Nuotaikingas kapitono interviu: sudegintos riebalų ląstelės, diskusija apie senatvę ir B. Davieso klausimas lietuviškai

Paulius Jankūnas
Paulius Jankūnas
© Youtube.com
Alfa.lt
2018-05-20 22:18

15 metų patekimo į finalo ketvertą laukęs Paulius Jankūnas tapo svariausia Kauno „Žalgirio“ pergalės prieš Maskvos CSKA ir iškovotos trečiosios vietos priežastimi.

15 taškų surinkęs puolėjas kartu su Vasilije Micičiumi tapo rezultatyviausiu ekipos žaidėju, o po rungtynių sulaukė ne tik aistringiausių sirgalių, bet ir komandos draugų skanduočių.

„Žalgirio“ kapitonui duodant interviu Lietuvos žurnalistams praktiškai visi kauniečių žaidėjai prisijungė prie Antano Kavaliausko užvestos skanduotės.

„Kas bachūras, kas bachūras – Paulius Jankūnas!“, – kurį laiką aidėjo „Žalgirio“ rūbinė, o kapitonas net spėjo papriekaištauti Aaronui White‘ui, esą šis nežino šios „dainos“.

Nuotaikingų epizodų netrūko ir paties interviu metu. Jame P. Jankūnas spėjo padiskutuoti su Artūru Milakniu apie jų amžių, o pabaigoje sulaukė ir netikėto Brandono Davieso klausimo.

reklama

„Buvo geros rungtynės iki paskutinių penkių minučių (šypsosi). Įdomios buvo rungtynes – mums gal nelabai, bet fanams tai labai (juokiasi). Žinote tą mūsų – jeigu pradžia gera, tai pabaiga bloga, tad tai dar kartą pasikartojo. Bet smagu, kad laimėjome. Aišku, tos intrigos galėjo ir nebūti, galėjome sužaisti protingiau, solidžiau, bet mes tokie esame“, – sakė kapitonas.


– Didžiausią spurtą surengėte trečiajame kėlinyje, kai nuo varžovų atitrūkote net 24 taškais. Kas lėmė tokį sėkmingą kėlinį?

– Užsivedimas, charakteris, noras laimėti šitas rungtynes. Nors daug kas sako, kad tai – nesvarbios rungtynės, mums, pirmą kartą patekusiems į finalo ketvertą, jos yra labai svarbios. Džiugu, kad mes laimėjome.

– Ar rungtynių pabaigoje daug nervų ląstelių sudegė?

– Ne tik nervų, bet ir riebalų daug ląstelių sudegė.

– Ką Šarūnas Jasikevičius sakė po pergalės?

– Nieko, po tokių pergalių daug nesako. Ateina Songaila (Š. Jasikevičiaus asistentas – Alfa.lt) ir pasako, kur yra paruošti stalai ir kur važiuosime švęsti. Nereikia nieko sakyti – čia viskas jau yra padaryta, jau laimėjome, reikia dabar teisingai paminėti šitą akimirką. Kaip matote, kiek man teko laukti šitos akimirkos, nežinia, kiek dar gali tekti laukti jaunimui. Aš jau turbūt neišlauksiu.

– Ką jums reiškia ši trečioji vieta?

– Man tai asmeniškai labai daug reiškia. Ypač dėl to, kad tai pasiekta su mano komanda, su mano namų, Kauno, komanda. Po tiek visų bėdų, ką „Žalgiris“ patyrė, smagu, kad paskutinius ketverius-penkerius metus dirba labai profesionaliai, kryptingai – tiek Paulius Motiejūnas, tiek trenerių štabas. Jie daro tokius dalykus, kad klubas žengtų didžiulius žingsnius į priekį, tad man smagu.

Nors jau senatvė, ar ne Artūrai?

A. Milaknis: Jau kaip ir saulėlydis ne už kalnų, Pauliau.

P. Jankūnas: O pačiam, atsiprašau, kiek metų?

A. Milaknis: Iš paskos einu, Pauliau, iš paskos.

– Kokią emociją paliko finalo ketverto įspūdis, aistruoliai, tie patys „Fenerbahče“ sirgaliai, jus palaikę mažajame finale?

– Labai smagu. Gera, nauja patirtis. Aišku, gaila, kad nesusiklostė pusfinalis, bet manau tai ir buvo patirties trūkumas, nes nebuvo kažkokios baimės, tačiau buvo noras kažką kuo greičiau padaryti, kiekvienas truputį perdegėme savyje. O šiaip finalo ketverte viskas gerai, suorganizuota gerai, fanų daug.

Norėčiau padėkoti fanams – tikrai, atvažiavo, atskrido iš Lietuvos. Jie eilinį kartą parodė, kaip myli „Žalgirį“. Ir noriu padėkoti ne tik šitiems atvažiavusiems, bet ir likusiems Lietuvoje. Ačiū jiems.

– B. Daviesas: Tu storas?

– P. Jankūnas: Ne, aš kaip tu – nestoras.

reklama