Aukštosios mokyklos po pirmosios „Me Too“ bangos: ar kas keičiasi?
Išsiskiria Vilniaus ir A. Stulginskio universitetai

Lygių galimybių ekspertai sako: tai, kas iškyla į viešumą, yra labai maža dalis.
Lygių galimybių ekspertai sako: tai, kas iškyla į viešumą, yra labai maža dalis.
  © „Sekundės“ archyvas

Po aukštosiose mokyklose kilusių seksualinio priekabiavimo skandalų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko specialią apklausą. Konstatuota, kad dauguma mokyklų tinkamai nepasirengusios reaguoti į seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos dėl lyties atvejus. 

Aukštųjų mokyklų buvo klausiama, ar lygios galimybės yra integruojamos į strateginius dokumentus, ar vidaus taisyklėmis draudžiama priekabiauti ir diskriminuoti dėl lyties, ar egzistuoja procedūra, kaip elgtis šių pažeidimų atvejais. Tarnyba taip pat teiravosi, ar vykdoma prevencinė veikla ir ar institucijose dirba už seksualinio ir kitokio priekabiavimo bei diskriminacijos dėl lyties užkardymą atsakingi žmonės.

Paaiškėjo, kad visų aukštųjų mokyklų dokumentuose, paprastai akademinės etikos kodeksuose, įtvirtintas bendrasis draudimas diskriminuoti. Bet dažnai pati sąvoka apibrėžiama nedetaliai arba tiesiog būna nukopijuota nuo Lygių galimybių įstatymo.

Apklausa parodė, kad analizuojama problema aukštosiose mokyklose nėra laikoma svarbia. Kai kurios kolegijos, kaip skelbia tarnyba, užtikrintai teigė, kad tokio pobūdžio reiškinių jų įstaigose iš viso nepasitaiko. Jų administruojamų interneto svetainių paieškos laukeliuose įvedus žodį „priekabiavimas“, nerandamas joks oficialus su tema susijęs dokumentas. Tik Vilniaus universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto tinklalapiuose nukreipiama į priekabiavimui ir seksualiniam priekabiavimui skirtą rubriką. Kai kurios aukštosios mokyklos yra įsteigusios ir specialią pasitikėjimo liniją.

Atskirų procedūrų, nagrinėjančių (seksualinio) priekabiavimo atvejus, Lietuvos aukštosiose mokyklose dažniausiai nėra. Išsamiausiai šios procedūros reglamentuojamos Vilniaus universitete. Kolegijų gretose jas turi tik Šiaulių valstybinė kolegija.

2017 m. įsigaliojo nauja Darbo kodekso redakcija, pagal kurią daugiau nei 50 darbuotojų turinčios organizacijos privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priemones. Tokį dokumentą, kuriame reglamentuojamas ir (seksualinis) priekabiavimas, patvirtino 8 universitetai ir 6 kolegijos. Tik Šiaulių universitetas jį skelbia viešai.

Tendencijos panašios

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė sako, kad Panevėžio situacija nuo bendros pernelyg nesiskyrė.

„Dažniausiai Lietuvoje šis klausimas integruojamas į platesnį, paprastai susijusį su etika, klausimą. Tai parodo, kad aukštoji mokykla neidentifikuoja pačios problemos. Dėl to mūsų bendras pastebėjimas, kad ne tik administracijos darbuotojams stinga suvokimo. Tai blogybė visai bendruomenei, nes nėra sukuriama aplinka, kurioje būtų galima pranešti apie kažkokius tokio pobūdžio pažeidimus arba elgesį“, – sako ji.

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas nebuvo apklaustas – jis yra KTU sudėtyje.

„Žiūrėjome, kaip užtikrinama įstatymo prievolė, o kad išsiaiškintume, kaip yra de facto, reikėtų daryti studentų apklausas. Šiuo atveju žiūrėjome į pačios aukštosios mokyklos reguliavimą“, – M. Jurkutė sako, kad fakultete turėtų galioti tie patys dokumentai, kaip ir visame KTU.

Jos teigimu, Panevėžio kolegija neišsiskiria iš bendro šalies konteksto. Pavyzdžiui, draudimai dėl diskriminavimo ar priekabiavimo numatyti Etikos kodekse, o atskiro dokumento, reglamentuojančio užkardymą, prevenciją, nėra.

„Mes manome, kad tai nėra gera praktika. Kai viskas suniveliuojama į Etikos kodeksą, pasimeta šito klausimo jautrumas“, – sako Komunikacijos skyriaus vedėja.

Jos teigimu, kolegija turi aprašą, įtvirtinantį lygių galimybių politiką, ir jame numatytas visų vidaus procedūrų vertinimo auditas. Kitaip tariant, kolegija per auditą pažiūrės, kaip formali tvarka atsispindi realybėje.

„Tai labai geras ir pažangus metodas“, – pagiria M. Jurkutė. Ji pažymi, kad reikia dar nemažai nuveikti: „Kalbant konkrečiai apie seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą, mes manome, kad Panevėžio kolegija nėra dar tinkamai pasiruošusi, ir vasara būtų labai geras laikas susitvarkyti.“

Jos teigimu, tarnybos praktika ir pastarieji skandalai aukštosiose mokyklose rodo, kad reikalingas atskiras žmogus, atsakingas tiek už švietimo veiklą, tiek už prevenciją. Be to, kadangi aukštųjų mokyklų bendruomenės yra didelės, rekomenduojama informaciją padaryti viešą ir prieinamą internetu. Tuomet galimoms aukoms būtų patogiau surasti visą reikiamą informaciją.

„Jeigu aš esu auka ir su manimi yra labai blogai elgiamasi, nėra paprasta kažkaip ieškoti tos pagalbos ir apsiginti“, – M. Jurkutė sako, kad tokios tendencijos vyrauja kone visose šalies aukštosiose mokyklose.

Stabdo ir aplinka

Papildomų, atskirų dokumentų trūkumas gali atrodyti kaip paprasčiausias popierizmas. Paprastai, M. Jurkutės teigimu, ir sulaukiama tokios reakcijos.

„Bendra gynybinė reakcija kiekvieną kartą būna, kad pas mus problemų nėra, ir tai yra kaip ir perteklinis reikalavimas“, – sako ji.

Visgi, jos teigimu, taip nėra. Kaip pavyzdį ji pasitelkė smurtą artimoje aplinkoje. Prieš priimant įstatymą daug svarstyta, kad galbūt tokių atvejų nėra daug ir toks įstatymas nereikalingas, tačiau tikrovė visai kitokia.

„Tvarka visada paskatina skaidrumą, paskatina žmones kreiptis. Tai ne naujiena. Lietuvoje ir pasaulyje vyksta taip pat. Jeigu yra kokia nors tvarka ir apie ją žmonės sužino, tada būna itin daug kreipimųsi. Vėliau su metais jų pradeda mažėti, sistemingai sprendžiant problemas, ir visai sumažėja. Iš pradžių reikia to imperatyvo, o be jo būna stagnacija“, – sako M. Jurkutė.

Kalbant apskritai apie seksualinį priekabiavimą, tarnybos manymu, Lietuvoje „Me Too“ banga prasidėjo būtent nuo Panevėžio, nuo paviešinto atvejo J. Miltinio dramos teatre.

„Erdvės tam pasisakyti kaip ir buvo, bet, palyginti su kitomis šalimis, šiek tiek net apmaudu, kad Lietuvoje ta banga tokia maža. Mes girdėjome mažai istorijų. Į mus kreipiasi gana daug žmonių pasikonsultuoti ir pasidalyti, su kokiu elgesiu susiduria. Matome, kad tai, kas iškyla, yra labai maža dalis“, – sako M. Jurkutė.

Dalį žmonių, jos manymu, sustabdė aplinka, nes Lietuvos visuomenė labai dažnai kaltina aukas net ir tais atvejais, kai teisiškai įrodoma, jog buvo priekabiauta.

„Be abejo, tai nepaskatina nei kreiptis, nei pasakotis. Ne veltui tos istorijos daugiausia yra papasakojamos žmonių, kurie nebeturi santykių, po daugybės metų, merginos net išvažiavusios iš Lietuvos – ir fiziškai, ir psichologiškai atitolusios nuo aplinkos“, – pažymi ji.

Tarnyba yra atlikusi tyrimą su smurto artimoje aplinkoje aukomis. Net ir šeimose bandoma apie tai nutylėti.

„Labai dažnai net ir pačios mamos slopina norą kreiptis pagalbos. Sakydamos oi, dukrele, visko čia būna kiekvienoje šeimoje. Gal pakentėk, pasižiūrėk, kur čia eisi, kur vaikus dėsi? Kultūriškai labai įaugę – paslėpkime, neviešinkime, nesakykime, o jeigu jau taip nutinka, mes žiūrime ne į žmogų, kuris priekabiavo, smurtavo, ne jo veiksmus vertiname, o kalbame apie moterį – ką apsirengė, buvo išgėrusi ar ne, kur nuėjo, ko ten ėjo ir pan. Mes vis dar kalbame apie aukas, nors turėtume kalbėti apie tai, kodėl apskritai kilo noras žmogui kažkaip kitą žeminti, menkinti, priekabiauti prie jo“, – sako M. Jurkutė.

Nemano kažko neturintys

Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas sako, kad kolegija visus dokumentus turi. Etikos komisijos pirmininkė reguliariai juos peržiūri, prireikus pakoreguoja ir pan.

„Nežinau, ko jie pasigedo, – svarsto jis. – Kiekviena institucija nori, kad jų dokumentai būtų atskiri, vieši ir t. t. Įsivaizduokite situaciją mūsų organizacijoje. Mes negalime tūkstančių tų dokumentų prikurti – ir taip popieriais užversti iki ausų. Jeigu tos visos nuostatos atsispindi bendrame dokumente, mūsų galva, tai tikrai nėra blogai. Svarbu, kad atsispindėtų, kad būtų tvarka, numatytos normos – šitą mes turime.“

Direktoriaus teigimu, studentai žino, kur galima prireikus kreiptis. Kolegijos svetainėje yra rubrika, kur galima užduoti rūpimą klausimą. Taip pat informuoti Etikos komisiją, kurioje dalyvauja ir studentų atstovai, – ten ir galima kreiptis. Administracija taip pat priima studentus. Nors pripažįstama, kad tobulėti visada galima, džiaugiamasi, kad atvejų dėl diskriminacijos ir priekabiavimo kolegijoje nebuvo.

„Tokių atvejų nepasitaikė – nei dėl lygių galimybių pažeidimų buvo kreiptasi, nei dėl priekabiavimo. Kiek mes dabar kalbame, viešiname tuos dalykus, aš manau, kad pas mus tokios terpės kolegijoje nėra. Tokie dalykai tikrai netoleruojami“, – sako G. Sargūnas.