Kodėl buvusioje Kauno radijo gamykloje vis dar karaliauja sovietmetis?

Buvusios radijo gamyklos teritorija: baltų statinių kvadratas ir raudonplyčiai buvę kultūros namai šalia.
Buvusios radijo gamyklos teritorija: baltų statinių kvadratas ir raudonplyčiai buvę kultūros namai šalia.
© Kauno miesto muziejus

Kaune, šalia Prisikėlimo bažnyčios, strategiškai patogioje miesto vietoje, stūkso apleistas pastatų kompleksas, kuris jau prieš dešimtmetį laukė savo naujo veido, tačiau pokyčiai šią vietą aplenkė. Sovietmečiu garsioje radijo gamykloje „Banga“ dabar veiklą vykdo gausybė įmonių įmonėlių, kurių veiklos sritys pačios įvairiausios: prekyba dėvėtais drabužiais, kirpykla, siuvykla, kompiuterių remontas, baldų gamyba, sporto klubas, vaistinė. Koks likimas laukia šios vietos? Ar šie pastatai galėtų tapti vientisu ir patraukliu kompleksu?

Atgal į sovietmetį

Buvusios radijo gamyklos pastatai stūkso Žemaičių gatvės ir Savanorių prospekto sankirtoje. Kai sovietmečiu pačioje Prisikėlimo bažnyčioje buvo įrengti gamyklos cechai, palei tuometį Raudonosios Armijos prospektą (dabar – Savanorių prospektas) buvo pastatyti gamybiniai ir administraciniai korpusai, kiek giliau nuo gatvės įkurti „Šilelio“ kultūros namai.

1993 m. šie statiniai buvo privatizuoti, o laikui bėgant patalpos įgijo gausybę savininkų. Dabar buvusios radijo gamyklos cechuose ir administracinėse patalpose šeimininkauja daugiau kaip dešimt savininkų. Čia veikia ir vaistinė, ir sporto klubas, ir siuvykla, ir baldų gamybos cechas, kirpykla ir dėvėtų prekių parduotuvė, kompiuterių taisykla, kirpykla.

Kaunietį, užsukusį į šiuos pastatus, ištinka neįtikėtinas jausmas – lyg laiko mašina grįžtum atgal į gūdų sovietmetį: rupiu pilku tinku tinkuotos sienos, aliuminio kraštais apkaustytos durys, akmens grindys, senoviniai ketaus radiatoriai, tamsūs koridoriai ir laiptinės žemomis lubomis. Viltis, kad šis kompleksas kada nors galėtų tapti vientisas ir patrauklus, žlunga kasdien. Ir ne be reikalo – kuo daugiau savininkų, tuo mažiau galimybių susitarti, o prieš dešimtmetį Kauno architektų parengti gamyklos konversijos projektai dūla savivaldybės stalčiuose.


Buvusi Kauno radijo gamykla

Dabar buvusios radijo gamyklos cechuose ir administracinėse patalpose šeimininkauja daugiau kaip dešimt savininkų.

Kultūros namai buvo virtę striptizo klubu

Didžiąją dalį buvusios radijo gamyklos patalpų buvo įsigijusi bendrovė „Nuova 5“. Jai priklausė apie 30 tūkst. kv. m ploto. Tačiau 2010 m. įmonei buvo iškelta bankroto byla, o jos turtas pradėtas pardavinėti iš varžytinių.

60 proc. „Nuova 5“ priklausiusių patalpų jau parduota. Šiemet varžytinėse pavyko rasti pirkėją vienam patraukliausių buvusios gamyklos statinių – „Šilelio“ kultūros namams. Neįtikėtina, bet vienu metu kultūros namuose –  šiek tiek nuo Savanorių prospekto nutolusiame pastate – veikė striptizo klubas „Venera“. Už šio pastato driekiasi įspūdingi laiptai žemyn į V. Putvinskio gatvę, o pro statinio langus atsiveria puikus vaizdas į Kauno centro panoramą.

Likęs „Nuova 5“ turtas ir toliau pardavinėjamas iš varžytinių: šiuo metu kaip tik jos vyksta ir baigsis gegužės 21 d.

reklama

Vientisos vizijos nematyti

Ar skruzdėlynu virtusi sovietinė radijo gamykla dar turi galimybių tapti vertinga miesto dalimi?

„Nuova 5“ bankroto administratorius Arūnas Gedeikis pasakojo, kad, kai „Nuova 5“ įsigijo nemažą dalį patalpų, jos vizijose buvo supirkti visas patalpas.

„Tačiau likusių patalpų savininkai įsivaizdavo, kad didysis investuotojas už savo vizijas turi labai brangiai sumokėti. Todėl tapo neįmanoma perimti objektą į vienas rankas“, – aiškino pašnekovas.

Panašu, kad „Nuova 5“ nuleido rankas ir pradėjo pardavinėti turimą turtą.

reklama

„Nesu architektas, tačiau manau, kad dabar kalbėti apie vientisus šio objekto sprendimus būtų sudėtinga, sakyčiau, tai neįmanoma. Visų savininkų interesai labai skirtingi, nematau jokių galimybių įgyvendinti architektų mintis. Idėjos buvo geros, tačiau realizacija tokių objektų neįmanoma“, – apgailestavo A. Gedeikis.

Architektai buvo labai kūrybingi

Prieš dešimtmetį (2008 m.) buvo paskelbtas buvusios radijo gamyklos konversijos konkursas. Žinomi Kauno architektai labai aktyviai generavo idėjas ir jas guldė į savo projektus.

Savivaldybė netgi paskelbė nugalėtojų eilę, tiesa, pirmoji vieta nė vienai kūrybinei grupei taip ir nebuvo paskirta. Komisija tąkart konstatavo, kad nė vienas darbas iki galo neatitiko konkurso reikalavimų – nė vienas nesugebėjo įtikinamai integruoti kvartalo į Žaliakalnio urbanistinį audinį, iš esmės neišsprendė transporto judėjimo bei butų ir parkavimo vietų santykio problemų. Tačiau pačios architektų idėjos buvo vertos dėmesio ir galėjo būti plėtojamos. Deja, viskas tuo ir baigėsi.

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius dabar atsargiai vertina radijo gamyklos virsmo perspektyvas.

reklama

„Ar pokyčiams trukdo kelios dešimtys savininkų? Reikia klausti pačių savininkų. Bet aš manau, kad sunku susitarti“, – tepasakė N. Valatkevičius.

Karūna virš Kauno centro

Vieno radijo gamyklos konversijos projektų autorių, žinomas Kauno architektas Audrys Karalius labai gerai prisimena idėjas ir užsidegimą, su kuriuo buvo bandoma įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti buvusios radijo gamyklos teritorija.

„Su kolega Petru Išora parengėme smagų projektuką, kuriuo lig šiolei didžiuojuosi. Ši vieta – tikra karūna virš Kauno centro, geresnės tiesiog nėra. Tas konkursas buvo nuostabi galimybė „sugroti ansamblį“ su Prisikėlimo bažnyčia. Ne užgožti, ne nugalėti ją, o asistuoti jai. Tai buvo neregėtas šansas“, – prisiminė A. Karalius.

Jo ir kolegos projekte buvo numatyta gyvenamoji, biurų ir komercinė funkcijos.

reklama

„Pats radijo gamyklos „kūnas“ turi labai vertingų raumenų. Aš vis tiek viliuosi, kad jis sulauks savojo projekto ateityje. Tikiuosi, kad patalpų savininkai supranta, koks grynuolis yra jų rankose, ir pasirūpins kokybiška architektūra, investicinei valandai išmušus“, – kalbėjo architektas.

Tačiau kol kas buvusi radijo gamykla ir jos šlaituotos prieigos tėra iš kauniečių atimta auksinė vieta su nuostabiomis miesto centro panoramomis.


Sovietmečiu garsi Kauno radijo gamykla „Banga“© Kauno miesto muziejus

Prieš žlugimą privatizavo EBSW

O dabar šiek tiek istorijos.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė dr. Kristina Vaitkevičienė surinko daug informacijos apie radijo gamyklą. Ji iš pradžių vadinta Kauno radijo fabriku, remiantis 1952 m. Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Josifo Stalino potvarkiu buvo įkraustyta į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią.

1953 m. laikinai Baldų kombinato naudojamame sandėlio pastate buvo pradėti rekonstrukcijos darbai ir įrengta bazė būsimai gamyklai. Kiek vėliau, 1956–1959 m., šalia jo buvo pastatyti nauji, keturių aukštų gamybiniai ir administraciniai korpusai Savanorių (tuo metu – Raudonosios Armijos) prospekto ir Astronomijos gatvės kvartale.

Kauno gamyklos gaminiai buvo siunčiami į 18 SSRS televizorių gamyklų, eksportuojami į 16 užsienio šalių (Belgiją, Čekoslovakiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Jugoslaviją, Lenkiją, Olandiją, Suomiją, VFR ir kt.). Beje, nemaža produkcijos dalis buvo skiriama SSRS kariuomenės reikmėms.

Prisikėlimo bažnyčią grąžinus tikintiesiems, 1993 m. įmonė privatizuota, jos akcijų įsigijo koncernui EBSW priklausančios investicinės akcinės bendrovės. Žlugus televizorių gamykloms Rusijoje ir Baltarusijoje, „Banga“ prarado televizorių komponentų rinką, tuo pat metu nutrūko užsakymai ir iš Rusijos karinės pramonės. Privatizavus gamyklą, padėtis pasikeitė ir per kelis dešimtmečius šis pastatų kompleksas, švelniai tariant, tapo urbanistiniu nesusipratimu.