Pagarsėjusios istorijos tęsinys: ūkininko badu marinti arkliai – gyvi ir sveiki

Tikrasis žirgo grožis atsiskleidžia, kai jis be balno, be kamanų, be vežimo.
Tikrasis žirgo grožis atsiskleidžia, kai jis be balno, be kamanų, be vežimo.
© Žirgų globos asociacija

Ar galite įsivaizduoti žirgą narve? Tai retorinis klausimas. Žirgas – laisvės sinonimas. Žirgas – socialus gyvūnas. Ir jis, visai kaip žmogus, gali prarasti namus, tikėjimą pasauliu, pasitikėjimą žmonėmis. 

„Kiekvienas žmogus, turintis bet kokio pobūdžio kontaktą su arkliais, turėtų suprasti, kad gyvūno niekada negalima kaltinti, ant jo negalima pykti, reikia mokėti pripažinti savo klaidas, reikia kantrybės, atlaidumo, abipusio pasitikėjimo“, – sako Žirgų globos asociacijos savanoris Rolandas Levinskas. Komandos, kurioje jis dirba, svajonė – įkurti Lietuvoje Arklių slėnį.

„Norime daryti kitaip, nei yra įprasta: atsisakyti bet kokios gyvūno panaudos ir prievartos, suteikti gyvūnui laisvę pasirinkti – pasilikti prie žmogaus ar išeiti, sukurti žmogui iššūkį – gauti gyvūno pasitikėjimą ar būti atstumtam.“

Kalbamės su Žirgų globos asociacijos savanoriu R. Levinsku.


 „Kartais, atrodo, be jokios priežasties pradedi šypsotis, nes išties sunku patikėti, kaip gyvenimas gali pasikeisti, kai jame atsiranda žirgai“, – sako R. Levinskas. Žirgų globos asociacijos nuotr.

– Šuniukų, kačiukų prieglaudos mūsų nestebina, bet kam reikalinga arklių prieglauda? Negi šeimininkai išmeta į gatvę žirgus?

– Problemos analogiškos. Žinoma, arklio į gatvę lengvai neišmesi, kaip kad būna su šuniukais, bet Lietuvoje arklių nepriežiūra – ne mažiau aktuali tema. Jeigu pakeliautumėte po mūsų kaimus, pamatytumėte, kad yra netinkamai laikomų, blogai prižiūrimų, nešeriamų ar negydomų arklių. Kai kurie šeimininkai arklį mato tik kaip darbo įrankį.

Nepriežiūros, žiauraus elgesio su arkliais problemos pas mus gana sunkiai sprendžiamos. Turime labai silpną šios srities įstatymų sistemą. Paimti iš šeimininko arklį, kuris kenčia nepriežiūrą, nėra taip paprasta. Atsakingoms organizacijoms trūksta juridinės galios.

– Ką jūs vadinate nepriežiūra?

reklama

– Žirgo patiriamas alkis, troškulys, fizinis, psichologinis smurtas ar diskomfortas, negydomi sužalojimai, užleistos ligos ir pan.

– Kuo užsiima jūsų organizacija?

– Žirgų globos asociacija yra pelno nesiekianti organizacija, kuri užsiima beglobių arklių priežiūra ir visuomenės švietimu. Mes suteikiame sužalotam, nuskriaustam žirgui saugų prieglobstį, kvalifikuotą pagalbą, reabilitaciją. Švietėjiškos veiklos tikslas – padėti žmonėms pažinti arklį kaip gyvūną, kuris nekelia grėsmės, nėra priešiškas, kurio grožis atsiskleidžia, kai atsisakoma prievartos ir suvaržymo, kurio instinktai, pojūčiai ir prisitaikymas aplinkoje stebina, o laisvės troškimas įkvepia. Norime padėti žmonėms įgyti teisingų arklių priežiūros žinių, išmokyti saugaus elgesio, ugdyti gyvūno elgsenos sampratą.

– Ar seniai Lietuvoje veikia arklių prieglauda?

– Dešimtį metų. 2007-aisiais prieglauda įsikūrė Vilniaus rajone, po to jos veikla buvo sustojusi, bet 2013 m. vėl atnaujinta po pagarsėjusio įvykio, kai vienas Lietuvos ūkininkas badu marino daugiau nei 140 arklių. Tada prieglauda įsikūrė Utenos rajone. Pastaruoju metu mūsų globotiniai gyvena Dzūkijos nacionaliniame parke, bet galvojame ateityje keltis arčiau Vilniaus. Dabar asociacija globoja 9 arklius. Dauguma jų buvo paimti 2013 m. iš minėto ūkininko.

reklama

– Ar tai vienintelis konfiskacijos atvejis?

– Taip. Tai buvo kraštutinė situacija, kai gyvūnai rasti visiškai prastos būklės.

Paimti iš apsileidusio šeimininko arklį nėra taip paprasta ir dėl teisinių spragų, ir dėl to, kad tai vis dėlto ne šuniukas – arkliui reikia didelių plotų, specifinės priežiūros, jam sunkiau surasti naują šeimininką ir tinkamus namus.

– Ar jums dažnai praneša apie nepriežiūrą, žiaurų elgesį?

– Taip, gana dažnai. Žmonės praneša per socialinius tinklus arba telefonu. Atsiunčia nuotraukų. Deja, mes ne visagaliai, mūsų finansiniai ir fiziniai resursai riboti. Kad ir kaip norėtume, negalime reaguoti į visus pranešimus apie pastebėtą arklių nepriežiūrą. Todėl prašome žmonių prisidėti savo pastangomis – ne tik mums pranešti, bet ir patiems kreiptis, rašyti skundus, kur reikia. Pagal galiojančius įstatymus tikrinti gyvūnų laikymo vietas, privačių veterinarijos gydytojų veiklą, veterinarinės kontrolės subjektus, skirti administracines nuobaudas ir kt. gali Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

reklama

– Kiek turite savanorių?

– Šiuo metu dirba 8 savanoriai, žinoma, neatlygintinai. Tai žmonės, jaučiantys ryšį su arkliais, besižavintys jais.

– Arklius reikia šerti, gydyti ir t. t. Kas jums padeda finansiškai?

– Verčiamės tik iš žmonių geros valios – surinktų aukų. Žiemą arkliams prižiūrėti samdome ūkininką. Organizuojame edukacinius renginius, per kuriuos surinktus pinigus panaudojame gyvūnams prižiūrėti. Stengiamės visais būdais. Finansinė padėtis išties sudėtinga.

– Minėjote edukacinius renginius. Papasakokite plačiau.

reklama

– Mūsų organizuojama edukacija skirta dviem žmonių grupėms: plačiajai auditorijai ir specifinei – laikantiesiems žirgus. Kvalifikuota lektorė įvairiose Lietuvos vietose rengia nemokamus seminarus apie arklių kanopų priežiūrą.


Kakava – gyvas pavyzdys, kad negalima nuleisti rankų. „Ši kumelė – iš ūkininko A. Kaušakio bandos. Konfiskacijos dieną turėjo būti užmigdyta, nes pati nebepajėgė atsistoti. Šiandien Kakava džiaugiasi gyvenimu ir laisve“, – sako Rolandas. Žirgų globos asociacijos nuotr.

Arklio sveikata priklauso nuo jo kanopų būklės. Ne veltui sakoma, kad arklys turi penkias širdis: vieną krūtinėje ir po vieną kiekvienoje kanopoje. Daugiau nei pusė mūsų gaunamų skundų susiję su neprižiūrimomis kanopomis. Arklys nebegali atsistoti, normaliai judėti ir ėsti, kritinėse situacijose gyvūnas nugaišta. Mūsų komandos organizuojamų seminarų tikslas – arklių šeimininkams suteikti naudingos, profesionalios informacijos.

– O plačiajai auditorijai?

– Rengiame pažintinio pobūdžio renginius, kuriuos pavadinome „Vienu žingsneliu arčiau“. Keturi jų jau įvyko.


Žirgų globos asociacija kviečia susipažinti su žirgais ne kaip su pramogos ar darbo įrankiais, o kaip su nepakeičiamais draugais. Žirgų globos asociacijos nuotr.

– Kviečiate geriau pažinti žirgus.

– Mes organizuojame bendravimą su žirgais kiek kitokio pobūdžio, nei būna ūkyje ar žirgyne. Pas mus galima iš arčiau susipažinti su žirgais ne kaip su pramogos ar darbo įrankiais, o kaip su nepakeičiamais draugais. Žirgai yra nepriklausomi, laisvi gyvūnai, plačiųjų pievų šeimininkai. Tokius juos ir kviečiame pažinti – be balno, be kamanų, be vežimo. Kviečiame patirti malonių akimirkų, prisilietimų, atsikratyti baimių ir stereotipų.

Tikrasis žirgo grožis atsiskleidžia, kai bendrauji su juo be prievartos ir suvaržymo.

– Jūsų globojami žirgai yra išgyvenę liūdną patirtį. Kaip pavyksta grąžinti žirgui prarastą pasitikėjimą žmogumi?

reklama

– Tam reikia žinių, laiko, kantrybės, atsidavimo.

Priežiūra pirmiausiai reikalauja žinių, reikia suprasti gyvūno elgseną ir psichologiją, taip pat – užtikrinti visavertę mitybą, veterinarinę pagalbą ir judėjimo laisvę.

– Kuo žmonės gali prisidėti prie kilnios jūsų veiklos?

– Padėti asociacijai galima įvairiai. Nuolat ieškome žmonių, kurie galėtų užsiimti įvairia savanoriška veikla. Mums reikia ne tik finansinės pagalbos ir ne tik savanorių, tiesiogiai dirbančių su arkliais. Reikalingas ir viešosios komunikacijos specialistas, ir tekstų rašytojas, ir ypač teisininkas.

– Turite planų ateičiai?

reklama

– Norėtume įkurti unikalią vietą Lietuvoje – Arklių slėnį. Tai būtų reabilitacinė erdvė sužalotiems ir nuskriaustiems arkliams. Taip pat erdvė žmonėms, ieškantiems vidinės ramybės, norintiems išsivaduoti nuo kasdienybės.

– Ar pats turite nuosavą žirgą?

– Žirgas – labai socialus gyvūnas, jam turi atiduoti daug savo laisvo laiko, kurio, deja, mums visiems trūksta. Tai ilgalaikis įsipareigojimas. Sprendimas įsigyti negali būti pagrįstas vien emocijomis. Norint įsigyti žirgą, reikia objektyviai vertinti savo galimybes. Tos galimybės daugumai asocijuojasi su finansais, bet man tai susiję su gyvūno gerovę lemiančiomis sąlygomis. Gardas gali būti nors ir auksinis, žirgas apsaugotas nuo lietaus ir nuo šalčio, bet suvaržytas gyvūnas niekada nebus laimingas.

Galbūt kada nors turėsiu savo žirgą, bet tik tada, kai patikėsiu, kad žirgas, būdamas su manimi, taip pat gali išlikti savimi.