Užtvankos ant Šešupės ir hidroelektrinės statybų planai skęsta savininkų ginčuose

Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu
Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu
© Wikimedia Commons

Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje vyko viešas projektinio pasiūlymo dėl hidroelektrinės ir užtvankos ant Šešupės statybų pristatymas. Susitikime dalyvavę naumiestiečiai tikino seniai laukiantys, kada vaiduokliu ir griuvėsiais virtusi hidroelektrinė bus atstatyta, tačiau nebežino, ar šįkart tikėti bene dvidešimtmetį besitęsiančiais pažadais.

Bene kebliausia šioje situacijoje ne gražūs norai ant Šešupės kranto Kudirkos Naumiestyje pastatyti hidroelektrinę, kuri kol kas tikras gyventojų galvos skausmas, bet besitęsiantys teisiniai procesai, painūs ir pačios užtvankos bei hidroelektrinės priklausomybės klausimai. 

Užtvanką dar 2009 m. iš savivaldybės išsinuomojo UAB „Lithidro“, vėliau šašlykinės pastatą iš vieno fizinio asmens įsigijo kiti fiziniai asmenys, tauragiškiai Remigijus ir Daina Balašaičiai, aiškinantys, kad dalis užtvankos priklauso ir jiems. Šis klausimas tarybos posėdžio metu gana aršiai aptarinėtas lygiai prieš metus. Ne paslaptis, kad kažkada buvo privelta klaidų dokumentuose, nėra sutvarkyti ir žemės sklypų dokumentai. 

Visos trys suinteresuotos pusės tarpusavyje gana sunkiai rasdavo ar visai nerasdavo kalbos, tad dalį klausimų tebesprendžia teismuose. Galima dar vardinti ir vardinti, tačiau, pasirodo, UAB „Lithidro“ vadovas Edvardas Griškelis kaip laikėsi nuostatos statyti hidroelektrinę, taip jos laikosi ir dabar.

Tad Kudirkos Naumiesčio seniūnijos salėje surengtas viešas projektinio pasiūlymo dėl hidroelektrinės statybos pristatymas. Čia susirinkusius išsamiai su projektiniais sprendiniais supažindino UAB „Hidroterra“ Inžinerinių statinių projektavimo skyriaus vadovas Laimontas Jakštas. 

reklama

Jis dar kartą patikino, kad senojo hidroelektrinės pastato antžeminė dalis sugriuvusi visiškai,  hidroelektrinės atstatymas su užtvanka bei žuvitakio įrengimu numatytas ne dabartinėje vietoje, o kitame Šešupės krante. Tai yra Baltkalnio, o ne Kranto gatvėje. Numatyta ir nutiesti tiltelį į kitą krantą. 


UAB „Hidroterra“ Inžinerinių statinių projektavimo skyriaus vadovas L. Jakštas (sėdi centre) susirinkusius supažindino su projektiniais hidroelektrinės statybos pasiūlymais bei ragino teikti pastabas, į kurias žadėjo atsižvelgti. Tiesa, daugiausia klausimų buvo ne dėl projektinių sprendinių, bet dėl teisinių projekto įgyvendinimo niuansų. „Draugo“ nuotr.

UAB „Lithidro“ vadovas E. Griškelis bei atstovas Kazimieras Baltrūnas aiškino esą būsimas pastatas nesilies su R. Balašaičiui priklausančiu, tad užtenka bendro svarstymo, o atskiro derinimo, pasak jų, nereikia. Jie sakė, kad statybas galėtų pradėti kad ir šiandien, tik reikia, jų žodžiais, savivaldybės suinteresuotumo, o ne pagalių kaišiojimo į ratus.

„Man atrodo, kad jūs suinteresuoti, jog niekas nevyktų, – sakė „Lithidro“ vadovas. – Gal žinot, kaip čia tie nauji savininkai atsirado? Gal kad specialiai trukdytų? Gal randa užtarėjų? Destrukcijos yra.“

Tačiau Šakių rajono vicemeras Bernardinas Petras Vainius sakė: „Povandeniniais interesais mes tikrai nesame užsiėmę. Norime, kad projektas vyktų, o žmonių lūkesčiai įgautų kūną.“

Jam pritarė ir susitikime dalyvavę Šakių savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis bei vyriausioji architektė Vita Valaitienė.

reklama

„Paimti ir susitarti su pastato savininku būtų paprasčiausia“, – siūlė architektė, tačiau „Lithidro“ vadovas patikino, kad jie tariasi, tačiau su jais – ne.

Visgi ir A. Šlėderis ne kartą pabrėžė, kad, kaip bebūtų, tai trišalis reikalas, ir norint pasiekti rezultatą vis vien reikės rasti vienokį ar kitokį susitarimą, nes kitaip projektiniai pasiūlymai ir gali likti tik pasiūlymais. Be to, būtent viešojo konkurso būdu užtvanką išsinuomojusi „Lithidro“ ir turėtų, A Šlėderio nuomone, būti suinteresuota taikiu susitarimu.


Nors hidroleketrinė jau seniai turėjo būti atstatyta bei sutvarkytos jos prieigos, ne vienerius metus tęsiasi tik teisminiai procesai, o ne darbai. „Draugo“ nuotr.

Neatrodė, kad administracijos atstovams tapo aišku, kaip bus galima išardyti senuosius griuvėsius nesuderinus su savininku. Įmonės atstovas K. Baltrūnas sakė, kad tai bus daroma remiantis detaliuoju planu, tačiau V. Valaitienė aiškino, jog tokiu atveju reikės pakeisti sutartį, sprendimą turės priimti savivaldybės taryba.

„Aikštelė irgi nesiliečia (su R. Balašaičio nuosavybe – red. past.)? Ji irgi yra inžinerinis statinys“, – konstatavo V. Valaitienė.

Viešo svarstymo dalyviams, susipažinusiems su projektiniu pasiūlymu, bene labiausiai kliuvo be langų suprojektuotos hidroelektrinės pastatas bei jo fasadas. Pastatas buvo įvardytas net bevaizdžiu, vaiduoklišku, tad prašyta kitokių pastato fasado variantų.

Hidroelektrinės projektuotojas bei UAB „Lithidro“ atstovai visus ragino klausti, teikti pastabas, į kurias jie žadėjo atsižvelgti ir pakoregavę kreiptis į savivaldybės administraciją bei tarybą. Gavę teigiamą atsakymą jie pasiruošę rengti techninį projektą, tačiau įdomu, ar šioje situacijoje nepasirodys ir E. Balašaitis su savo advokatu, kaip buvo pernai, nes šįkart jis savo pozicijos neišsakė.

Be to, A. Šlėderis svarstė, kad gali tekti vėl svarstyti klausimą dėl įsipareigojimų pratęsimo terminų, nes abejojama, ar darbai bus pabaigti iki 2019 m. gegužės 12 d., kaip šiuo metu terminą yra patvirtinusi savivaldybės taryba.

Visos kitos, daugiausia administracijos išsakytos pastabos buvo nukreiptos ne tiek į projektinius sprendinius, kiek į teisinius niuansus. Tiesa, buvo besiteiraujančių, ar UAB „Lithidro“ bus pajėgi įgyvendinti tokį galbūt tik per 15–20 metų atsiperkantį projektą. Įmonės atstovai įvardijo, kad 3 mln. eurų sąmatinės vertės projektą jie įgyvendinti pajėgūs, o finansinę paramą pasirengęs suteikti užsienio bankas.

reklama