V. Vasiliauskas: augant ekonomikai ją skatinti – neatsargu
Sureagavo S. Skvernelis

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© Paulius Peleckis
BNS
2018-05-23 12:57

Vyriausybei trečiadienį galutinai patvirtinus mokesčių ir pensijų reformas numatančias įstatymų pataisas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako, jog Vyriausybės ketinimai, augant ekonomikai, ją toliau skatinti mokesčių pakeitimais yra neatsargūs.

„Pagrindinis akcentas yra susijęs su paketo procikliškumu. Jeigu paketas įgyvendinamas tokia apimtimi, kokioje jis įsigyvendinamas, tai iš principo reiškia, kad ekonominio pakilimo laikotarpiu būtų vykdoma klasikinė fiskalinė politika, o tai, mūsų galva, yra neatsargu“, – BNS sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, augant ekonomikai, nereikėtų imtis papildomų skatinimo priemonių.

„Grubiai tariant, procikliškumas yra skatinimas, o anticikliškumas yra vėsinimas. Kada yra ekonomikos pakilimas, tai ekonomikos teorija sako, jog reikia tikrai neskatinti, o jeigu yra nuosmukis, tai, be abejo, reikia skatinti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį Vyriausybės posėdyje su tokiu požiūriu nesutiko. Jo teigimu, ir Vilniuje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos ekspertai nematė skatinimo ženklų. Tačiau V. Vasiliauskas sako, jog TVF vertino praeityje atliktus, o ne būsimus mokesčių pakeitimus.

„Ką tik pasibaigusi Tarptautinio valiutos fondo misija konstatavo, kad Vyriausybės fiskalinė politika yra anticiklinė. Misija vertino praeitį. Paketas nebuvo misijos vertinimo objektas. Tas argumentas, jeigu jis būtų pateikiamas, kad Tarptautinis valiutos fondas patvirtino, jog politika anticiklinė, tai jis nėra tinkamas, nes kalbama apie praeitį“, – BNS sakė V. Vasiliauskas.

Jo nuomone, problematiškiausia reformos dalis yra siūlymas praplėsti neapmokestinamųjų pajamų dydžio ribas. Tai paskatintų 2019 m. vidutinį darbo užmokestį augti dar 6 proc.

V. Vasiliauskas tikino, kad visos problemos galėtų būti išspręstos, priėmus Lietuvos banko pasiūlymus.

Lietuvos bankas siūlė panaikinti verslo liudijimus, suvienodinti su darbo santykiais susijusios veiklos ir individualios veiklos apmokestinimą, taip pat įvesti visuotinį progresinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

S. Skvernelis: sprendimai subalansuoti

Lietuvos bankui kritikuojant Vyriausybės trečiadienį patvirtintą mokesčių reformą, premjeras kartoja, jog ji subalansuota, o centrinio banko siūlymai, pavyzdžiui, suvienodinti su darbo santykiais susijusios ir individualios veiklos apmokestinimą, taptų našta tūkstančiams žmonių.

„Lietuvos banko vadovas siūlo iš esmės suvienodinti mokestinę naštą asmenims, kurie dirba pagal darbo santykius ir individualia veikla, tai aš nežinau, ar keli šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie dirba pagal individualią veiklą, būtų labai patenkinti, mokėdami tokius pačius mokesčius, kaip dirbantieji pagal darbo sutartis. Ir kas būtų, jeigu toks mokestis atsirastų, ar tie žmonės dirbtų ne pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą, bet vis tiek dirbtų? Tai suprantame, kokios yra rizikos (šešėlio rizika – BNS)“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Premjeras suabejojo ir kai kuriais kitais V. Vasiliausko siūlymais, pavyzdžiui, įvesti visuotinį NT ir automobilių mokesčius.

„Kitas dalykas, norima įvesti visuotinį NT mokestį, kad kiekvienas mokėtų. Aš nežinau, ar tai yra socialiai teisinga. Siūloma įvesti automobilių mokesčius. Tokie yra jų siūlymai, mes manome, kad šitoje vietoje mūsų sprendimai yra tikrai subalansuoti, leidžiantys įgyvendinti ir struktūrines reformas, ir optimaliai išnaudoti mūsų ekonomikos augimą“, – kalbėjo premjeras.

LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas siūlė panaikinti verslo liudijimus, suvienodinti su darbo santykiais susijusios veiklos ir individualios veiklos apmokestinimą, įvesti visuotinį progresinį NT mokestį.

Trečiadienį Vyriausybėje V. Vasiliauskas teigė, kad mokesčių reformos kryptis teisinga, tačiau pokyčiai nėra pakankami.

„Kryptis teisinga, bet, mūsų vertinimu, nepakankama, nes, manome, ekonominio pakilimo laikotarpiu iš tikrųjų reikėtų priimti sprendimus, kurie būtų orientuoti į vidutinį ir ilgalaikį laikotarpį tam, kad atėjus blogiems laikams, o jie tikrai ateis, mes būtume pasiruošę. Dėl to mes sakome, kad siūlomas paketas nėra pakankamas“, – teigė V. Vasiliauskas.

Vyriausybė, be kita ko, ketina didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama NT mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

reklama

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.