Ar Lietuvai kainuos pasikarščiuoti galėjusio premjero žodžiai?

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© Edvard Blaževič

Skambus Sauliaus Skvernelio pareiškimas apie Vilniuje ir Kaune statomas kogeneracines jėgaines kaip „korupcinius projektus“ sulaukė nacionalinės žiniasklaidos dėmesio, tačiau tai gali būti ne pabaiga. Prezidentūra komentuoja, jog neturi įtarimų keliančios informacijos apie statomas jėgaines, o, Alfa.lt kalbintų pašnekovų manymu, premjeras galėjo pasikarščiuoti. Ir jeigu jo žodžių nelydės nedviprasmiški įrodymai, galima sulaukti ir dvišalių politinių nemalonumų.

Priminė nelemtą istoriją su prancūzais

Premjeras S. Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, praėjusią savaitę dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Komentuodamas Energetikos ministerijos pasirašytą taikos sutartį su bendrove „Danpower“, premjeras tvirtino, kad šių Vokietijos investuotojų projektai buvo nepalankūs atliekų deginimo jėgaines Vilniuje ir Kaune tuo metu jau planavusiai „Lietuvos energijai“.

Premjeras neatmetė galimybės, kad projektai gali būti sustabdyti, „jeigu bus reikalinga“, bei pridūrė esą jo vadovaujama Vyriausybė nuo „pat pirmos kadencijos“ dienos patyrė spaudimą tęsti „Lietuvos energijos“ projektus.

Tai – akivaizdus posūkis lyginant su tuo, ką jis kalbėjo prieš metus. 2017-ųjų balandį Seimo Aplinkos apsaugos komitete ministras pirmininkas teigė, kad bendrovė „Lietuvos energija“, įgyvendinanti projektus, pateikė ekonominį pagrįstumą patvirtinančius skaičius. Apie jokį spaudimą ministras pirmininkas neužsiminė. Tuomet atsakymu į keltą klausimą, ar pastačius jėgaines nepritrūks šiukšlių, kurias galima būtų deginti, premjeras irgi, atrodo, buvo įtikintas.

reklama

„Tie projektai vyksta, mes juos arba galime sustabdyti, sugriauti, arba įsitikinti, kad jie yra ekonomiškai naudingi. Šiandien tokie skaičiai (ekonominio pagrįstumo – BNS) yra pateikti, įsipareigojimas labai aiškus suformuotas, Vyriausybė tuos įsipareigojimus svarstys, ir viskas. Nebus jokio sprendimo, sprendimai jau priimti praeitoje Vyriausybėje“, – komiteto posėdyje praėjusių metų balandį kalbėjo S. Skvernelis. Nežinia, kas nusvėrė svarstykles, tačiau premjeras penktadienį žurnalistams kalbėjo jau kitaip, sakydamas, jog „yra didelių abejonių dėl šiukšlių kiekio, kuris būtinas šioms elektrinėms veikti“.

S. Skvernelis praėjusios savaitės pabaigoje išreiškė abejonę ne tik dėl projektų ekonominio pagrįstumo, tačiau ir dėl jų skaidrumo, įvardydamas juos korupciniais. Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ į tai sureagavo perspėdama, jog statybų stabdymas iki jų pabaigos likus keliems metams jai atneštų iki 900 mln. eurų praradimą, tiesioginių nuostolių valstybei – apie 160 mln. eurų. Kainuotų tai ne tik lietuviams, mat Kaune „Lietuvos energija“ jėgainės projektą vysto kartu su suomiško kapitalo įmone „Fortum Heat Lietuva“, o ši yra bendrovės „Fortum“, kurios daugiau kaip 50 proc. akcijų paketas priklauso Suomijos vyriausybei, antrinė įmonė. 


Kauno kogeneracinė elektrinė© Organizatoriai

„Lietuvos energija“ pasisako už tai, kad visos aplinkybės būtų išaiškintos, tačiau pabrėžia, jog nutraukti projektai, be kita ko, kurtų neigiamą Lietuvos tarptautinį įvaizdį ir siųstų neigiamą signalą investuotojams. Be abejonės, premjero žodžiams pasitvirtinus, projektų likimas pagrįstai kvestionuotinas, tačiau Alfa.lt kalbinti pašnekovai pabrėžė kylančias rizikas.

„Jeigu šie faktai, kuriuos išsakė S. Skvernelis, kol kas yra hipotetiniame lygmenyje, tai savo pasisakymu jis daro tam tikrą poveikį šitam projektui. Tas poveikis gali turėti ne tik ekonominių, bet ir politinių pasekmių“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Politologui atrodo gana keista, jog prezidentūra neturi jokios informacijos, nors ji, kaip sako S. Skvernelis, yra pagrįsta ir išsakytina viešai.

„Koks interesas, sunku spręsti – ar tai interesų koks nors žaidimas, ar iš tikrųjų yra naujų duomenų, kuriuos turi tik S. Skvernelis, mes pamatysime su laiku. Bet jeigu tokių duomenų nėra ir tai tik S. Skvernelio prielaidos, jo teiginys šiuo atveju yra pernelyg rizikingas ir gali Lietuvai kainuoti gana daug“, – pridūrė VDU profesorius L. Bielinis.

Konservatorius ir buvęs diplomatas Žygimantas Pavilionis, paklaustas, kiek tikėtina, jog ši istorija gali išsklisti už vidaus politikos sienų, prisiminė Prancūzijos koncerno „Veolia“, pasitraukusio iš Vilniaus šilumos ūkio ir besiteisiančio su Lietuva Vašingtono arbitraže, istoriją.

reklama

„Tie teismai iki šiol mūsų įvaizdį, bent jau Prancūzijoje, gadina. Aš kalbu kaip diplomatas, pats neseniai kalbėjau su Prancūzijos atstovais, kurie primena mums šias senas istorijas. Ir kad ir kas čia būtų teisus, buvo čia juk visko, aišku, bet užsienio šalyse, kur šios kompanijos įsitvirtinusios, konfliktai, pykčiai ar išvarymai nekvepia gerai ir tą įvaizdį vienaip ar kitaip gadina“, – svarstė Ž. Pavilionis.

„Veolia“ arbitraže prašo atlyginti maždaug 120 mln. eurų žalą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio, savo ruožtu šalies Energetikos ministerija į tai sureagavo 130 mln. eurų priešieškiniu.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė nesiėmė vertinti premjero pasisakymų reikšmės, mat tam, kas pasakyta, trūksta detalumo. „Kai nežinai, tai labai sunku vertinti. Premjeras turbūt kažkuo rėmėsi, jeigu taip pasakė, ar reikėjo – nežinau“, – sakė R. Skyrienė.


© Įmonė

Mato pasikarščiavimą

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad projektai Kaune ir Vilniuje kelia klausimų dėlracionalumo, tačiau tai, ką išdėstė premjeras, panašu į pasikarščiavimą.

„Pusantrų metų nieko nesakyti, nedaryti, o po to staiga pasakyti, kad viskas čia korumpuota ir nenaudinga, atrodo nerimtai. Tai yra blogas signalas investuotojams ateityje, nors klausimų dėl tų jėgainių yra, tik tiek, kad į juos anksčiau reikėjo reaguoti“, – sako M. Nagevičius.

Paklaustas, kas jam kelia abejonių, pašnekovas nurodė kelis dalykus. „Visų pirma, aš matau, kad Kauno atliekų deginimo jėgainės operatoriai tikrai susidurs su dideliais finansiniais iššūkiais, kas matėsi jau pakankamai seniai. Norint, kad jėgainė dirbtų bent jau minimaliai pelningai, reikėtų labai smarkiai didinti atliekų deginimo vartų mokestį. Antras dalykas yra atliekų kiekis. Kai buvo pradėti planuoti projektai, nebuvo kalbama apie žiedinės ekonominės tikslus, nebuvo biokuro katilinių, kurios vėliau sumažina šilumos gamybos kainą labai smarkiai. Buvo visai kitokia statistika. Nebėra taip, kad daugiau negu pusė atliekų vežama į sąvartyną Lietuvoje, jau 2016 m. tik apie trečdalį buvo vežta atliekų ten. Vėlgi yra neapibrėžtumai dėl pramoninių atliekų kiekio. Jie vertina, kad yra labai dideli, nors statistika rodo, kad jie mažėja dėl technologijų“, – vardijo pašnekovas.


Martynas Nagevičius© Asmeninis albumas

Pasak M. Nagevičiaus, viską galima išspręsti. „Galima, mano supratimu, koreguoti, ir ten tikrai nereikėtų patirti, kaip dabar kalbama, 160 mln. eurų nuostolių. Galima visada rasti sprendimų, kaip tai, kas padaryta, panaudoti kitaip“, – Alfa.lt sakė M. Nagevičius.

„Fortum“ ieškotų paramos Suomijos institucijų lygmeniu, jei iškiltų grėsmė projekto tęstinumui, sako M. Nagevičius. „Jeigu staigiai paimti, nutraukti, be abejo. Kaip „Danpower“ dabar Vokietijos ambasadai skundžiasi, taip „Fortum“ skųstusi Suomijos. Jeigu reikėtų daryti sprendimus, tai, matyt, reikėtų vėlgi sudarinėti taikos sutartį su „Fortum“, galbūt perkelti jų projektą į Vilnių. Bet tikrai ne kirviu, kaip yra daroma dabar“, – teigė pašnekovas.

Milijoninės vertės sprendimai – po širma

Alfa.lt primena, kad premjero pasisakymas apie jėgainių projektus nuskambėjo Seime, jo paklausus, kaip vertina pasiūlymą parlamentinei Antikorupcijos komisijai pavesti atlikti taikos sutarties su „Danpower“ aplinkybių tyrimą.

Portalas 15min.lt praėjusią savaitę publikavo tyrimą, jog Vyriausybė nuslėpė informaciją apie milijonus eurų mokesčių mokėtojams kainuosiančią taikos sutartį su verslininkų Rakauskų ir Vokietijos „Danpower“ valdoma energetikos įmone „Danpower Baltic“, kuriai už abejotinų pretenzijų atsisakymą ketinama sumokėti apie 18–25 mln. eurų. 

Vilniaus apygardos administraciniam teismui šių metų sausį pripažinus, kad „Danpower Baltic“ vystomas projektas buvo Energetikos ministerijos sustabdytas be svaraus pagrindo (ministerija anksčiau tvirtino, jog specialistai rado pažeidimų), šis leidimas atstatytas. Bylą laimėję verslininkai kreipėsi dėl 16 mln. eurų kompensacijos, tačiau, kaip teigia 15min.lt, joks teismas nėra konstatavęs, jog įgyvendinti projekto nepavyko dėl valstybės kaltės, ir nėra įpareigojęs turtinės žalos atlyginimo.

Portalui kreipusis į Vyriausybės atstovus dėl aplinkybių, kaip priimtas taikos sutarties sprendimas, paaiškėjo, kad posėdžių garso įrašai nebuvo daromi, stenogramų nesama. Pagal šią taikos sutartį mainais į 16 mln. eurų ieškinio dėl Vilniaus ir kitų ieškinių atsisakymą valstybė suteiks mažiausiai 18 mln. eurų paramą per dvylika metų „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune, skelbia 15min.lt.

Primename, kad „Lietuvos energijos“ įgyvendinamo projekto vertė Vilniuje siekia 345 mln. eurų, jai 190 mln. eurų paskolą yra skyręs Europos investicijų bankas, dar 153 mln. eurų paramą suteikė Europos Komisija. Projekto Kaune kartu su „Fortum Heat Lietuva“ vertė – 150 mln. eurų. Suomijos „Fortum“ taip pat valdo atliekų deginimo gamyklą Klaipėdoje.

reklama