Lakūno A. Kairaičio lėktuvo paieškos Rėkyvos ežere Šiauliuose užminė ir naujų mįslių

Paieškų metu Rėkyvos ežere rasta detalė iš aliuminio priskirtina aviacijai.
Paieškų metu Rėkyvos ežere rasta detalė iš aliuminio priskirtina aviacijai.
© Romualdas Baliutavičius

Beveik savaitę truko dar 1930 metais virš Rėkyvos ežero sudužusio Antano Kairaičio pilotuojamo lėktuvo liekanų paieškos, kuriose dalyvavo įvairių profilių kariniai ir civiliai specialistai. Deja, rasti lėktuvo variklio ar kitų detalių šįkart nepavyko. Rėkyvos ežeras ir toliau saugo lakūno A. Kairaičio žūties aplinkybes. Ne tik saugo, bet ir užminė naujų mįslių... Apie visa tai „Šiaulių naujienoms“ pasakoja Lietuvos KOP vyriausiasis puskarininkis, seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas.


Čekoslovakų gamybos naikintuvas „Letov Š-20“© Wikimedia Commons

Truputis istorijos

Oficialiai Šiaulių karinis aerodromas pradėjo funkcionuoti 1931 metų vasarą. Metais anksčiau, t. y. 1930 m., vyko infrastruktūros objektų statymas, buvo įrenginėjami degalų sandėliai, kareivinės ir pan. Greta viso šito jau vyko ir aviacinė veikla.

1930 m. birželio 10 d. iš Kauno į Šiaulius atskrido keletas lėktuvų. Užduotis: koviniai šaudymai Rėkyvos ežere į vandens taikinius. Tarp atskridusiųjų buvo ir viršila Antanas Kairaitis. Pratybos vyko keletą dienų. Birželio 13-ąją, per savo vardadienį, A. Kairaitis turėjo atlikti šaudymus į judantį vandens paviršiumi taikinį. Tam dažniausiai lėktuvai skrenda poromis ir šaudoma į vandens paviršiuje atsispindintį vieno iš jų šešėlį.

8 valandą 55 minutės dėl neaiškių priežasčių A. Kairaičio pilotuojamas lėktuvas staigiai prarado aukštį, palietė vandenį, apsivertė ir nuskendo.

To meto lėktuvų konstrukcija gerokai skyrėsi nuo dabartinių orlaivių. Didžiąją fiuzeliažo dalį sudarė mediena bei drobė ir visa tai iškilo į ežero paviršių. Kartu iškilo ir lakūno kūnas. Iškėlus į krantą A. Kairaitį bandyta jį gaivinti, tačiau nesėkmingai. O lėktuvo priekis su varikliu taip ir liko Rėkyvos ežero dugne.

reklama

Apie tą įvykį savo laiku nemažai rašė spauda, tačiau lėktuvo katastrofos ir A. Kairaičio žūties aplinkybės iki šiol nėra aiškios. Nėra visiškai aiški ir katastrofos vieta. Kalbama, jog tai įvyko maždaug 150–200 metrų į ežero pusę nuo pakrantėje stovinčio didelio akmens (vėliau ant jo buvo pritvirtinta memorialinė lenta su užrašu). Taigi šis orientyras ir tapo atskaitos tašku planuojant paieškas, nes Rėkyvos ežero plotas labai didelis.


snaujienos.lt nuotr.

Rėkyvos ežero dugną žvalgė ir narai iš Klaipėdos. Alvydo Tamošiūno nuotr.

Buvo žvalgoma teritorija

Vadinasi, prieš pradedant paieškas, reikėjo gerai išžvalgyti būsimą jų teritoriją?

A. Tamošiūnas: „Taip. Buvome atvykę tris kartus. Atlikti kontroliniai panirimai, įvertintas ežero dugnas, jo nuolydis, dumblingumas, kad prieitume išvadą, ar verta, ar apsimoka, ar pavyks surengti ekspediciją ir pradėti lėktuvo variklio paieškas. Nuspręsta, kad galima.“

Pasak A. Tamošiūno, po šito sprendimo prie ežero teko sugrįžti dar du kartus pavasarį, kovo mėnesį, kol laikėsi šalti orai, o ledo, dengiančio Rėkyvos ežerą, storis buvo iki 40 centimetrų. Vieną iš tų kartų dalyvavo ir vilniečiai archeologai su prietaisu, vadinamuoju georadaru, kuris parodo skirtingų medžiagų susisluoksniavimą. Taigi juo matyti ledo storis, vandens sluoksnis ir dugnas bei jame esantys didesni objektai. Prietaiso trūkumas – jis nerodo rastų objektų medžiagos.

reklama

Vienoje vietoje buvo aptiktas dugne esantis daiktas, apie kurį ataskaitoje archeologai parašė, jog „galimai tai ir yra jūsų ieškomas objektas“.

Po geros savaitės iš Klaipėdos atvyko profesorius Vladas Žulkus su komanda ir atsivežė kitą aparatą – povandeninį magnetometrą, reaguojantį į metalo anomalijas. Visa tai atsispindi monitoriuje diagramų, primenančių širdies plakimo ritmo įrašus, pavidalu. Žvalgyti pradėta nuo tos vietos, kur pirmą kartą dugne aptikome nežinomą objektą. Tačiau magnetometras jame metalo „nematė“.

Toliau buvo skenuojamas gana didelis ežero dugno plotas. Dvejose vietose prietaisas parodė dugne esančias metalo koncentracijas. Nustatytos šitų vietų koordinatės. Taigi paieškos prasidėjo nuo minėtų taškų patikros.


snaujienos.lt nuotr.

Ieškant A. Kairaičio lėktuvo liekanų buvo naudojamas georadaras, magnetometras ir kitokia šiuolaikiška technika. Alvydo Tamošiūno nuotr.

Ežeras užminė kitą mįslę

O štai objektas Rėkyvos ežero dugne, kuris buvo užfiksuotas dar baigiantis žiemai ir kuriame vėliau nebuvo aptikta metalų pėdsakų, buvo tiriamas toliau: lede pragręžus eketes ir nuleidus vaizdo kameras. Pasak A. Tamošiūno, ežeras uždavė dar vieną mįslę: dugne stovi iš riedulių suręstas obeliskas, o gal tiksliau – nedidelė piramidė arba aukuras. Dalis statinio yra „po žeme“, t. y. įleistas į ežero dugną. Be jokios abejonės, tai žmogaus rankų statinys, tik visiškai neaišku, kokia jo paskirtis ir kokiu būdu jis atsidūrė dugne.

Visai gali būti, kad minėtas darinys buvo suręstas dar žiloje senovėje, o vėliau ežeras tą vietą apsėmė. Tačiau tai tik spėlionės, o svaresnį žodį čia turėtų tarti archeologai, o gal ir kitų sričių specialistai.

Prieiname prie palapinėje ant lentos pakabintų georadaru darytų dugno nuotraukų. Vienoje iš jų matyti nemažas, trikampio formos, kuriam nupjauta viršūnė, formos „kupstas“. Tai ir yra paslaptingasis objektas, kurio mįslę dar reikės įminti.

reklama

Lakūno klaida ar lėktuvo gedimas?

Be istorinės, kokią dar vertę turi dugne gulinčios A. Kairaičio lėktuvo liekanos?

A. Tamošiūnas: „Pirmiausia iki šiol nežinoma lėktuvo avarijos priežastis. Radus variklį, galima būtų pabandyti atsakyti į klausimą, dėl ko nukrito lėktuvas. Pavyzdžiui, gal sugedo variklis? Ar po šitiek metų galima atsakyti į tokius klausimus? Žinoma, kad galima. Savo laiku Lietuva iš Čekoslovakijos buvo nupirkusi aštuonis tokio tipo lėktuvus. Keturi iš jų patyrė avarijas. Skirtingu laiku žuvo keturi šių lėktuvų pilotai. A. Kairaitis buvo antras nelaimių grandinėje. Beje, pirmas lėktuvas nukrito užgesus jo varikliui. Negalima atmesti tikimybės, kad taip atsitiko ir A. Kairaičio lėktuvui...“

Dažniausiai viskas būna nurašoma kaip „lakūno klaida“. Kita vertus, ežero paviršius katastrofos dieną buvo lygus, todėl skrendančiam sunku suvokti iki jo likusį atstumą (aukštį), kadangi čia nėra jokių objektų, pagal kuriuos galima būtų orientuotis. Pasak A. Tamošiūno, lėktuvai „biplanai“ verčiasi vos palietę vandenį, o jų pilotai gauna tipines traumas: kojų lūžiai ir sužalojamos galvos.

Lėktuvo liekanų paieškose dalyvavo įvairių kariuomenės rūšių specialistai. Atvyko kolegos iš Kauno, iš sausumos pajėgų inžinerinio bataliono. Taip pat narai išminuotojai, kurie dirbo vienoje komandoje su Klaipėdos universiteto archeologais povandenininkais.

reklama

Ekspedicijos stovyklą padėjo organizuoti Šaulių sąjungos nariai.


snaujienos.lt nuotr.

Paieškų metu teko plėsti tiriamos teritorijos ribas. Ruošiamasi dar vienam panirimui. Alvydo Tamošiūno nuotr.

Trumpas reziumė

A. Kairaičio lėktuvo paieškose dalyvavo dešimties specialistų grupė. Išžvalgytas nemažas 9 tūkst. kv. metrų plotas. Skaičiuojant su ankstų pavasarį tyrinėtu dugno plotu, turime 23 tūkst. kv. metrų teritoriją.

Su metais vandens lygis Rėkyvos ežere kito: kilo, krito... Todėl sunku atskaičiuoti atstumą „nuo ežero kranto“, nes kranto linija taip pat nebuvo pastovi. O nuo šito priklauso paieškų vietos tikslumas.

Į klausimą, ar pavyko ką nors daugiau išsiaiškinti apie Rėkyvos ežero dugne rastą nežinomos paskirties metalinį daiktą, A. Tamošiūnas kalbėjo: „Šiuo metu konsultuojamės su ekspertais. Daiktas lengvas, aliuminis, lakuotas. Kniedės primena aviacinį kniedijimo metodą. Visa tai leidžia daryti preliminarią prielaidą, jog rastas daiktas priklauso aviacijai. Kokiam konkrečiam lėktuvų tipui, šiuo metu atsakyti negaliu.“


snaujienos.lt nuotr.

Rasta detalė, manoma, priklauso lėktuvui. Kokiam tipui, kol kas nežinoma. Alvydo tamošiūno nuotr.

Ar bus ieškoma A. Kairaičio lėktuvo ateityje?

A. Tamošiūnas: „Paieškoms pasibaigus kalbėjausi su profesoriumi V. Žulkumi. Džiugu, jog tai dar ne pabaiga – A. Kairaičio lėktuvo paieškas numatoma tęsti. Galbūt kitąmet. Svarstėme, ką reikėtų nuveikti iki naujų paieškų pradžios. Pirmiausia reikėtų aplankyti archyvus bei naudoti tą patį metodą, koks jau buvo naudotas pavasarį – ežero dugno žvalgymas nuo ledo. Viską kartu sudėjus galima tikėtis teigiamo rezultato.“

Kam skirtas iš kopūsto dydžio riedulių ežero dugne stovintis statinys, anot A. Tamošiūno, turėtų atsakyti archeologai. Čia jų „daržas“.

Kieno pinigais buvo atliekami visi tie darbai?

reklama

A. Tamošiūnas: „Buvo pasirašyta sutartis su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos-archeologijos institutu. Taigi visi suvažiavome su savo disponuojamomis priemonėmis. Atskirai tam reikalui lėšos nebuvo skiriamos. Prisidėjo Šiaulių miesto savivaldybė, Rėkyvos seniūnija – kas tvarkė aplinką, kas atliko kitokius darbus – vienaip ar kitaip čia dalyvavo nemažai institucijų ir kiekviena pagal savo išgales.“

Kreipimasis į visuomenę

A. Kairaičio lėktuvo paieškų grupė kreipiasi į šiauliečius, į Rėkyvos ir aplinkinių gyvenviečių žmones su prašymu: galbūt kas nors žino daugiau apie lėktuvo avarijos aplinkybes, sudužimo vietą ar pan.? Galbūt yra išlikę tą dieną darytų nuotraukų arba vyresnių žmonių pasakojimų? 

Svarbi kiekviena smulkmena. Informaciją apie A. Kairaičio lėktuvo avariją galima siųsti į „Šiaulių naujienų“ redakciją arba pranešti Lietuvos KOP vyriausiajam puskarininkiui, seržantui majorui A. Tamošiūnui.


snaujienos.lt nuotr.

Lietuvos KOP vyriausiasis puskarininkis, seržantas majoras A. Tamošiūnas nusiteikęs gerai: A. Kairaičio lėktuvo paieškos bus tęsiamos ateityje. Romualdo Baliutavičiaus nuotr.