Šilutės valdininką įtaria darius įtaką medžių būklę tyrusiems specialistams

Pažymėti kirsti medžiai Šilutėje
Pažymėti kirsti medžiai Šilutėje
© „Šilokarčemos“ archyvas

Ne kartą rašėme apie tai, kaip vieni siekia išsaugoti Šilutės mieste augančius medžius, o kiti – nupjauti. Ne kartą ir ne du atlikti medžių tikrinimai. Ekspertizės skyrėsi. Kodėl siekiama išpjauti medžius? Ieškant atsakymo į šį klausimą, paaiškėjo, kad buvo tokių, kurie bandė daryti įtaką medžius tikrinusiems asmenims. Panašu, kad vienas jų – Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus. 

Šiauliuose analogišku medžių „projektu“ jau domisi prokurorai. Šilutės eilė taip pat ateis?

Išvados skyrėsi

Kovo mėnesį visuomenė buvo informuota, kad speciali „ekspertų“ grupė vertino miesto medžių būklę ir nusprendė, kad Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse Šilutėje augantis net 261 medis turi būti nupjautas. Vieni turėjo būti pasmerkti dėl amžiaus, kiti – dėl išvaizdos. 

Toks valdžios užmojis neliko visuomenės nepastebėtas. Visuomenininkai įkūrė „Facebooko“ grupę „S.O.S Šilutės medžiai“, rinko parašus, kad jie būtų išsaugoti. Todėl įvyko antrasis medžių tikrinimas. Jį atliko Lietuvos arboristų asociacijos vadovas Renaldas Žilinskas. Jam talkino Šilutės rajono savivaldybės, Šilutės seniūnijos ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Kertamų medžių skaičius sumažėjo. Pasmerktųjų sąraše liko 198. 

reklama

Tačiau visuomenininkų ir ši ekspertizė netenkino. Jų dėka į miestą atvyko grupė išties aukštos kompetencijos specialistų – želdinių būklės ekspertų, mokslininkų. Itin kruopščiai apžiūrėję kiekvieną medį, jie savo išvadas pateikė Šilutės savivaldybei.

„Iš 198 numatytų kirsti einamuoju inventorizaciniu periodu blogos būklės medžių yra 40 proc., patenkinamos ir vidutinės – 60 proc. Kirsti dėl blogos būklės galima apie 80 medžių, kitus – išsaugoti, pritaikius kitas priežiūros priemones (genėjimą, lajų dalinę redukciją, skeletinių šakų sutvirtinimą). 16 medžių būklei tiksliau nustatyti vertėtų atlikti tyrimą panaudojant „Arbotom“ aparatą. 

Būtina koreguoti naujų medžių sodinimo vietas – paliekamiems medžiams projekte turi būti numatytos lajų priežiūros, dirvožemio pagerinimo priemonės. Kokias konkrečiai kiekvienam medžiui taikyti priemones, būtina aptarti su kvalifikuotais medžių priežiūros specialistais“, – rašoma išvadose.

Profesorius „pasiuntė“

Taigi, kirstinų liko tik apie 80 medžių. Panašu, kad šios ekspertizės rezultatai nebuvo tokie, kurių „kažkam“ reikia Šilutės savivaldybėje. Tokią prielaidą galima daryti dėl to, kad netrukus miesto medžiai pradėti vertinti akustiniu kompiuteriniu tomografu. Šį darbą atlieka profesorius Remigijus Bakys. 

reklama

Jis „Šilokarčemai“ mielai papasakojo, kas ir kaip bus atliekama, žadėjo, kad visus darbus atliks pats. Tačiau jis tai darė tik pirmąją dieną. Kitą dieną su savimi atsivežė studentą, apmokė, kaip naudotis tomografu ir patikėjo jam miesto medžių likimą. 

Kalbintas studentas tikino, kad jis atlieka tik techninį darbą, o vertinimą atliks R. Bakys. „Mokė mane ir čia kaip dirbti, ir ne tik čia“, – aiškino studentas. 

Jaunas žmogus buvo nekalbus. Pradėjus viešai kalbėti apie tai, ar jis gali dirbti tokį darbą, po kelių valandų susikrovė daiktus ir išvyko. Todėl dabar mieste vėl dirba pats profesorius R. Bakys. Visuomenininkai bandė jam užduoti klausimus, kodėl tokį atsakingą darbą pavedė atlikti studentui? Jiems buvo atsakyta, kad šis nedirbo, o tik rinko medžiagą. 

 Norėjo visuomenininkai profesoriaus atsakymus nufilmuoti, tačiau jų buvo paprašyta išjungti kameras, mat R. Bakys nėra viešas asmuo. Išjungus kameras, visuomenininkas Simonas Norbutas profesoriaus buvo pasiųstas trumpai: „Eik tu...“.


Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė© „Šilokarčemos“ archyvas

Perspėjo nedaryti spaudimo

Paklausėme Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentės dr. Linos Straigytės, kaip ji vertina Šilutės medžių „projektą“. 

„Mūsų jungtinė komanda per dvi dienas atliko preliminarų apžvalginį tyrimą, kurio metu visi komandos nariai, aptardami kiekvieno kirtimui pažymėto medžio būklę, bendru sutarimu priėmėme sprendimą dėl kiekvieno medžio. Antrąją dieną dirbdami buvome intensyviai veikiami Savivaldybės atstovo Rimkaus, kad net turėjome perspėti jį, jog nedarytų spaudimo. 

Profesorius S. Juknevičius net garsiai išsakė, kad mes turime savo nuomonę, mums nereikia „patarimų“ iš šono. O šis profesorius savo rankomis ir finansais yra įkūręs unikalų parką Panevėžio rajone, išauginęs, išgydęs begalę medžių, surinkęs sėklų ir padauginęs gausų kiekį šiandien smarkiai nykstančių augalų. Tai vienas kompetentingiausių medžių specialistų Lietuvoje. Kitas ekspertas J. Girinas įvairių ekspedicijų metu iš visos Europos yra surinkęs storų ir unikalių platanalapių klevų kolekciją, jų šakutes parsivežęs ir įskiepijęs Lietuvoje, Kėdainių urėdijoje. Taip pat iš visos Lietuvos surinkęs unikalių senolių ąžuolų ūglius ir įskiepijęs juos jauniems ąžuoliukams, kad išsaugotų turtingą genofondą ateities kartoms. Šių medžių kolekciją galite išvysti Kauno botanikos sode. Ar tokie žmonių darbo vaisiai nekalba už juos? Jų rankos gali atgaivinti ir apleistus medžius. 

Taigi bendru sutarimu, pasidalindami kiekvienas savo patirtimi, nusprendėme, kad 16 medžių būklės patikslinimui reikėtų atlikti tomografinį tyrimą, nes išoriškai nesimato, kokio masto yra vidinis puvinys. 

reklama

O visų likusių medžių būklė, įdėmiai apžiūrėjus visus išorinius požymius, ekspertams, daugelį metų dirbantiems su medžiais, nekėlė abejonių. Įvertinę, kad medžiai daugelį metų nebuvo tinkamai prižiūrimi, augdami prie kelio darosi pavojingi. Dėl to reikia taikyti įvairias priemones, kad neprižiūrimos medžių lajos nekeltų pavojaus“, – kalbėjo pašnekovė. 

Pasak jos, vertinti ir net inventorizacijos atlikti studentas  dar negali, nes reikia praktinių įgūdžių. 

„O ką jau kalbėti apie eksperto patirtį. Neužtenka vien mokėti paleisti programinę įrangą kompiuteryje, reikia dar išmanyti medžio biologiją, žinoti, kur kabinti sensorius. Tačiau ne studentas čia kaltas. Atsakomybė krenta mano kolegai dr. R. Bakiui. Labai liūdina jo poelgis, kompromituojantis mokslininką. Reputaciją susikurti užtrunka daug metų, bet ją susigriauti galima per vieną dieną. Sužinojusi šiuos ir kitus faktus, pasijutau R. Bakio išduota dėl pinigų. Žinot, biblijinės Judo išdavystės pavyzdys moko, kad, susigundę pinigais, žmonės praranda sveiką nuovoką ir išduoda net draugus. Tokiam žmogui tikrai nerūpi tiesa, bet tik šviečia galimybė užsidirbti, nesvarbu, kieno sąskaita ir kokiais metodais“, – tęsė profesorė. 

Anot jos, gyvenimo patirtis rodo, kad prie pinigų moralinės vertės nerasi.

Tikisi, kad kiti ekspertai bus palankesni?

reklama

„Mums atrodo, kad savivaldybė spekuliuoja paslaugomis, švaisto visos bendruomenės lėšas, pirkdama kito eksperto paslaugas dvigubai brangesne kaina. Turbūt tikisi, kad kiti ekspertai bus palankesni projekto sprendiniams, nes mūsų išvadų nepaveikė akių mirksėjimais. Mes siūlėme kaip pagerinti esamą projektą, nepadarius žalos likusiems medžiams ir naujai sodinamiems. Bet turbūt ne tą siūlėme? 

Keista, kad iki šiol negauname savivaldybės atstovo R. Rimkaus atsakymo apie mūsų pasiūlytas paslaugas, nes dalyvavome komercinėje apklausoje. Iš vykdomų R. Bakio tomografinių tyrimų galima suprasti, kad konkursas įvyko. Tačiau negavome jokio atsakymo – nei kokios kainos buvo siūlomos, nei kokios darbų apimtys, nei kas laimėjo. Tai duoda pagrindo manyti, kad savivaldybės atstovai žaidžia nešvarius žaidimus. 

Norisi sureaguoti ir į viename Šilutės laikraščio straipsnyje nuskambėjusią visuomenę klaidinančią frazę, kad savivaldybės kviestas atstovas R. Žilinskas yra vienintelis želdinių ekspertas Lietuvoje. Mūsų žilagalvius garbingus komandos narius labai sudomino, kas per išskirtinis tai ekspertas. Išsiaiškinę, kokiu dokumentu remiamasi, supratome, kad savivaldybės klerkai medžio darbininko sertifikatą prilygino eksperto lygmeniui. Nuo kada Lietuvoje aptarnaujantis personalas prilyginamas ekspertams? Tiesa, sertifikatas ne lietuviškas, bet jis tik parodo, kad žmogus, išklausęs privačios kompanijos kursą apie medžių priežiūrą, išlaikė egzaminą. Jam suteikiamas sertifikatas parodantis, kad jis supažindintas su medžių priežiūros darbais ir gali juos vykdyti tose vietose, kur šis sertifikatas reikalaujamas. Tačiau tai nėra eksperto kvalifikacijos lygio pažymėjimas, o tik darbininko (ang. tree worker). 

Tikime, kad šie kursai suteikė puikių žinių R. Žilinskui būti geru medžių priežiūros (genėjimo, pjovimo, lajos tvirtinimo) darbininku ir tokių darbuotojų trūksta Lietuvoje. Tačiau, kaip sakoma, darbininkas ir Afrikoje darbininkas, o ne ekspertas. Lietuvoje toks sertifikatas atitinka profesinio rengimo išsilavinimą. Bet Šilutės miesto valdininkams kitaip atrodo, jie patiki eksperimentuoti studentams, darbininkams. Gal čia Žemaitijoje negalioja Lietuvos respublikos įstatymai? “ – svarstė dr. L. Straigytė.

Siekis – išleisti daugiau pinigų?

reklama

Klausėme profesorės, kodėl, jos manymu, Šilutėje siekiama išpjauti medžius. Anot jos, ko gero, dėl Savivaldybės atstovo materialinio suinteresuotumo. „Svarbu gauti lėšas. O gamta, miesto kultūrinis paveldas, žmonių poreikiai per didelį ir skambantį eurą nematomi ir negirdimi. Čia yra amžina kiekvieno žmogaus kova su tamsos jėgomis, ar pasiduos, ar atlaikys gundymus“, – dėstė pašnekovė.

Kaip išties reikia pasielgti su medžiais – kaip juos pjauti, atsodinti? Ar Šilutėje jie teisingai genėjami, prižiūrimi? L. Straigytė tikino, kad būtent dėl šių klausimų ir siūlė savo pagalbą.

„Deja, jūsų miesto valdininkai priėmė kitus sprendimus – kaip išleisti kuo daugiau pinigų perkant perteklines didelio kiekio medžių vertinimo „Arbotomo“ parodymais paslaugas. Galiu prognozuoti, kad jei tyrimas toliau bus sąžiningai atliktas, tai jis rodys panašius rezultatus, ką mūsų žilagalvė komisija yra įvertinusi ir be aparato. Deja, „Arbotomas“ neparodys, kur reikia medelius sodinti, o kur nereikia, kur reikia genėti, o kur palengvinti lajas. Atsiveria naujos sąlygos naujam užsakymui, kam kitam eilėje būti paslaugiems materialiniam užsakovo suinteresuotumui“? – svarstė dėstytoja.


Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.© „Šilokarčemos“ archyvas


Ginasi nieko neįtakojęs

Tai kodėl taip svarbu Šilutėje iškirsti kuo daugiau medžių? Kodėl bandoma įtakoti ekspertizę atliekančius asmenis? To ir klausėme paties itin gerai medžių reikalus išmanančio Šilutės savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo R. Rimkaus. 

„Man nesvarbu, kiek bus iškirsta medžių. Reikia, kad būtų iškirsti tie, kurie kelia grėsmę gyventojų saugumai ir sveikatai. Esame pasimokę iš karčios patirties. Nė vienas protestuotojas nemokėjo žalos, kurią priteisė teismas, kai žmogų virsdamas medis užmušė. Tai va. Man norisi... Man visiškai nesinori. Esu komisijos pirmininkas. Paklauskite komisijos – nė vienas komisijos narys nenori pjauti medžio, jei jis yra nekeliantis grėsmės“, – vis kartojo pašnekovas.

Valstybės tarnautojas neigė, kad bandė ką nors įtakoti. Anot jo, profesorės jis net nekvietė į Šilutę. L. Straigytė esą atvažiavo kviečiama visai kitos stovyklos. Tikrai ne mūsų. Mes kvietėme arboristą, kuris yra sąraše. Jo darbas netenkino. L. Straigytę pasikvietė „S.O.S Šilutės medžiai“. Joks poveikis nebuvo darytas. Pati L Straigytė atsiuntė atsakymą į elektroninį paštą. Ten vienas taip pasakė, kitas taip, apie...apie. Konkretus skaičius net su numeriais nėra parodytas. Galų gale, kai pasiekėme  tašką, kad niekas niekuo netiki, padarėme viešąjį pirkimą ir iškvietėme kompiuterinę tomografiją, kuri parodys medžių būklę ir bus viskas aišku“, – tęsė Savivaldybės darbuotojas. 

Anot jo, jis nežino, kas darbavosi, mat sutartis pasirašyta su R. Bakiu ir jis atsako už darbus. R. Rimkus tikina, kad medžių tomografas toks pats aparatas, kaip ir žmonėms atliekamos echoskopijos. Skyriaus vedėjas tikino, kad kreiptasi į R. Bakį tik dėl to, kad neturėjo informacijos, kad dar kažkas turi „Arbotomą“. Jis sakė nė vienam komisijos nariui įtakos nedaręs, o jei kas gali tai įrodyti, turėtų kreiptis į teisėsaugą. „Čia einama link garbės ir orumo pažeminimo“,–- kalbėjo savivaldybės darbuotojas. 

Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis į telefono skambučius neatsakė.

Susidomėjo prokurorai

Šilutės visuomenininkai Simonas Norbutas ir Marius Jatkonis teigia, kad jie nėra prieš medžių kirtimą, kurių būklė išties yra prasta. Vyrams nesuprantama, kodėl iki šiol tai nėra padaryta, nes pavojų keliančių želdinių tikrai yra.

Ko gero retas negirdėjo Šiaulių istorijos, kaip savo kaštonų alėjos ėmėsi ginti šiauliečiai. Šiaulių miesto savivaldybė jau „į stalčių padės“ Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą, pagal kurį planuota išpjauti visus kaštonus. Visi jie buvo pripažinti blogos būklės, bet tai paneigė papildomas medžių tyrimas. Jo pareikalavo iniciatyvi bendruomenė. Ši savivaldybė pateko į prokurorų akiratį – po „Šiaulių krašto“ publikacijų jie savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl viešo intereso gynimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė spaudai Gabrielė Gendvilaitė informavo, jog tyrimas dėl viešo intereso gynimo yra pradėtas – sureaguota į „Šiaulių krašto“ publikacijas apie bendruomenės protestą, sukėlusį Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą. O kaip bus Šilutėje? Apie tai informuosime netolimoje ateityje.