Meras rekordininkas su R. Malinausku ir G. Gegužinsku toliau rungtis nenusiteikęs?

Po 15 metų pertraukos Panevėžio rajono valdžioje gali būti permainų.
Po 15 metų pertraukos Panevėžio rajono valdžioje gali būti permainų.
© „Sekundės“ archyvas

Iki merų rinkimų nebelikus nė metų, Panevėžio rajono savivaldybėje kol kas laikosi štilis. Partijoms dar tik pradedant dėlioti būsimos kovos dėl valdžios scenarijų, jau ryškėja įdomūs ėjimai ir gana netikėtos kandidatūros.

Šalies politinėje arenoje Panevėžio rajonas iki šiol išsiskyrė retu stabilumu. Dabartinis meras Povilas Žagunis, prieš kurį laiką suspendavęs narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS), šiame poste skaičiuoja jau keturioliktus metus. Ilgiau nei jis savivaldybėms vadovauja Pasvalio meras konservatorius Gintautas Gegužinskas ir Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas.

reklama

Vis dėlto kitąmet Panevėžio rajone rinkimai žada staigmenų. Po ilgos pertraukos pirmą kartą kandidatų į merus sąraše gali nelikti P. Žagunio pavardės. Nors jis pats apie politinius planus kalbėti vengia, partijos kolegos prasitaria turintys rūpestį dėl būsimojo kandidato į merus.

„Aktyviai svarstome dėl kandidatų. Konkretaus žmogaus nesame numatę, vis dar tikimės, kad P. Žagunis sutiks kandidatuoti. Kol kas jis nepasakė „taip“, veikiau – „ne“. Tikimės, kad mūsų vedlys apsigalvos“, – teigė LVŽS Panevėžio rajono skyriaus pirmininkė Vitalija Kuliešienė.

reklama
Paliktų Seimą

Rajono lyderis P. Žagunis nuo komentarų rinkimų tema susilaiko, o savo poziciją sako paviešinsiantis, kai bus tam laikas.

Ilgamečiam merui atsisakius varžytis dėl dar vienos, jau penktos, kadencijos, į laisvą vietą valstiečiams pretendentų netrūktų.

Tokią galimybę pripažįsta svarstęs ir jų atstovas Seime Petras Nevulis. Nors parlamentaras tvirtina, jog galutinis žodis – ne jo valioje, vis dėlto neslepia, kad mero pozicija būtų netgi priimtinesnė nei Seimo nario.

reklama

„Rajono taryboje išdirbau 14,5 metų. Man čia daug geriau viskas žinoma ir pažįstama, todėl labiau norėčiau dirbti rajonui“, – aiškino P. Nevulis.


P. Žaguniui atsisakius varžytis dėl dar vienos, jau penktos, mero kadencijos, į laisvą vietą valstiečiams pretendentų netrūktų. Kandidatuoti į merus norėtų Seimo narys P. Nevulis.

Anot jo, ir poros metų patirtis Seime jam, kaip kandidatui į merus, būtų privalumas.

„Tuos koridorėlius čia pamindžiojęs jau žinau, kur, pas ką nueiti, ko paprašyti. Tokia patirtis tikrai pasitarnautų rajono žmonių gerovei“, – rinkimų kampaniją neoficialiai pradėjo P. Nevulis.

Paklodžių nebetampo
reklama

Seimūnas pripažįsta negalintis pasigirti, kad užimdamas tokias pareigas Panevėžio rajono labui būtų nuveikęs „kažin ką tokio“. Pasak P. Nevulio, šios kadencijos Seimas ėmėsi kitokios praktikos – parlamentarai nebeturi galimybės individualiai kautis dėl lėšų savo savivaldybei.

„Mus taršo, visokiais būdais bando kvosti, ką gero padarėme rajonui. Anksčiau būdavo, patenka žmogus į Seimą, ir kiekvienas ima tampyti paklodę į save. Mes norime daryti kitaip. Kad pinigai, kuriuos kažkada Seimo nariai parveždavo į savo rajonus, būtų proporcingai išdalijami visiems. Ne kad savivaldybės gautų tiek, kiek jų Seimo nariai sugebėjo „išmušti“, o kad skaidriai lėšos būtų paskirstytos“, – aiškino valstietis.

Vis dėlto P. Nevulis, net ir neslėpdamas noro užimti Panevėžio rajono mero kėdę, užlįsti prieš akis P. Žaguniui nedrįstų. Į merus kandidatuotų tik tuo atveju, jei dabartinis nuspręstų nutraukti ilgametę tradiciją.

„Jei P. Žagunis nesutiktų kandidatuoti, tikrai svarstyčiau galimybę dalyvauti rinkimuose, tik jei tokią iniciatyvą palaikytų skyrius“, – sakė parlamentaras.

reklama

Panevėžio rajonui keturiolika metų vadovaujančiam P. Žaguniui rinkimuose, P. Nevulio nuomone, kojos nepakištų nė pareikšti įtarimai galimos korupcijos byloje. Dar pernai vasarį merui įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo vykdant viešuosius pirkimus Panevėžio rajono savivaldybėje pareiškę prokurorai ikiteisminio tyrimo iki šiol nėra baigę. Tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūra.

„Lietuvoje ne vienas meras išrinktas su įtarimais ir dirba iki šiol. Toks asmuo tarp daugybės žmonių sukasi, nieko keisto, jei visokių minčių kitiems kyla“, – merų korupcijos skandalus įvertino P. Nevulis.

Partijoms kelia sąlygą
reklama

Panevėžio rajono savivaldybės politikai ir darbuotojai aptaria ir kitą, politikoje dar nešmėžuojančią, bet gali būti, jog jai rengiamą kandidatūrą. Tiesioginiuose mero rinkimuose pretendentų sąraše galbūt bus įrašyta Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo nepartinio Kęstučio Rimkaus pavardė. Praėjusių metų spalį Lietuvos savivaldybių asociacija vedėją įvertino „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimu. K. Rimkaus kandidatūrą šiems apdovanojimams teikė valstiečių vadovaujama rajono taryba.

Pats K. Rimkus neslepia, kad sklando kalbos apie jo kandidatavimą į merus. Švietimo specialistas nesako „ne“. Tačiau savo dalyvavimą rinkimuose esą mato kitokiu amplua, nei iki šiol buvo įprasta.


Gali būti, kad tiesioginiuose mero rinkimuose kandidatų sąraše bus įrašyta rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo nepartinio K. Rimkaus pavardė.

„Jei dalyvaučiau, tai su aiškiomis sąlygomis: kad likčiau nepartinis, o rajono pagrindinės partijos turėtų susitarti dėl manęs. Ar tai įmanoma, nežinau. Partijų jau tokia prigimtis veržtis į valdžią. Bet gal būtų galima pasvarstyti bendrą vardiklį ir sutarti dėl bendro kandidato“, – sakė K. Rimkus.

Skyriaus vedėjas sutinka, kad veržtis į merus neturint politinio užnugario būtų beprasmiška. Netgi jeigu rinkėjai parodytų pasitikėjimą tokiu nepriklausomu kandidatu, be partijų palaikymo po rinkimų jis teliktų butaforiniu meru.

Paklaustas, ar iš politinių jėgų jau sulaukė pasiūlymų, K. Rimkus juokavo tuo klausimu su niekuo kavos dar negėręs.

Politiko duonos jis yra ragavęs vos keletą mėnesių. 1990-aisiais, iškeltas Sąjūdžio, K. Rimkus buvo išrinktas į pirmąją rajono tarybą. Tačiau jau po poros mėnesių mandato atsisakė, nes įsidarbino Savivaldybės administracijoje.

Karingai nenusiteikęs

Panevėžio rajoną savo rankose daug metų laikančių valstiečių starto rinkimuose užėmusios kvapą laukia visos kitos politinės jėgos.

Kol kas jų fronte – neįtikėtina tyla. Kandidatą į merus patvirtino tik vieninteliai socialdemokratai. Dar vasarį jie nusprendė dėl svarbiausios pozicijos į rinkimų ringą pasiųsti vicemerą Antaną Pocių. Tai bus jau antras jo bandymas tapti meru. 2015-aisiais A. Pocius pirmajame rinkimų ture liko antras. Tarp socialdemokrato ir pirmojoje pozicijoje atsidūrusio P. Žagunio balsų persvara buvo tokia didžiulė, jog rajone nebeprireikė antrojo rinkimų turo.

A. Pocius neslepia, kad visiems kandidatams būtų lengviau, jei kitąmet valstiečiai pasiųstų kitą atstovą.

„Jeigu vėl bus P. Žagunis, bus sunku, reikia tai pripažinti“, – sako vicemeras.