Visos dienos mokykla: ar tai sugrąžinta pailgintos dienos grupė?

Manoma, kad dienos mokykla – viena priemonių pagerinti prastus mokinių rezultatus regionuose.
Manoma, kad dienos mokykla – viena priemonių pagerinti prastus mokinių rezultatus regionuose.
© „Sekundės“ archyvas

Nuo rugsėjo keturiose dešimtyse šalies bendrojo ugdymo mokyklų duris atvers vadinamosios visos dienos mokyklos. Bandomajame metus truksiančiame projekte pretenduos dalyvauti ir kelios jų, esančios Panevėžio mieste ir rajone.

Visos dienos mokykloje vaikai galės ne tik paruošti pamokas, bet ir galės užsiimti kita veikla, gaus specialistų pagalbą. Taip pat bus sudarytos sąlygos pailsėti.

Atrenkant savivaldybes, žadama atsižvelgti į tai, kiek tėvų pritaria, kad jų vaikai mokytųsi visos dienos mokykloje, ar mokyklos turi socialinių partnerių tinklą, pavyzdžiui, vaikų dienos centrus, daugiafunkcius centrus, kurie talkintų mokykloms ir pan.

reklama

Visos dienos mokykla įvardijama kaip viena iš priemonių pagerinti prastus mokinių rezultatus regionuose. Mokyklos veikla iki 17 valandos būtų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Tėvų prašymu vaikų priežiūros paslaugas mokykla galėtų organizuoti ir iki 18–19 valandos, tačiau už šią valandą ar dvi jie turėtų sumokėti patys.

Stačia galva nepuola

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis mano, kad neformaliojo ugdymo veikloms būtų galima pritraukti lėšų ir iš kitų programų – prevencijos, sveikatingumo ir pan.

Dalyvavimu šiame projekte domėjosi jau dvi miesto progimnazijos – Beržų ir Rožyno, tačiau pirmoji apsisprendė kol kas luktelėti. Pasak Beržų progimnazijos direktoriaus Stanislovo Ambrazaičio, jų įstaiga norėtų pamatyti, kuo baigsis eksperimentas, kad išsklaidytų turimas abejones.

„Sąlygose yra nurodytas tam tikras vaikų skaičius“, – kaip vieną priežasčių neskubėti įvardijo progimnazijos vadovas. Ypač kol nėra žinomas tokių mokyklų poreikis Panevėžyje.

reklama

Kliūva Panevėžio pedagogams ir kiti biurokratiniai dalykai, tačiau pati visos dienos mokyklos idėja, S. Ambrazaičio manymu, yra priimtina. Vaikų užimtumas po pamokų būtų naudingas ir tėvams, ir patiems moksleiviams – pagerintų ir mokymosi rezultatus. Norinčiųjų, jo manymu, ieškoti nereikėtų. „Dabar kaip tam tikra alternatyva yra Moksleivių namai. Juos lankančiųjų netrūksta“, – priminė jis.

Lauks tėvų pritarimo

Rožyno progimnazijos mokytojai yra sutarę dalyvauti projekte, apie tai kalbėta ir su mokyklos taryba. Tačiau lemiamas balsas, pasak šios mokyklos direktorės Aidos Adiklienės, bus tėvų. Ketinama vykdyti apklausą, ką jie mano apie tokį modelį. Mokykla galvoja apie pailgintos dienos pirmą alternatyvą, tai yra popietinė veikla nėra privaloma, taigi po pamokų pasiliktų tie vaikai, kurių tėvai sutiks. Be to, tikėtina, kai kurie iš jų norėtų taip užimti vaikus ne visomis savaitės dienomis.

Direktorės teigimu, pedagogai tam neprieštarauja. „Mokiniai turės galimybę paruošti namų darbus mokykloje, nes ši ruoša kol kas sukelia savotišką įtampą tarp vaikų, mokytojų ir tėvelių, o kai pamokos bus paruoštos mokykloje, nebeliks tokio nerimo priežasties. Antras dalykas, bus gerokai didesnis neformaliojo švietimo užsiėmimų pasirinkimas. O tai yra ir mokiniams, ir tėvams labai reikšmingas, svarbus dalykas“, – sakė A. Adiklienė.

„Mes ir neabejojame, kad rezultatai pagerės“, – pridūrė pedagogė.

reklama

Imtųsi ir be ministerijos

Dabar labai daug Rožyno mokyklos mokinių, direktorės teigimu, vis tiek pasilieka iki 17 valandos.

„Po pamokų būna sporto, menų būreliai. Atrodo, pailgintos dienos mokykla, bet tas laikas taip greitai prabėga, kad tik viena dviem valandomis čia bus praleidžiama ilgiau nei šiuo metu. Be to, tėveliai žinos, kur vaikas“, – sakė A. Adiklienė.

Jos teigimu, net jei mokykla nebūtų atrinkta dalyvauti bandomajame projekte, tačiau turėtų tėvelių pritarimą, vis tiek imtųsi panašios veiklos. Tuomet būtų bandoma iš savų lėšų veiklas planuoti iki 16 valandos.

„Būreliai – labai svarbus švietimo etapas. Tam, kad vaikas rastų, kur save realizuoti, kur jaustųsi lyderis, drąsus, savo srities specialistas. Jei išspręsime šį klausimą, atkris labai daug kitų problemų“, – sakė A. Adiklienė.

reklama

Bandys jėgas

Tikėtina, kad Panevėžio rajone dalyvauti bandomajame projekte pretenduos Vadoklių ir Paliūniškio pagrindinės mokyklos. Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus sakė, kad tai kol kas darbinis variantas. Jis neatmetė galimybės, kad kuri nors mokykla atkris ar bus pasirinktas kitoks variantas. Viena kliūčių gali tapti pavėžėjimo problemos – vaikus po pamokų tektų vežti papildomai, o tai kainuotų. Pavyzdžiui, 90 proc. Paliūniškio mokyklos vaikų yra vežiojami.

Reikalaujama pateikti tam tikrą informaciją ir apie demografinę situaciją, o tai rajonui, pasak K. Rimkaus, anksčiau yra pakišę koją.

Vedėjas sakė neturintis išankstinės nuomonės apie tokios mokyklos idėjos pasiteisinimą. Tačiau apibendrinta kitų šalių patirtis rodo, kad toks modelis geras.

„Reikia išbandyti, pažiūrėti, kaip seksis, nes interesas yra didžiulis“, – pripažįsta K. Rimkus.

reklama