Valstybė atsisako instituto, kūrusio žemėlapius – sukaupta informacija atitekti gali bet kam

Kauno žemėlapis, parengtas Aerogeodezijos instituto
Kauno žemėlapis, parengtas Aerogeodezijos instituto
© Aerogeodezijos institutas

Valstybės įmonė „Turto bankas“ viešajame aukcione antrą kartą bando parduoti ypatingą objektą, esantį Kaune. Tai – UAB „Aerogeodezijos institutas“, kuris daugelį metų buvo laikomas pagrindine Lietuvos kartografavimo įmone. Naujasis šios įmonės šeimininkas neprivalės tęsti instituto veiklos.

Toks privatizavimo sąlygos kelia klausimų: kaip privatizavimas paveiks dešimtmečius puoselėtas Lietuvos žemėlapių kūrimo tradicijas, ar gerai, kad šia veikla nuo šiol užsiims tik privačios įmonės ir ar instituto daugelį metų kaupta informacija nepateks į valstybės priešų rankas? 

reklama

Deja, į ne visus klausimus galima rasti tiesų atsakymą – instituto darbuotojai nėra linkę kalbėti šiomis temomis.

Kaina šiek tiek sumažinta

„Aerogeodezijos institutas“ yra įsikūręs Kaune, Pramonės prospekte. Valstybei priklauso 99,82 proc. šios bendrovės akcijų paketo. Pirmasis „Aerogeodezijos instituto“ aukcionas buvo surengtas balandžio mėnesį. Pradinė akcijų paketo pardavimo kaina buvo nustatyta 900 tūkst. eurų. Tačiau pirkėjas taip ir neatsirado. Antrasis aukcionas vyks iki birželio 13 d. – iki to laiko bus laukiama pirkėjų pasiūlymų. Šįkart pradinė akcijų paketo kaina kiek sumažinta – iki 810 tūkst. eurų.

reklama

Iš viso parduodama pastatų, kurių plotas siekia beveik 5,4 tūkst. kv. m. Institutui priklauso administracinis pastatas, garažas, pirtis, mechaninės dirbtuvės, sandėlis ir transformatorinė. 63 arų žemės sklypas po pastatais nuomojamas iš valstybės.


Aerogeodezijos institutas Kaune© Turto bankas

„Aerogeodezijos institutas“ turi sukaupęs vertingą geodezinių, topografinių, kartografavimo ir erdvinių duomenų sudarymo bei apdorojimo darbų patirtį. Kas bus su sukaupta medžiaga?

„Privatizavimo sąlygose apribojimų dėl veiklos nėra. Naujas įmonės savininkas gali pats nuspręsti, kokia toliau veikla užsiimti”, – trumpai tepasakė Turto banko atstovė Aldona Violeta Grinienė.

Turi daug skolų

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), valstybei priklausančių instituto akcijų turėtoja, sprendimą dėl privatizavimo priėmė dar pernai. Tąkart žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas pareiškė, kad bendrovė nepateisino jai keltų uždavinių – verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo.

„Be to, rinkoje tokių darbų poreikis sumažėjęs arba jo visai nelikę, tad nebėra paslaugų poreikio. Nesame tokie turtingi, kad išlaikytume nuostolingą įmonę“, – tvirtino viceministras.

reklama

ŽŪM atstovė Božena Zaborovska Zdanovič aiškino, kad ne vienerius metus institutas dirbo nuostolingai ir nepasiekė valstybės jai nustatyto pagrindinio tikslo – dirbti pelningai ir mokėti dividendus.

„2015 m. susidariusio nuostolio suma buvo mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas (1 mln. 663 tūkst. eurų) tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai. Nuostoliai kaupėsi ir buvo susidarę dėl nurašytų topografinių žemėlapių ir nebaigtai gamybai priskirtos bendrovės gaminamos produkcijos ir vykdomų darbų vertės (darbo užmokesčio, socialinio draudimo mokesčio, amortizacijos ir nusidėvėjimo). Nors po nuostolių panaikinimo bendrovė 2015 m. baigė su nedideliu grynuoju pelnu (10 tūkst. eurų), tačiau 2016 m. vėl baigė su 86 tūkst. eurų nuostoliu”, – skaičius pateikė ŽŪM atstovė.

Ji pridūrė, kad bendrovė vykdo panašią veiklą kaip ir privačios įmonės, todėl rinka neliks tuščia.


Aerogeodezijos institutas Kaune© Turto bankas

Grėsmės saugumui neįžvelgia

Ar galimas instituto sukauptos informacijos nutekėjimas netaps grėsme nacionaliniam saugumui? Tokio pavojaus už sprendimą privatizuoti „Aerogeodezijos institutą“ ŽŪM neįžvelgia.

„Bendrovė nėra ir nebuvo įtraukta į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių bei turto sąrašus”, – štai tokį valdišką atsakymą atsiuntė B. Zaborovska Zdanovič.

Dabartinis „Aerogeodezijos instituto“ vadovas Vilmantas Tovenskas privatizavimo tema nebuvo kalbus: „Aš esu bendrovės vadovas, atlieku man pavestą darbą gerai, kiek tik sugebu. Negaliu komentuoti savininko sprendimo, nes tai – ne mano reikalas. Kaip pilietis galėsiu komentuoti, kai nebūsiu susijęs su bendrove”, – tikino V. Tovenskas.

Kalbėti apie įmonėje susiklosčiusią padėtį, jos ateities perspektyvas ir galimą praradimą valstybei, nė vienas pašnekintas „Aerogeodezijos instituto“ darbuotojas nesutiko. 

Daugiau kaip 60 metų patirtis

„Aerogeodezijos institutas” per daugiau kaip 60 gyvavimo metų iš sovietinei žemės reformai skirtos organizacijos tapo viena pagrindinių Lietuvos Respublikos kartografavimo įmonių.

Sovietų Sąjungos Žemės ūkio ministerijos įsakymu 1950 metais buvo nutarta organizuoti Visasąjunginės kontoros „Žemės ūkio aerofotonuotrauka” Vakarų įmonę Kaune, kuri 1970 m. buvo reorganizuota į Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto („VISCHAGI”) Vakarų filialą.

Iki 1990 m. visa kartografuojama teritorija kelis kartus buvo padengta kadastriniais ir žemės naudojimo M 1:10 000 žemėlapiais (buvo atnaujinami kas 10 metų). Taip pat buvo ruošiami kadastriniai ir žemės naudojimo M 1:25 000 ir M 1:50 000 žemėlapiai.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, „VISCHAGI” Vakarų filialas buvo priskirtas Valstybinės geodezijos tarnybos (VGT) reguliavimo sferai ir pavadintas Valstybiniu aerofotogeodezijos institutu (VAI).

1996 m. VAI reorganizuotas į uždarąją akcinę bendrovę „Aerogeodezijos institutas”. Laipsniškai modernizuodamas gamybos pajėgumus, diegdamas naujas technologijas, „Aerogeodezijos institutas“ tapo viena moderniausių kartografijos įmonių Baltijos valstybėse, kurioje vienu metu dirbo apie 50 darbuotojų. Gamyboje naudotos technologijos ir gaminti kartografijos produktai atitiko pasaulinį lygį.

reklama