Klaipėdos dvarai: vaizdingas Bachmano dvaras uostamiesčio valdžiai nerūpi

Bachmano dvaro rūmai Klaipėdoje, XX a. 3 deš.
Bachmano dvaro rūmai Klaipėdoje, XX a. 3 deš.
© Miestai.net

Didžiausias Klaipėdoje ir labai gražus, tačiau taip pat labai apleistas Bachmano dvaras – pagrindinė Paupių gyvenamojo rajono vertybė. Vos prieš metus pasipriešinimo krematoriumo statybai suvienyta Paupių bendruomenė ėmėsi ir dvaro reikalų – pareikalavo iš paveldosaugininkų ir iš Klaipėdos miesto parengti dvaro ir parko išsaugojimo planą.

Šiuo metu į dvaro ir parko kompleksą įeina šie dar išlikę pastatai: dvaro rūmai, pastatyti 1778 m. (Jaunystės g. 22), prieglauda (gyvenamasis namas Jaunystės g. 12), buvusi psichiatrinė ligoninė (dabar Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatas), medinis kumetynas su ūkiniu pastatu (Rūko g. 7), mūrinis kumetynas su tvartu (Rūko g. 3), kalvė (Jaunystės g. 20), sandėlis (Jaunystės g. 5), mūrinis fachverkinis ūkinis pastatas (parduotuvė Jaunystės g. 26), mūrinis ūkinis pastatas (Jaunystės g. 24), vienas seniausių Klaipėdoje 1757 m. pastatytas dvaro ūkvedžio gyvenamasis namas (Jaunystės g. 18). 

Į teritoriją patenka ir tvenkinys bei XVIII a. pr. užveistas didelis parkas. Bachmano dvaro kompleksas pastatytas pagal „prūsiško kiemo“ tradicijas: svarbiausi pastatai statyti kiemo pakraščiuose suformuojant uždarą taisyklingo plano erdvę.


krastogidas.lt nuotr.

Buvusiame berniukų prieglaudos pastate dabar gyvena 9 šeimos.

1605 m. liepos 29 d. Bachmano žemės dvare (Paupiuose) gimė lietuvių kilmės vokiečių rašytojas, Karaliaučiaus profesorius, rektorius Simonas Dachas. Jis čia praleido savo vaikystę. S. Dacho sukurto eilėraščio herojė Taravos Anikė tapo neatsiejamu Klaipėdos miesto simboliu.

Šiame dvare, kai Klaipėda buvo tapusi laikinąja Prūsijos sostine, ne kartą lankėsi Prūsijos karalienė Luizė su vaikais, būsimais Prūsijos ir Vokietijos imperatoriais. 1847 metais pastačius berniukų prieglaudą, tarp dvaro ir prieglaudos pasodintas didelis parkas su sodu. Per stebuklą išliko paminklas prieglaudos fundatorei ir įkūrėjai Urschulai Koschkull von Goes.


ve.lt nuotr.

N. Bytautienė pasakojo, kad frau Bachman skirtą paminklą vietos gyventojai rado nuverstą griovyje. Per stebuklą jis buvo išsaugotas ir atstatytas.

Seniausi archeologijos radiniai

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas dr. Jonas Genys pažymėjo, jog Bachmano dvaras reikšmingas ne tik kaip išlikusi dvarvietė, sietina su Simonu Dachu, bet ir išskirtinė vieta archeologams. 

„Visuomenei mažai žinomas, tačiau archeologijos specialistams labai svarbus faktas, jog būtent Bachmano dvaro teritorijoje prieškariu buvo rasti patys seniausi paleolito epochos, maždaug 9 tūkstantmečio pr. Kr., o gal ir dar senesni radiniai: 4 irklo pavidalo ietigaliai ir 1 šeivos pavidalo ietigalis, pagamintas iš šiaurės elnio rago. Šių radinių piešiniai buvo skelbiami vokiečių archeologo Grocho darbuose. 

Nežinome aplinkybių, ar tie radiniai – čia gyvenusių žmonių palikimas, ar dvaro kolekcijos dalis, nes didesni archeologiniai tyrimai šiose vietose nebuvo daryti. 

reklama

Archeologijos atlase, kuriame publikuotas šių radinių piešinys, nurodoma, kad jie saugomi Berlyno priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje. Su šiuo muziejumi mes bendradarbiaujame ir kaip tik rengiame archeologijos parodą, kuri bus atvežta į Klaipėdą per miesto gimtadienį, tačiau rinkdamiesi eksponatus šių radinių nematėme. Galbūt jie nėra išlikę, o gal praslydo pro akis. Būtinai išsiaiškinsime“, – pažadėjo J. Genys.

Istorikė Zita Genienė, parengusi kilnojamąją parodą apie Bachmano dvarą, pritarė, jog dvarvietės istorija yra daugiasluoksnė. 

„Klaipėdoje neturime daug dvarų. Bachmano dvaras vertingas kaip didelis kompleksas, išlikusi jo struktūra, įvairios paskirties pastatai ir kiekvienas jų turi savą istoriją. Labiausiai viešinami faktai, jog šiame dvare gimė S. Dachas, lankėsi karališkoji šeima. Įdomus ir periodas, kai dvare veikė psichiatrinė ligoninė, berniukų prieglauda ir konservatorijos bendrabutis. 

Žinoma, sovietmečiu dvare įsikūrusi Žemės ūkio mokykla ir technikumas daug ką sunaikino, tačiau iki šiol išliko dvaro parkas, alėja. Dabar dvaro pastatai turi daug šeimininkų. Džiugu, kad tarp jų gausu sąmoningų piliečių, kurie susibūrė į bendruomenę ir rūpinasi dvaro palikimu. Vis dėlto visas kompleksas yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Manau, kad paveldosaugos institucija turėtų jam skirti daugiau dėmesio ir globos“, – išreiškė savo nuomonę istorikė.


ve.lt nuotr.

Bachmano dvaro teritorijoje prieškariu buvo rasti patys seniausi paleolito epochos, maždaug 9 tūkstantmečio pr. Kr. o gal ir dar senesni radiniai: 4 irklo pavidalo ietigaliai ir 1 šeivos pavidalo ietigalis, pagamintas iš šiaurės elnio rago.

Reikalauja dėmesio

Visas Bachmano dvaro kompleksas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą, tačiau paveldosaugos institucija jau daugelį metų neskiria nei dėmesio, nei lėšų objektui tvarkyti ir prižiūrėti. Saulėtekio g. seniūnaitijos seniūnaitė Rasa Arcišauskienė sakė jau daug metų minanti slenksčius dėl dvaro, tačiau paramos nesulaukianti.

Šiais metais seniūnaitei į pagalbą išsaugoti dvarą stojo prieš metus susibūrusi „Paupių bendruomenė“. Įkurtos asociacijos „Paupių bendruomenė“ pirmininkė Regina Baguckienė su seniūnaite R. Arcišauskiene gegužės pradžioje kreipėsi į kultūros ministrę, Kultūros paveldo departamentą, Klaipėdos merą, prašydamos parengti specialųjį Bachmano dvaro paveldosaugos planą.

„Paveldosaugininkai atsirašinėja, kad patys gyventojai privalo rūpintis paveldo pastatais, tačiau toli gražu ne visi gyventojai turi lėšų tai daryti. Mums, gyventojams, kelia nerimą mūsų rajone esančių kultūros paveldo vertybių likimas, nes dalis nekilnojamųjų kultūros vertybių šeimininkų tinkamai šių objektų neprižiūri. Tad jų būklė tampa avarine ir kelia grėsmę aplinkiniams. Tada nustatoma, jog vertingųjų savybių nėra ir nekilnojamajai kultūros vertybei apsauga netaikoma. Taip nutiko su antruoju dvaro tvartu. Šiuo metu ruošiamasi iškelti gyventojus iš pastato, esančio Rūko g. 7 (buvusio dvaro kumetyno). Koks šio pastato likimas – neaišku, pastato būklė – labai bloga. Ar ir jis bus nugriautas, kaip tvartas?“ – klausia dvaro gyventojos.


ve.lt nuotr.

Avarinės būklės Bachmano dvaro kompleksui priklausantis Rūko g. 7 namas. Gyventojus ketinama iškeldinti, o pastato likimas – neaiškus. Egidijaus Jankausko nuotr.

Kitas bendruomenės raštas dėl parko išsaugojimo skirtas Klaipėdos miesto savivaldybei. 

„Parkas labai gražus, tačiau labai apleistas. Jokiuose dokumentuose jis nefiksuojamas kaip parkas, saugomais gamtos paminklais tik pripažinti – ąžuolas bei uosis. Tačiau yra iki šiol išlikusi nuostabi alyvų alėja, apie kurią niekas nežino. Mes organizuojame bendruomenės talkas, tvarkome parką pagal išgales, tačiau čia reikėtų specialisto rekomendacijų ką ir kaip daryti. Norėtume atkurti senąjį dvaro parką, jo takus. Tikimės, kad miesto Savivaldybė išgirs mūsų pagalbos prašymą“, – sakė asociacijos „Paupių bendruomenė“ pirmininkė R. Baguckienė.


ve.lt nuotr.

Saugomi Bachmano dvare tik du medžiai – šimtmečius skaičiuojantis ąžuolas ir uosis.

Nusiaubti pastatai ir veislinės sraigės

Kitą savaitę Paupių bendruomenė sau, visiems miestiečiams bei svečiams organizuoja kultūrinį renginį, kurio tikslas aktualizuoti Bachmano dvaro istoriją, pažvelgti į dabartines jo problemas ir ateities perspektyvas.

Renginio organizatorė Nijolė Bytautienė pati gyvena buvusios berniukų prieglaudos pastate, Jaunystės g. 12.

„Mūsų namas labai gražus, pats gražiausias visame dvare, tačiau jo vidus sovietmečiu buvo suniokotas. Čia veikė Žemės ūkio technikumas, vėliau mechanizatorių dirbtuvės. Viskas buvo nusiaubta. Išliko tik gražūs skliautuoti rūsiai, autentiški laiptai, kai mes čia apsigyvenome – dar rūsyje gyveno veislinės sraigės. Buvo tik šaltas vanduo. Aiškiaregė atėjusi į šį pastatą matė vizijose verkiančius vaikus ir rekomendavo ten lovų ir gėlių nestatyti“, – prisiminė įkurtuves dvare N. Bytautienė.


krastogidas.lt nuotr.

Bachmano dvaro vidiniai laiptai. „Krašto paveldo gido“ nuotr.

Buvusios berniukų prieglaudos o paskui technikumo klasių, valgyklos patalpos buvo perdarytos į butus. Dabar name gyvena 9 šeimos. 

„Šiaip ne taip stogą susiremontavome, bet fasadui tvarkyti neturime pinigų, o kiti dvaro pastatai iš viso griūva. Žmonės rūpinasi savo būstu, bet tvarkyti jo fasadą, užtikrinti viso komplekso priežiūrą - ne mūsų išgalėms“, – pasiguodė N. Bytautienė.


ve.lt nuotr.

Tarpukariu Bachmano dvaro Berniukų prieglaudos pastate gyveno S. Šimkaus konservatorijos studentai. Kompozitorius S. Šimkus (sėdi viduryje) nusifotografavo su savo ugdytiniais.

Istorija

  • XV–XVI a. Bachmano žemė (vok. Backmansslandt) buvo didelis valdų kompleksas. XVI a. šiame valdų komplekse pradėjo formuotis nedideli dvareliai.
  • 1605 m. liepos 29 d. pagal legendą Bachmano žemės dvaro teritorijoje gimė lietuvių kilmės vokiečių rašytojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (1639 m.), rektorius (1656 m.) Simonas Dachas (1605-1659). Tačiau tvirtai užfiksuotų tokių istorinių duomenų nėra.
  • XVII a. I pusėje Memelio kunigo Joachimo Neresiaus ir valsčiaus raštininko Mertino Heintzo sklypai, atitekę Klaipėdos komendantui vyr. leitenantui Levinui von Nolde, buvo sujungti į vieną valdą. Ūkiui buvo suteiktas kilmingojo dvaro titulas.
  • XVII a. pab.– XVIII a. I p., kai dvarą valdė Rumbelių šeima, Bachmano dvaras vadintas Rummelshovu. 1778 m. tuometinis dvaro savininkas pulkininkas Wilhelmas Gerhardas von Koschkullis pastatė naujus mūrinius dvaro rūmus. Po jo mirties dvaras atiteko žmonai. Neturėjusi įpėdinių Sophia Ursula tuometinė von Goes testamentu visą savo turtą – Bachmano ir Lindenhofo dvarus, Lapiniškių mišką – užrašė Neturtingųjų berniukų auklėjimo įstaigai.


krastogidas.lt nuotr.
  • 1847 m. buvo atidaryta prieglauda pavadinimu „V. Goes-Bachmano auklėjimo (ugdymo) institutu“. Čia buvo ir liaudies mokykla. Prieglauda išsilaikydavo iš jai priklausančio Bachmano dvaro nuompinigių. XX a. 3 deš. prieglauda buvo uždaryta. Jos pastatas naudotas Klaipėdos muzikos mokyklos (šiandieninė Stasio Šimkaus konservatorijos) bendrabučiui, įvairių Klaipėdos įstaigų bendrabučiams.
  • 1930–1931 m. į šiaurę nuo dvaro centro pastatyta 75 lovų psichiatrijos ligoninė.
  • 1939–1940 m. po „Susitarimo apie Memelio krašto perdavimo Trečiajam Reichui“ (vok. Wiedervereinigung des Memellandes mit dem Deutschen Reich) pasirašymo 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos krašte buvo įgyvendinama rasinės higienos sąvoka (vok. Rassenhygiene). 1939 m. balandžio mėn. visi Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientai buvo perkelti į Tapiau psichiatrijos ligoninę (dabartinis Gvardeiskas). Žinoma, kad nuo 1940 m. Tapiau psichiatrijos ligoninė buvo naudojama kaip „priedangos punktas“ eutanazijos programos vykdyme – visi Rytų Prūsijos pacientai buvo nužudyti, o jų šeimos nariai negalėjo gauti jokių tikslių žinių apie jų buvimo vietą. Tikriausiai, tas pats likimas ištiko ir Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientus.
  • Sovietmečiu dvare įsikūrė Žemės ūkio technikumas, po Nepriklausomybės atkūrimo išparduotose Žemės ūkio technikumo žemėse – daržuose, soduose ir ganyklose – pradėjo dygti ištaigingų privačių namų kvartalas.
  • Šiuo metu Bachmano dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas priklauso Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai, kuris įsikūrė buvusios psichiatrijos ligoninės pastate, bei privatiems asmenims.
reklama