Lietuvos geležinkelių tinklo laukia sparti elektrifikacija

Geležinkeliai. Algio Palionio nuotr.
Geležinkeliai. Algio Palionio nuotr.
© Alfa.lt
Marius Monkevičius | Žurnalas IQ
2018-05-19 19:54

Ekspertai tvirtina, kad ateitis priklausys elektrai ir vandeniliui. Prancūzija, Norvegija, Vokietija, Indija ir Nyderlandai – tik dalis valstybių, jau paskelbusių planus per artimiausius keliasdešimt metų visiškai atsisakyti dyzelinu ir benzinu varomų automobilių. Šis sąrašas nuolat ilgėja, prie jo jungiasi ir automobilių gamintojos, jau išbandomi alternatyviais degalais varomi lėktuvai ir laivai. Tačiau bene greičiausiai permainos pasiekė geležinkelius – 2015 m. ES jų elektrifikuota apie 50 procentų.

Šioje srityje Lietuva tik dabar pradeda vytis ES. Kol kas elektrifikuoti tik 9 proc. šalies geležinkelių (bendras jų ilgis šalyje siekia beveik 1900 km). Artimiausiu metu bus įgyvendinti keli didelio masto projektai, kuriuos baigus elektrifikuotų kelių padaugės iki 25 procentų.

reklama

reklama

Elektriniai lokomotyvai gabens ir krovinius

Lietuvoje iki 2022 m. planuojama elektrifikuoti geležinkelio liniją nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Ji labiausiai apkrauta šalyje – nors linija sudaro tik kiek daugiau nei 25 proc. Lietuvos geležinkelių tinklo, šiuo ruožu pervežama apie 55 proc. krovinių.

Beveik 29 km šio ruožo nuo Kenos iki Naujosios Vilnios elektrifikuota dar 2017 m. Likusiame ruože nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikavimo darbus planuojama pradėti 2019 m. Tokio masto projektai atrodo brangus malonumas. Iš pradžių planuota, kad elektrifikuoti visą liniją kainuos gerokai per 300 mln. eurų, bet vėliau rasta būdų sutaupyti.

„Neretai lengviau sutaupyti nei uždirbti. Todėl verta pasistengti efektyviau įgyvendinti projektus ir taip išleisti mažiau“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Skaičiuojama, kad perkant elektrifikavimo projektavimo ir statybos darbus vienu pirkimu, dėl masto ekonomijos ir vientisos sistemos linijoje įrengimo bus sutaupyta tiek, kad projekto kaina sumažėtų iki 250 mln. eurų. Iš jų 212,5 mln. eurų tikimasi gauti iš ES Sanglaudos fondo. Likusį lėšų poreikį padengs „Lietuvos geležinkeliai“.

reklama

Baigus šį projektą tiek krovinius, tiek keleivius į Klaipėdą bus galima vežti elektrine linija.

Švariau, pigiau ir greičiau

Vieni didžiausių elektrinių traukinių privalumų – jie ekologiški ir mažesnės energijos sąnaudos. „Lietuvos geležinkelių“ atstovų teigimu, elektrifikavus liniją nuo pasienio su Baltarusija iki Klaipėdos, geležinkelio tinkle naudojamo dyzelino sumažės apie 25 tūkst. tonų per metus. Dėl to į aplinką nebus išmetama apie 80 tūkst. tonų anglies dvideginio (CO2), didinančio šiltnamio efektą.

„Lietuvos geležinkelių“ atlikti skaičiavimai rodo, kad automobiliais iš Vilniaus į Klaipėdą pervežti 150 žmonių prireiktų apie 770 litrų degalų. Elektra varomam ir tiek pat keleivių vežančiam traukiniui degalų nereikėtų iš viso, o naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių traukinio CO2 emisija apskritai būtų nulinė.

reklama

Dėl elektrifikacijos bus sumažintas ir traukinių keliamas triukšmas, nes elektrinių traukinių triukšmo lygis 8–10 dBA žemesnis nei šilumvežių, kurių jis siekia 55–56 dBA.

Elektriniai traukiniai taps geriausiu sprendimu ir siekiantiems taupyti laiką. „Lietuvos geležinkelių“ specialistų skaičiavimu, kontaktinis tinklas padės padidinti traukinių greitį, ir atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos, pagal pesimistinį scenarijų, būtų įveikiamas per 3.45 valandos.

Viliamasi, kad toks greitis ir patogumas paskatins žmones keisti keliavimo įpročius ir jie vietoj automobilių mieliau rinksis traukinius. Tai lemtų ne tik teigiamą aplinkosaugos efektą. Statistika liudija, kad traukiniai – viena saugiausių ir patikimiausių transporto priemonių, tad jei daugiau žmonių rinktųsi kelionę traukiniu, sumažėtų ir nelaimingų atsitikimų keliuose. Lietuvoje per metus automobilių keliuose žūsta apie 180–200, sužeidžiama daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių. Geležinkeliuose pastaraisiais metais žuvusių keleivių apskritai nebuvo.

Progresas
reklama

Kelrodis – elektrifikuoti Liuksemburgo geležinkeliai

Dabartinis geležinkelių tinklo linijų ilgis Lietuvoje yra 1890,6 km. 
reklama

Pasaulyje didžiausias elektrifikuotų geležinkelių tinklas yra Kinijoje (80 tūkst. km), o ES – Vokietijoje (25 tūkst. km). Europoje labiausiai elektrifikuoti Liuksemburgo geležinkeliai – per 95 proc., o Lietuvoje – vos 9,4 proc. Baigus numatytus elektrifikavimo projektus, tokių geležinkelių Lietuvoje padaugėtų beveik trigubai ir šalis pralenktų Danijos elektrifikacijos lygį.