Palangą nuskalpavęs valdininkas gavo postą Neringos savivaldybėje

J. Basanavičiaus gatvė Palangoje
J. Basanavičiaus gatvė Palangoje
© Edvard Blaževič

Apie 15 tūkst. eurų iš Palangos miesto savivaldybės už priverstines pravaikštas prisiteisęs buvęs Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas vėl dirba širdžiai mielą darbą – laimėjo konkursą Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto pareigoms užimti. 

Įspėjo apie savo praeitį

reklama

„Buvau vienintelis jo dalyvis, o mano kelionė iš Palangos į Neringą užtrunka dvi valandas, tačiau esu laimingas, kad vėl dirbu darbą, kurį labai mėgstu, – S. Bradūnas sakė „Palangos tiltui“. – Darbuojuosi Neringoje nuo antradienio. Pirmas įspūdis – labai geras. Nusprendžiau dalyvauti konkurse, nes gyvenime jau buvau pasigedęs naujų iššūkių. Žinia, dirbau Palangos savivaldybėje, po to sekė teismų epopėja, iki Neringos dirbau kaip laisvos profesijos atstovas – ką nors pabraižydavau.“

Buvęs Palangos vyriausiasis architektas sakė, kad jam labai svarbu ir malonu, kad ant jo kritę įtarimai ir šešėliai Neringos savivaldybės administracijai nesuformavo išankstinės neigiamos nuomonės apie jį, vienintelį konkurso dalyvį.

„Buvau pakviestas į pokalbį prieš konkursą. Aš pasakiau tiesiai: įveskite mano vardą ir pavardę į „Google“ paiešką ir viską rasite. Įspėjau, kad turiu tokią praeitį ir nesiruošiu jos kaip nors slėpti. Man buvo atsakyta, kad mano praeitis ir teisminės peripetijos jiems yra žinomos“, – pasakojo S. Bradūnas.

reklama

Vakar Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas „Palangos tiltui“ sakė, kad, priimant palangiškį į darbą, buvo svarbiausia, jog jis neturi teistumo.

„O mums labai reikėjo architekto. Ar jis pateisins mūsų lūkesčius, parodys gyvenimas“, – lakoniškai sakė A. Vyšniauskas.

Į darbą – dvi valandas

Anot S. Bradūno, nors Palangą ir Neringą sieja Baltijos jūra, architektūriniu požiūriu, abu miestai yra visiškai skirtingi.

„Palanga turi gerokai daugiau galimybių urbanistinei plėtrai nei Neringa. Palanga vykdo naujas statybas, Neringa, žinia, – ne. Tad man teks dirbti tokiose ribose, tačiau architektūrine prasme mano laisvė nebus apribota, nes kūrybingam žmogui apriboti fantazijos niekas negali“, – dėstė S. Bradūnas.

reklama


Nida© Organizatoriai

„Palanga turi gerokai daugiau galimybių urbanistinei plėtrai nei Neringa. Palanga vykdo naujas statybas, Neringa, žinia, – ne“, – sakė S. Bradūnas.

Pašnekovas atskleidė, kad į naująjį darbą važiuoja dvi valandas.

„Kaip dideliame didmiestyje. Kai gyvenau Vilniuje, į darbą važiuodavau truputį daugiau kaip valandą. Man svarbiausia, kad darysiu, kas man miela. Architektų reikėjo visais laikais – ir Hitleriui reikėjo architektų, koncentracijos stovyklas taip pat statė architektai“, – kraupių palyginimų pažėrė S. Bradūnas.

Įtarė paėmus kyšį

Jis sakė, kad visas bylinėjimasis dar nėra baigtas: „Dabar bylinėjuosi dėl kitų asmenų atsakomybės. Iš Palangos miesto savivaldybės jau viską gavau – apie 15 tūkst. eurų.“

reklama

Primename, kad penkerius metus Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui dirigavusiam bei miestą planavusiam S. Bradūnui ketverius metus teko varstyti teismų duris.

„Man tie metai buvo tarsi išbraukti iš gyvenimo. Visus tuos metus aš buvau nusikaltėlis, žmona tiek laiko buvo nusikaltėlio žmona, dukros – nusikaltėlio dukros, draugai – nusikaltėlio draugai“, – „Palangos tiltui“ yra sakęs S. Bradūnas, pernai išteisintas dėl įtarimų paėmus kyšį.

Baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismas jį užpernai išteisino dėl įtarimų, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Palangos miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, 2011 m. lapkričio 4 d. apie 14.24 val. savo darbo kabinete iš projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas“ vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą ir už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. surado V. M. užsakovą, vieną uždarą akcinę bendrovę, sau tiesiogiai priėmė kyšį – 3000 Lt, t. y. 868 eurus.

Teismas nurodė, kad tokia kaltinimo formuluotė, jog šiuos veiksmus S. Bradūnas atliko pažeisdamas įstatymų nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją deramai, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, savo prasme labiau atitiktų piktnaudžiavimo požymius.

Palangos miesto savivaldybei apskundus S. Bradūnui palankų nuosprendį, Lietuvos aukščiausiasis teismas išnagrinėjo kasacinį skundą, o baudžiamoji byla buvo grąžinta dar kartą nagrinėti apeliacine tvarka į Klaipėdą.

reklama

Skundą nagrinėjusi naujai sudaryta Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nutarčių dėl operatyvinių veiksmų (patekimo į S. Bradūno darbo kabineto patalpas, jose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų, daiktų apžiūros, techninių priemonių įrengimo) sankcionavimo turinys ne visiškai tiksliai atitiko įstatymo reikalavimus. Jose tik abstrakčiai buvo nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nusikaltimai, apie kuriuos siekta gauti informacijos, nebuvo tiksliai kvalifikuoti.

Nenurodyti konkretūs asmenys, iš kurių galbūt nuolat buvo reikalaujama kyšių, ir projektai, kuriems neteisėtai gali pritarti ir juos suderinti išteisintasis.


Keltas per Kuršių marias

Kelionėje į naująjį darbą palangiškis užtrunka dvi valandas.

Pripažino sekus neteisėtai 

Pažymėta ir tai, kad 2008 m., sankcionavus ir pradėjus telefono pokalbių pasiklausymą, tik po daugiau negu trejų metų pareigūnai užfiksavo vyriškių pokalbį, kuriuo grindžiamas minėto nusikaltimo padarymas. Viena aplinkybių, pagal kurią nustatyta, kad neva padarytas nusikaltimas, – Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje įvardyta pasakyta frazė „Trys, ar gerai?“. Neva trys reiškė 3 tūkst.

Teismo nuomone, operatyviniai veiksmai negali tęstis begalę laiko, jų trukmė turi būti optimali. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad duomenys, gauti atliekant nurodytus operatyvinius veiksmus, negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu bei tinkamais įrodymais. Todėl jie nevertinti ir asmens kaltė šiais duomenimis negrindžiama.

Apygardos teismo nuosprendyje pažymėta ir tai, kad kaltinimas, jog S. Bradūnas priėmė iš asmens piniginį atlygį už savo tiesiogiai vykdomas tarnybines funkcijas, neturi teisinio pagrindo. Pasak teisėjų kolegijos, statinio techninis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas ir teisės aktai nenumato Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo techninių projektų pritarimo (suderinimo). Todėl S. Bradūno veiksmai neturėjo jokios reikšmės, nes ir be jo pagal pateiktą techninį projektą buvo galima išduoti statybą leidžiančius dokumentus.