Kodėl moteris panika apima dažniau nei vyrus? 3 būdai išsivaduoti nuo jos

Emocijos
Emocijos
  © 123rf.com

„Jis vėluoja jau 20 minučių. Tikriausiai kažkas atsitiko. Į telefono skambučius neatsiliepia. Gal pateko į avariją? Ar jį užpuolė? Gal jis kur nors guli be sąmonės, o aš čia sėdžiu? Ką daryti?“ – tokia būna tipiška panikuojančios moters minčių virtinė, vedanti prie blogiausio scenarijaus.

Pagal statistiką, moterys 2–3 kartus dažniau kenčia nuo nerimo ir baimės priepuolių. Mokslininkai spėja, kad dėl to kalti moteriško hormono progesterono svyravimai, kurie sukelia organizmui stipraus sukrėtimo būseną. Blogiausia, kad nepagrįsta panika trukdo moterims gyventi visavertį gyvenimą.

Paprastai panika prasideda nuo lengvo nerimo, kuris pamažu stiprėja ir perauga į baimę. Prie to prisideda fiziniai pokyčiai organizme: galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, pasunkėjęs kvėpavimas. Moterį gali krėsti šaltis pakaitomis su karščio bangomis. Ji gali jausti lengvą dilgčiojimą pirštų galuose, kojų sunkumą. Po panikos priepuolio ji jaučiasi nepaprastai pavargusi ir sugniuždyta. Panikos pasekmė neretai būna depresinė būsena.

Dauguma panikuojančiųjų klausia savęs, ar normalu jausti tokią stiprią baimę. Žinoma, jausmą, kad netrukus gali atsitikti kažkas baisaus, yra patyrę dauguma. Baimė – tai savotiškas būdas išgyventi. Natūralu, kad šuolis su parašiutu, skrydis ar ėjimas naktį tamsiu skersgatviu sukelia mums nerimą. Tai yra normali apsauginė organizmo reakcija, pagrįsta, todėl natūrali. O panika kyla „lygioje vietoje“, kai reali katastrofos tikimybė būna labai maža.

Psichologai skiria tris panikos tipus. Pirmasis – lengva forma. Ją jaučiame, kai ilgai būname įstrigę spūstyje, išgirstame garsinį signalą ar trenksmą. Tokiu atveju žmogus išsaugo savitvardą. Išduoti paniką gali tik nevalingas raumenų susitraukimas arba nuostabos išraiška veide.

Vidutinei panikai būdingi smarkūs sąmoningo įvykių vertinimo pokyčiai. Pavyzdžiui, pasiekia informacija apie galimą grikių deficitą ir pirkėjai žaibiškai iššluoja šį produktą iš parduotuvių lentynų.

Trečias panikos tipas yra sunkiausias. Šios būsenos žmogus pradeda blaškytis, atlieka nelogiškus veiksmus ir poelgius.

Kaip gelbėtis nuo panikos?

Atsikratyti panikos nėra lengva, tačiau sumažinti priepuolius iki nekenksmingo minimumo galima.

I būdas

Jeigu paniką skatina perdėtas moters jausmingumas, pervargimas ar išsekimas, reikia geriau pasirūpinti savo organizmu. Pirmiausia netinkama mityba, kofeinas, cukrus, B grupės vitaminų, magnio ir kalcio trūkumas gali sukelti skausmingą panikos būseną. 

Patartina miegoti ne mažiau kaip 7–8 valandas per parą, užsiimti sportu, dažniau pasivaikščioti gryname ore. Būtina ugdyti ramybę ir savitvardą, stengtis daugiau laiko praleisti draugų ir artimųjų kompanijoje, užsiimti įdomiu hobiu. Naudinga iš anksto sudaryti veiksmų planą netikėto nerimo atveju. Tikintiesiems padeda maldos.

II būdas

Jeigu panikos priežastimi tapo netikėta situacija (viešajame transporte, gatvėje, darbe), visai natūralu bijoti, kad analogiškose situacijose priepuolis vėl pasikartos. Dauguma moterų ima vengti tų vietų, kur jos išgyveno stiprią paniką ar baimę. Jos daro didelę klaidą. 

Atsikratyti panikos galima tik išgyvenant ją. Jeigu patyrėte paniką metro, pabandykite nusileisti ten su žmogumi, kuriuo pasitikite. Neprievartaukite savęs, iš pradžių pasivaikščiokite po vestibiulį. Jeigu iš pirmo karto negalėsite sėsti į traukinį, pastoviniuokite, kol baimė praeis, ir ramiai išeikite iš metro.

Kartokite bandymus tol, kol pajusite, kad sugebėjote išgyventi visą situacijos siaubą, ir panika praeis.

Namuose surašykite ant popierėlio viską, ko bijote. Paanalizuokite savo baimes. Jeigu tikimybė, kad kažkas iš to sąrašo įvyks, yra didelė, imkitės atsargumo priemonių. Nešiokitės telefoną, reikalingą pinigų sumą ir ekstremalios situacijos veiksmų planą.

III būdas

Jeigu jus kankina trečios stadijos panikos priepuoliai ir nesugebate kontroliuoti savęs, geriausia būtų kreiptis pagalbos į specialistą. Psichoterapeutas padės ištraukti iš pasąmonės gilumines tokios elgsenos priežastis ir sudarys individualią programą, kaip geriausia būtų sugrįžti į normalų gyvenimą.