Politikai pasipiktino: administracijos direktorius turi net 16 patarėjų

Gargždai, savivaldybės aikštė
Gargždai, savivaldybės aikštė
© mapio.net

Įvertino savo darbą

„Metai neblogi, pajamos ne nuo mūsų priklausė, darbai – nuo mūsų, didinome keletą kartų biudžetą: nuo patvirtinto vasarį vykdėme daugiau, nuo padidinto – neįvykdėme. Gale metų kreditorinis įsiskolinimas liko gana didelis, tai buvo rezonansinis klausimas, nes už gruodį padarytus darbus gruodį neatsiskaitėme. Tačiau džiaugiuosi, kad atlikti darbai mažesnėmis kainomis pernai, nes kainos kyla kasdien“, – tarybos posėdyje kalbėjo S. Karbauskas. 

Jis pripažino, kad tebesitęsia vargai dėl Dovilų etninės kultūros centro rekonstrukcijos, nes statybos darbai buvo nupirkti mažomis kainomis, taip pat pernai, darbus nukėlus į rudenį, nebespėta panaudoti 100 tūkst. eurų Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų. 

Pasak S. Karbausko, galbūt darbuotojai nepadaro visko iki galo, gal jis nėra pakankamai reiklus, tačiau ragina žmones dirbti ir nebijoti klysti. Šiuo metu administracijoje dirba 322 darbuotojai, konkursų į darbo vietas pernai buvo nedaug. S. Karbauskas savo darbą dešimtbalėje sistemoje įvertino aštuoniais su minusu.

Abejojo paskolomis

Tarybos opozicijos klausimų direktoriui netrūko. Nerijus Galvanauskas priminė, kad valdantiesiems nėra ko labai džiūgauti dėl didėjančio rajono gyventojų skaičiaus: esą kas penktas rajono gyventojas gimsta emigracijoje. 

N. Galvanauskas suabejojo savivaldybės strategija nuolat skolintis statyboms, nes sumokėjus 4 proc. palūkanas už paskolas, jokio darbų pigumo esą nebelieka. Užsienyje, pasak politiko, pastebimos tendencijos kaip tik skolas mažinti, o mes esą priešingai – į jas klimpstame. 

S. Karbauskas patikslino, kad paskolų palūkanos – ne 4 proc., o 0,8 proc. Anot jo, bepigu užsienio šalims taupyti, kai jų viešosios paslaugos yra žymiai aukštesnio lygio, vos ne kiekvienas kaimas turi po baseiną, o mes gerokai atsiliekame, todėl reikia skolintis ir statyti, nelaikyti pinigų banke. 

„Taškyti pinigų nereikia, bet pasakykite, kokio darbo pernai nereikėjo imtis. Kai kurios replikos yra teisingos, tačiau yra tarybos daugumos nuomonė, kurią direktorius turi vykdyti“, – sakė S. Karbauskas. 

Direktoriaus teigimu, šiemet rajonas turėtų gauti 19 proc. arba 5 mln. eurų didesnes pajamas, tad bus galima lengviau atsikvėpti.

Muziejaus plėtra miglose

Klausimų S. Karbauskui turėjo ne tik opozicijos, bet ir tarybos daugumos atstovai. 

Andžela Šakinienė, be kita ko, domėjosi, kaip buvo išspręsta pernai buvusi ekstremali situacija dėl liūčių, nes, anot politikės, ji buvo apgailėtina. 

S. Karbauskas paaiškino, jog pernai buvo suskaičiuota apie 30 tūkst. eurų žalos, patirtos dėl liūčių. Jis detaliau nepaaiškino, ar buvo kompensuota kas nors gyventojams, tačiau pasakė, kad yra likę 16 tūkst. eurų galimoms stichinėms nelaimėms vasarą ar rudenį. 

Direktorius paminėjo „Pakrantės“ sodininkus, kurie esą patys pasirinko gyventi apsemiamoje vietoje, o jiems padėti savivaldybė tiek daug lėšų neturi. 

Dabar jau buvusi tarybos daugumos atstovė Rasa Petrauskienė klausė, kaip vykdomas tarybos sprendimas dėl patalpų pirkimo Gargždų krašto muziejui. 

Į tai S. Karbauskas atsakė, jog yra numatyta 200 tūkst. eurų dviem objektams – iš pradžių planuojama nupirkti žemės sklypą, kuriame bus statomas naujas Slengių daugiafunkcis centras, o tik vėliau dalimis už likusias lėšas iš privataus savininko bus perkamos patalpos muziejui.

reklama


gargzdai.lt nuotr.
„Aš esu politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir privalau girdėti visų gyventojų nuomones, net išėjusių parūkyti vairuotojų“, – S. Karbauskas paaiškino, kam jam reikia 16 visuomeninių padėjėjų. „Bangos“ nuotr.

Kliuvo dėl etatų gausos

Tarybos narys Raimondas Simonavičius stebėjosi, kaip viena naujų darbuotojų, vieno savivaldybės valdininko žmona (pavardė žinoma – aut. past.), galėjo būti priimta į darbą be konkurso, vos ne išvakarėse parašiusi pareiškimą. 

S. Karbauskas teisinosi, jog sunku rasti gerų darbuotojų, dėl specialistų padėtis esanti įtempta, tad tik džiaugiasi radę tinkamą, ir esą šiuo atveju niekas nepažeista. 

N. Galvanauskas atkreipė dėmesį, jog per trejus šios valdančios daugumos kadencijos metus etatų biudžetinėse įstaigose padaugėjo net iki 120. Politiko duomenimis, 2015 m. savivaldybės įstaigose buvo iš viso 1855 etatai, o 2018 m. – jau 1972. 

„Pateisinu 60 etatų, reikėjo darbuotojų į darželius ir kt. Bet atleidome sargus, kūrikus, ir vis vien šitiek etatų padaugėjo. Prašote mūsų ieškoti darbuotojų, bet visų pirma reikia atlyginimus auginti iš vidinių rezervų. Kur tai matyta, kad darbuotojas, dirbantis su 2,5 mln. eurų vertės atsakingu projektu, gauna 700 eurų“, – kalbėjo N. Galvanauskas. 

Administracijos direktorius S. Karbauskas tikino, jog per trejus metus vis dar mokosi dėlioti valdymo struktūrą, o etatai esą didėja daugiausia socialinėje sferoje, ir be tarybos sprendimo nė vienas jų neatsiranda.

Dėl visuomeninių padėjėjų – mįslė

Karšti debatai kilo ir dėl direktoriaus visuomeninių padėjėjų, kurių, pasirodo, jis turi net 16. Jie perduoda direktoriui informaciją apie rajoną, gyventojų nuotaikas. 

„Man neįdomu, ar tai apibrėžia įstatymas. Aš esu politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir privalau girdėti visų gyventojų nuomones, net išėjusių parūkyti vairuotojų“, – sakė S. Karbauskas. 

Tarybos narys Vac­lovas Macijauskas pasidalijo savo abejonėmis dėl visuomeninių padėjėjų. 

„Ar ta savivaldybės informacija, kuri yra ne visada viešinama, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų, prieinama ir direktoriaus visuomeniniams patarėjams? Juk mes jų nepažįstame, išskyrus du, kurių vienas nuolat filmuoja mus per tarybos posėdžius. Ar jie lojalūs savivaldybei, Lietuvos valstybei?“ – nuomone dalijosi V. Macijauskas. 

Anot jo, skandalingai nuskambėjęs premjero vizitas, kurio metu S. Karbausko visuomeninė padėjėja merui nežinant tiesiogiai transliavo uždarą susitikimą savivaldybės „Facebook“ profilyje, rodo, kad jiems, ne savivaldybės darbuotojams, yra laisva prieiga prie oficialios informacijos viešinimo instrumentų. 

„Tokiu būdu galima visokias melagingas žinias, feikus skelbti. Kas tai? Ar ne savivaldybės užvaldymas?“ – klausė oponuojantis daugumai politikas. 

Tokie jo svarstymai supykdė S. Karbauską. „Išsakyta daug netiesos, esu apkaltintas vos ne tėvynės išdavimu. Pateikite faktus, o priešingu atveju susitiksime kitose vietose“, – pyko direktorius. 

Kylančias emocijas užgesino tarybos narys Jonas Dromantas, pakvietęs kolegas grįžti prie ataskaitos.

Gauta 0,5 mln. eurų mažiau

Tarybos narys Aivaras Vasylius atkreipė dėmesį, jog rajonas iš KPP programos pernai gavo 585 tūkst. eurų mažiau, nes nebuvo atlikti suplanuoti darbai: pinigus teko grąžinti, o kelių darbus teks atlikti rajono biudžeto lėšomis. 

Taip pat politikas atkreipė dėmesį į rimtą problemą: dėl sklandžiai pernai nevykusių seniūnaičių rinkimų buvo paralyžiuotas dviejų tarybos komisijų – etikos ir antikorupcijos – darbas, kadangi nebuvo išrinkti delegatai iš seniūnaičių į šias komisijas, vadovaujamas tarybos opozicijos atstovų. Sutapimas tai ar ne, bet savivaldybę pasiekė gyventojų skundas dėl neetiško S. Karbausko elgesio su jais. 

„Ar toks elgesys yra geras pavyzdys kitiems savivaldybės darbuotojams? Ką galvojate daryti, o gal jums vis vien?“ – klausė A. Vasylius.

S. Karbauskas paaiškino, jog išties pernai liko nepanaudota apie 0,5 mln. eurų lėšų – 420 tūkst. Karklės keliui, tačiau šiemet jau gautos tos pačios tikslinės lėšos iš KPP. Dar 100 tūkst. eurų vėl bus gauta Hugo Šojaus gatvės rekonstrukcijai. 

Pasak direktoriaus, liko nepanaudotų Valstybės investicijų programos lėšų – Endriejavo kultūros centro remonto darbus pavyko nupirkti pigiau, liko lėšų, tačiau dėl problemų su rangovais nepavyko panaudoti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos padalinio remonto lėšų.

„Labai gaila, bet teks šį nuostolį – keliasdešimt tūkstančių eurų – padengti iš rajono biudžeto. Yra sudėtinga planuoti, skelbti konkursus, įgyvendinti darbus, kai tik liepos mėnesį sužinome, kiek kuriam objektui gausime lėšų“, – sakė S. Karbauskas.

Dėl savo elgesio direktorius pakomentavo, jog A. Vasyliaus minėtu atveju gyventojai nenorėjo konstruktyvaus pokalbio dėl kelių įrengimo, jo kabinete pradėjo svaidytis kaltinimais, todėl jis paprašęs jų išeiti ir niekada nebegrįžti. 

„Aš priimu visus, bet neleidžiu su manimi elgtis taip, kaip neturi elgtis“, – savo požiūrį išdėstė S. Karbauskas.

Tarėsi, kaip balsuoti

Posėdyje diskutuota ir apie viešuosius ryšius, skandalingąjį premjero vizitą, požiūrį į žiniasklaidą, tačiau šios temos jau buvo aptartos anksčiau, išsakytos įvairios nuomonės, taip pat ir „Bangos“ laikraštyje, tad jų šioje publikacijoje nebekartosime.

Po geros valandos direktoriaus „egzaminavimo“ išsekus klausimams, tarybos frakcijos per pertrauką išėjo pasitarti, kaip vertinti S. Karbausko 2017 m. veiklos ataskaitą. 

Pasigirdo siūlymų balsuoti už šį svarbų dokumentą slaptai, motyvuojant esą tarybos dauguma tada nebijosianti išreikšti tikrosios savo nuomonės. Tačiau kiti politikai, tarp jų ir rajono meras V. Dačkauskas, slaptam balsavimui nepritarė. Meras pabrėžė, kad toks balsavimas rengiamas, kai direktorius skiriamas į postą, o ne svarstant jo ataskaitą. 

Pagaliau nutarta balsuoti už ją ne slaptai, o atvirai: už buvo 17, prieš S. Karbausko ataskaitą balsavo Algirdas Liaudanskis, R. Simonavičius, Audronė Balnionienė, V. Macijauskas, Dainius Šatkus, A. Vasylius, N. Galvanauskas, Andrius Vainius, susilaikė Dalija Šeporaitienė.

Po balsavimo S. Karbauskas, atsisukęs į administracijos darbuotojus, replikavo: „Tai jūs čia dirbote, ne aš.“

reklama