Išskirtinė Kauno valdžios meilė „Žalgiriui“: ne dalininkė, bet skiria milijonus
Pinigai lygu rezultatas?

Kauno meras su žalgiriečiais ne tik medelius sodina, bet ir užtikrina jiems solidų finansavimą.
Kauno meras su žalgiriečiais ne tik medelius sodina, bet ir užtikrina jiems solidų finansavimą.
© Organizatoriai

Istorinį sezoną Europoje sužaidęs Kauno „Žalgiris“ jau kurį laiką neturi lygių Lietuvoje. Nors pergales, žinoma, raško žaidėjai, pranašumą klubas susikūrė už aikštės ribų – atlikus tyrimą paaiškėjo, jog jam dosniai skiriami savivaldybės pinigai sukūrė išskirtines sąlygas Lietuvos sporto komandų žemėlapyje.

reklama

Tačiau gal tokia politika pasiteisina? Gal išties dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis skina savo ir ankstesnių merų kantriai bei nuosekliai dalytos paramos vaisius – kartu su sirgaliais viešai švenčia įspūdingas pergales ir ruošiasi artėjantiems rinkimams?

Griežto atskaitingumo nėra

Kauno „Žalgirio“ klubą nustekenusio verslininko Vladimiro Romanovo laikai baigėsi 2013-aisiais, kai šis pabėgo ne tik iš klubo, bet ir iš Lietuvos, palikdamas „Žalgirio“ biudžete 12,3 mln. eurų dydžio skylę. Užsitęsusios krizės metu be pasirinkimo „Žalgirį“ iš skolų sykį buvo pavesta traukti net ir savivaldybės įmonėms, tokioms sportui tolimoms kaip kapines prižiūrinčiai ir kapavietes skirstančiai „Kapinių priežiūrai“. Nuo to laiko klubas atsistojo ant kojų.

2017 m. šio klubo biudžetą Kauno savivaldybė papildė 1 900 000 eurų, o šiemet ši suma išaugo iki 2,3 mln. eurų, ir tai yra 30 proc. komandos biudžeto. Milijonai „Žalgiriui“ skiriami iš „piniginės“ gana keistu pavadinimu – projektinių veiklų finansavimo programa „Iniciatyvos Kaunui“. 

reklama

LKL čempionų komandą remia ir savivaldybės įmonė „Kauno švara“. Ji internetinėje „Žalgirio“ svetainėje įvardijama kaip pagrindinis klubo rėmėjas. Tiesa, meilę klubui ši įmonė demonstravo tik 2015 m. (197 tūkst. eurų) ir 2016 m. (beveik 197 tūkst. eurų): nei pernai, nei šiemet parama nebuvo skirta. 

Be to, į laikinosios sostinės klubą plaukia ir pinigai, surinkti „Žalgirio“ arenoje, statytoje iš dalies už ES ir Vyriausybės, o didžiąja dalimi – už miesto savivaldybės pinigus. Tačiau savivaldybė nėra „Žalgirio“ dalininkė, tik rėmėja, todėl susidaro sąlygos ne taip griežtai prižiūrėti, ar mokesčių mokėtojų milijonus krepšinio klubas naudoja efektyviai.


Žalgirio fanai

Kiti patys moka arenoms

Kiti Lietuvos krepšinio klubai „Žalgiriui“ gali tik pavydėti. Pavyzdžiui, Klaipėdos „Neptūnas“ moka nuomos mokestį privačiam „Švyturio“ arenos, kurioje rungtyniauja, operatoriui ir jokių pajamų iš arenos negauna. Alytaus arenoje, statytoje savivaldybės lėšomis, reprezentacinis miesto „Dzūkijos“ klubas išskirtinių lengvatų taip pat neturi – klubas moka nuomos mokestį.

Miesto pinigų skyrimo krepšinio klubui temos Kauno meras V. Matijošaitis vengia, su Alfa.lt apie tai kalbėti jis irgi atsisakė. Neišklausęs net viso klausimo meras drėbė, jog jam „atsibodo klausytis“, ir nutraukė pokalbį telefonu. 

Tad teko klausti buvusio miesto vadovo. Andriaus Kupčinsko laikais arena perleista valdyti VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, kurio direktorius tebėra Paulius Motiejūnas. Buvęs Kauno meras, dabar Seimo narys, priminė, kaip arena atiteko dabartiniams šeimininkams.

„Savivaldybė „Žalgirio“ klubui yra perdavusi arenos valdymo teises kaip koncesininkui. 2010 m. vyko koncesijos konkursas ir ji koncesijos pagrindais 25 metams yra perduota „Žalgirio“ klubui valdyti. Savivaldybė kasmet už arenos operavimą moka 942 tūkst. eurų, tam tikslui yra įsteigta UAB „Žalgirio arena“, kurią valdo „Žalgirio“ krepšinio klubas. Per tuos 25 metus, aišku, jie turi prižiūrėti, valdyti, eksploatuoti ir po 25 metų atlikti kapitalinį remontą. Tada savivaldybė spręs, ką toliau daryti, ar pačiai valdyti, ar pratęsti ar skelbti naują konkursą. 

reklama

Esmė, kodėl savivaldybė negalėjo pati operuoti, – dėl to, kad buvo gauta 50 mln. litų ES parama. Iš viso arena su visa infrastruktūra kainavo apie 270 mln.“, – Alfa.lt sakė A. Kupčinskas.

Iš minėtos sumos apie 50 mln. skyrė ES, maždaug tiek pat – Vyriausybė, kuklesnės sumos skirtos iš Kelių priežiūros fondo aplink areną esančiai infrastruktūrai, o liūto dalis teko savivaldybei. 

Turėti daugiau įtakos nepanoro

A. Kupčinsko teigimu, galimybė miesto valdžiai vėl tapti dalininke po V. Romanovo laikų savivaldybėje nesvarstyta.

„Savivaldybė dalininkė nėra, mes atsisakėm tos praktikos, kadangi „Žalgirio“ klubo savininkas buvo tuo metu liūdnai pagarsėjęs iš Lietuvos iškeliavęs V. Romanovas. Jis nupiešdavo savo tariamą biudžetą ir reikalaudavo, kad savivaldybė dėtų trečdalį, todėl tos praktikos atsisakyta ir dabar savivaldybė dalininkė nėra, – aiškino buvęs Kauno meras. – Dabar „Žalgirio“ klubo dalininkai yra Arvydas Sabonis ir Paulius Motiejūnas. O tai nutiko todėl, kad nebankrutuotų pati arena, nes „Žalgirio“ klubas turėjo labai daug V. Romanovo paliktų skolų, ir savivaldybė kaip turto savininkė iškėlė sąlygą, kad klubas pereitų į patikimas rankas.“

reklama

Prieš penkerius metus A. Kupčinskas buvo pareiškęs, kad arenos operatoriui iš miesto biudžeto mokamas koncesijos mokestis yra neproporcingai didelis. Su  V. Romanovu sieta tuometė „Kauno arenos“ direktorė Angelė Dementavičiūtė net nesileido į kalbas apie koncesijos mokesčio sumažinimą ir įtikinėjo, kad koncesininkas į „Žalgirio“ areną jau investavo 24 mln. litų. Viskas baigėsi tuo, kad koncesijos mokestis tąkart liko toks pat. 

Tad 2035-aisiais savivaldybė koncesininkui bus sumokėjusi daugiau kaip 18 mln. eurų – kaip jau minėta, kasmet po 942 tūkst. eurų.


Savivaldybės parama miesto krepšinio klubui© Alfa.lt

Sprendimas specialiai „Žalgiriui“?

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) praėjusiais metais patvirtino jau anksčiau atliktą klubo vidinę reorganizaciją – klubo įsipareigojimai personalui, taip pat susiję su sportine veikla, iš VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, esančios arenos akcininku, perleisti VŠĮ „Žalgirio“ krepšinio centras atsakomybėn. Kaip Alfa.lt sakė „Žalgirio“ direktorius P. Motiejūnas, tai padaryta siekiant atskirti arenos ir klubo veiklas.

„Čia seniai tas buvo, „rėmėjas“ yra tiesiog koncesininkas ir operuoja areną, o klubas yra ant centro, tai jau seniai buvo, tik LKL sutiko pernai“, – aiškino P. Motiejūnas.

Alfa.lt šaltinių žiniomis, dėl šio LKL sprendimo būta nepasitenkinimo tarp kitų lygos klubų, mat taip sukuriamas precedentas, kad įsiskolinimų turintys klubai galėtų be jokių pasekmių turimas skolas palikti kitam juridiniam vienetui.

P. Motiejūno aiškinimu, „Žalgiryje“ faktinė reorganizacija įvyko prieš maždaug penkerius metus, tačiau tik 2017 m. LKL tai patvirtino. Kodėl lygos vadovai delsė, P. Motiejūnas nenurodė, tačiau galima numanyti, jog būtent dėl prieš tai minėto teisinio precedento sukūrimo.

reklama

Bendra Kauno „Žalgirio“ skola šiuo metu siekia apie 1,2 mln. eurų.


V. Matijošaitis© „Facebook“

Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas kalbinamas išsitarė apie Kauno valdžios koridoriuose ne vienerius metus sklandantį požiūrį į „Žalgirio“ reikalus: „Neseniai vykusios finalinės kovos Eurolygoje ir iškart po jų operatyviai suorganizuotos triukšmingos „Žalgirio“ vyrų sutiktuvės su tūkstantine aistruolių minia yra akivaizdus įrodymas, kaip karštai mes visi mylime šią komandą, sergame už ją ir džiaugiamės vis didesniais pasiekimais.“

Panašiai kalba ir kitų didžiųjų savivaldybių atstovai, tik jie pinigų savo miesto krepšinio komandai lyderei skiria gerokai mažiau.

Turtingesnis Vilnius remia skurdžiau

Vilniaus krepšinio klubui „Lietuvos rytas“ 2017-ieji buvo didelių permainų metai. Klubo prezidentas ir bendraturtis Antanas Guoga pernai padovanojo savo turėtas dvi dalis iš dešimties Linui Kleizai, keturias dalis – Vilniaus miesto savivaldybei už papildomą paramą klubui. Likusias keturias dalis pardavė kitam klubo dalininkui ir direktoriui Dariui Gudeliui.

Perėmęs A. Guogos dalį, D. Gudelis dabar valdo 40 proc. klubo, t. y. dalininkų susirinkime turi 8 balsus iš 20. Tokią pat balso teisę turi ir Vilniaus savivaldybė, valdanti taip pat 40 proc. akcijų, 10 proc. viešosios įstaigos „KK Statyba“ priklauso krepšininkui Linui Kleizai, po 5 proc. turi verslininko Jordano Kenstavičiaus bendrovė „Norvelita“ bei krepšinio klubas „Perlas“.

reklama

Buvęs „Krepšinio rytas“ viešąja įstaiga „KK Statyba“ tapo 2017 m. rugsėjį. Tačiau klubą tebelydi skolų šleifas, kurio „ilgis“ labai priklauso nuo Vilniaus savivaldybės, mat jos finansinė dotacija sudaro didelę dalį – beveik 30 proc. –„Lietuvos ryto“ biudžeto.

2015 m. Vilniaus savivaldybė savo miesto krepšinio klubui skyrė 1 158 000 eurų, 2016 m. klubas buvo paremtas kur kas mažesne suma – 930 tūkst. eurų. Pernai parama išaugo iki 1 158 000 eurų. Bet šiemet, nors sostinės savivaldybės biudžetas padidėjo 111,6 mln. eurų, „Lietuvos rytui“ numatyta skirti vėl mažiau – 1 386 000 eurų.

Palyginimui: Kauną savo metiniu biudžetu Vilnius lenkia beveik dvigubai, tačiau tiesiogine parama garsiausiam savo miesto krepšinio klubui sostinė atsilieka beveik milijonu. Tai yra sumų palyginimas neskaičiuojant Kauno valdžios paramos „Žalgiriui“ per arenos koncesijos mokestį.

Nepaisant netrukus krepšinio aikštelėje užvirsiančių principinių LKL finalo kovų ir abipusio aistruolių priešiškumo, abi komandos – ir Kauno „Žalgiris“, ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ (rimtai svarstantis apie komandos pavadinimo keitimą) – turi garbingą istoriją, yra savo miestų simboliai. Bet panašu, kad „Žalgirio“ sėkmės istorija neįkvepia sostinės savivaldybės dosniau remti savo krepšinio komandos ir užauginti sirgalių palaikomo grėsmingo monstro.


Kova link finalo : Lietuvos rytas - Neptūnas© Edvard Blaževič

„Neptūnui“ padeda rasti rėmėjų

Viešoji įstaiga „Neptūno“ krepšinio klubas nuo 2013 m. kasmet dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbiamuose viešuose programų konkursuose ir gauna dalinį finansavimą iš savivaldybės biudžeto sportinės veiklos programai.

Klaipėdos savivaldybė 2015 m. „Neptūną“ parėmė daugiau kaip 492 tūkst. eurų suma, 2016 m. buvo skirta 761 tūkst., pernai – 739 tūkst., o šiemet – 526 tūkst. eurų.

Bet Klaipėdoje, kaip jau minėta anksčiau, nuo šių metų pradžios visos sporto organizacijos privalo mokėti už biudžetinių sporto įstaigų teikiamas sporto bazių paslaugas. Iki šiol miesto sporto klubai sporto bazėmis naudojosi neatlygintinai.

„Pagrindinis palaikymo būdas ir yra klubo finansavimas. Tiesa, savivaldybė mūsų miesto komandą puoselėja ir kitaip. Vyksta ir oficialūs, ir neoficialūs sutikimai tiek su klubo komanda, tiek su jos vadovais. Jų metu išklausome iškilusias problemas ir padedame jas spręsti“, – užsiminė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

reklama

„Neptūno“ atstovė Agnė Rudytė skaičiavo, kad didžiąją dalį klubo biudžeto sudaro būtent savivaldybės parama. „Žinoma, gaunant didesnę paramą, būtų galima dar daugiau lėšų skirti jaunųjų krepšininkų piramidei, taip pat komanda galėtų tapti konkurencingesne Europos lygose, nes gavę didesnę paramą galėtume surinkti stipresnę sudėtį”, – svarstė A. Rudytė.

Tačiau ji pasidžiaugė parama, gaunama iš Klaipėdos uoste veikiančių įmonių. „Išskirti galėtume „Vakarų laivų gamyklą“, kuri yra pagrindinė klubo rėmėja. Be to, vis atsiranda kompanijų, ne tik iš uosto, kurios nori prisidėti prie stiprios Vakarų regiono komandos“, – tikino klubo atstovė.


Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas (trečias iš dešinės)© Klaipėdos miesto savivaldybė

Parama kasmet didėja

Panevėžio krepšinio klubui „Lietkabelis“ miesto savivaldybės skiriama parama gerokai mažesnė, nei iš savo miestų valdžios sulaukia didmiesčių komandos, tačiau, nepaisant kuklaus Aukštaitijos sostinės savivaldybės biudžeto, ji kasmet didėja.

2015 m. „Lietkabelis“ iš Panevėžio savivaldybės biudžeto gavo 20 tūkst. eurų, 2016 m. – 100 tūkst., pernai – 200 tūkst., šiemet – beveik 301 tūkst. eurų.

„Be to, miestas skiria premijas aukštus rezultatus pasiekusiems sportininkams. Pernai „Lietkabelis“ gavo 30 tūkst. eurų už iškovotą II vietą LKL lygoje, šiemet 10 tūkst. eurų – už III vietą kovose dėl Karaliaus Mindaugo taurės“, – lyg ir teisinosi Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis.

Pinigai lygu pergalės?

Ar išties geresnis finansavimas – tiesus kelias į pergales? To paklausėme krepšinio eksperto, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Tomo Pačėso. Jis 2007–2012 m. treniravo Sopoto „Prokom Trefl“ (Lenkija) komandą, 2015–2017 m. dirbo „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu. Šiuo metu T. Pačėsas yra Alytaus „Dzūkijos“ klubo vadovas.

„Visi atvejai yra individualūs, nes „Lietuvos ryto“ istorija rodo vieną rezultatą, „Žalgirio“ – kitą. Šiuo metu „Žalgiriui“ perduotas arenos valdymas, yra ir lėšos stipresnės negu ankstesniais metais, ir puikus rezultatas. Klaipėda pakilusi, dabar yra pirmo ketverto komanda ir dėl savivaldybės lėšų. Man sunku pasakyti, rasti pavyzdį ir argumentų, kaip be lėšų galima padaryti rezultatą – jis gali būti momentinis. O kas tas lėšas deda, kas nori jas dėti, yra kitas klausimas“, – sakė T. Pačėsas.

Jo nuomone, krepšinis yra geriausias ne tik miesto, bet ir šalies ambasadorius. „Kodėl prie to turėtų prisidėti tik privačių investuotojų lėšos, man sunku rasti pateisinimą. Sportas daugumoje šalių yra ne verslas, ir privatiems investuotojams anksčiau ar vėliau baigiasi noras ar būtinybė investuoti į tai, kas neduoda pelno, – teigė T. Pačėsas. – Aš, dar būdamas „Lietuvos ryto“ treneriu, prieš pusantrų metų apeliavau į Vilniaus miesto valdžią: sostinė turi daug didesnį biudžetą negu Kaunas, norai yra konkuruoti visame ir visur, norima tų pačių rezultatų, bet finansavimo nenorima skirti, bent jau tokio paties. Manau, deklaruoti ambicijas, sakyti, kad duosim, kiek galim, bet duoti nepalyginamai mažiau negu Kaunas, o lygiuotis rezultatais į Kauną yra neadekvatu. Viskas priklauso nuo finansų, vienetiniai atvejai, kai pasiseka su mažais biudžetais išgauti rezultatą ir padaryti vertę.“