Blokuoti ar neblokuoti: dilema turinio vagysčių kare

Duomenų parsisiuntimas internete
Duomenų parsisiuntimas internete
© Socialiniai tinklai
Alfa.lt
2018-05-15 10:07

Kovojant su nelegaliomis turinio vagystėmis imamasi įvairių priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje už rankos, tai yra IP adreso, pagautas vagis be kalbų baudžiamas bauda iki 1500 eurų. Vis daugiau pasaulio šalių – šiuo metu tokių yra apie 25 – imasi nelegalų turinį skleidžiančių svetainių blokavimo. Skeptikai sakė, kad tai yra interneto cenzūra, be to, visiškai neefektyvu, nes blokavimą vartotojai gali nesunkiai apeiti. Kaip yra iš tiesų?

Svetainių blokavimo precedentų turime ir Lietuvoje. 2016 m. pradžioje be gana didelio triukšmo įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymo pataisos. Pagal jas tie lošimų organizatoriai, kurie neturi bent 20 fizinių lošimų punktų, Lietuvoje negali teikti lošimo paslaugų internetu. Taip visos pasaulinės lošimų ir pokerio platformos Lietuvoje tapo nelegalios, o interneto tiekėjai pagal Lošimų priežiūros tarnybos pateikiamą sąrašą privalo blokuoti prieigą prie jų svetainių.

Iki šių metų gegužės į šį sąrašą pateko 231 svetainė, dažnai su panašiais adresais. Tai – tik lašas didelėje lošimų platformų jūroje, o vangumas aiškinamas teismo sprendimo būtinybe.

Žinomiausia kova Lietuvoje su nelegalaus turinio platinimu – kone dešimtmetį trukę bandymai sutramdyti torentų svetainę „Linkomanija“. Iš dalies patenkinus Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos ieškinį, praėjusių metų pabaigoje interneto tiekėjai buvo įpareigoti blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ svetainės.

Internete nesunkiai galima rasti patarimų, kaip išvengti svetainės blokavimo, per minutę pakeičiant kompiuterio nustatymus ir suteikiant jam virtualią lokaciją. Tai – dažnas svetainių blokavimo kritikų argumentas, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad sistemingas blokavimas duoda teigiamų rezultatų.

reklama

Pirmasis svetainės blokavimas dėl autorinių teisių pažeidimo įvyko Danijoje dar 2006 m. Šiuo metu šioje šalyje yra blokuojamos per 70 svetainių, tačiau Danija ryškiai atsilieka nuo šią praktiką gerokai vėliau pradėjusių naudoti Portugalijos ir Italijos. Pastarojoje prieiga draudžiama prie kiek daugiau nei 700 svetainių, o Portugalijoje – net 1100.

Ši šalis iš peties svetaines ėmėsi blokuoti 2015 m., o pirmąja kregžde tapo „The Pirate Bay“ blokavimas. Tyrimas, atliktas po daugiau nei pusmečio blokavimo, parodė, kad didžiausių pasaulinių nelegalaus turinio platinimo svetainių naudojimas Portugalijoje nukrito 56 proc., o likusiame pasaulyje natūraliai išaugo 4 proc. 30-ies svetainių portugalų kalba naudojimas nukrito 42 proc., o Brazilijoje per tą patį laikotarpį išaugo 40 proc.

Australijoje taip pat buvo gauti labai panašūs tyrimų rezultatai. Šioje šalyje pirmoji svetainių blokavimo banga buvo 2016 m. pabaigoje, antroji – 2017 m. rugpjūtį. Teismo įpareigoti, interneto tiekėjai šiuo metu blokuoja 65 svetaines, naudojančias 340 domenų. Šių metų vasarį įvykusio tyrimo metu nustatyta, kad lankytojų srautas į blokuotas svetaines nukrito daugiau nei per pusę.

Jungtinė Karalystė taip pat turi jau kelerių metų svetainių blokavimo istoriją. Ji prasidėjo 2012 m. gegužę nuo „The Pirate Bay“, šiuo metu nemalonėn yra patekusi 171 svetainė su 2125 domenais. Tyrimuose besispecializuojančio Carnegie Mellon universiteto duomenimis, plataus masto svetainių blokavimas turi didelės įtakos vartotojų įpročių pokyčiams ir lemia dažnesnį legalaus turinio pasirinkimą. Labiausiai tai veikia daugiausia virtualiomis vagystėmis užsiimančių žmonių grupę. Buvo nustatyta, kad, vienu kartu 2013 m. užblokavus 53 svetaines, ši grupė žmonių iki 48 proc. ėmė dažniau naudoti įvairia forma legalų turinį transliuojančias svetaines.

Šiuo metu teisės specialistai iš esmės sutaria, kad svetainių blokavimas yra efektyviausias būdas intelektinės nuosavybės teisėms išsaugoti. Taip teigė balandį Vilniuje vykusio „Baltic Intellectual Property Summit 2018“ svečias Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teisingumo teismo teisėjas seras Richardas Arnoldas, jam antrino ir LATGA „Linkomanijos“ byloje atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas.

reklama