai, mažinamas Karo muziejus, mažinama erdvė, iš kurios matyti karūna virš žaliuojančio kalno. Nelabai tikiu, kad architektai, kurie braižo naujų statinių kontūrus, nesupranta tokių dalykų.


Vienybės aikštės projektas© SBA

– Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, į įvairias šalis visuose pasaulio žemynuose – Argentiną, Australiją, Pietų Afriką, Japoniją ir dar apie 20 valstybių – buvo išsiųsti nepaprasti siuntiniai: po saują laisvos žemės iš Vienybės aikštės. Prie šios idėjos prisidėjote ir jūs. Kokią žinią ši akcija turi perduoti Lietuvos išeiviams?

– Laisvos žemės ryšelyje matome seną prasminę tradiciją, kai žmonės, palikę savo gimtąją žemę, išsiveždavo ryšelį su savimi. Ši akcija turi ir daugiau prasminių lūžių: kaip nors prisikviesti rūpestį šia šventa Lietuvos aikšte ir neleisti, kad kokie nors viešųjų ryšininkų komiksai užstotų visą akiratį ir galutinai sužalotų mūsų gyvenimo mieste skonį.

– Dar vienas istorinis Kauno objektas, apie kurį jau kelerius metus netyla kalbos, tai – Laisvės alėja. Kaip vertinate jos pokyčius?

– Laisvės alėjos atžvilgiu esu liberalesnis nei Vienybės aikštės tema. Bet kuriuo atveju alėja yra rusų projektas, kurį nesuspėta laiku interpretuoti pirmosios Lietuvos respublikos sąlygomis.

Labiausiai man patinka „Pieno centro“ ar „Pažangos“ statiniai, kurie nebuvo taip įsimylėję dviaukštę tvirtovės architektūrą ir nebuvo tokie kruopštūs paveldo saugotojai.

Įžvelgiu ironiją: Laisvės alėjoje saugomi aukščiai, nors juos suprojektavo visiškai lietuviškos širdies neturėję caro projektuotojai. O su Vienybės aikšte, kurią suprojektavo lietuviai ir kurie net priespaudos sąlygomis bandė saugoti reikšmių audinius ir potekstes, elgiamės neprofesionaliai. 

reklama