Šventoji Kauno trijulė: laimi viešuosius konkursus, susižeria milijonus. Kas ji?

Laisvės alėją toliau rekonstruos „Autokausta“ bei prie jos prisijungę „Kauno tiltai“.
Laisvės alėją toliau rekonstruos „Autokausta“ bei prie jos prisijungę „Kauno tiltai“.
© Organizatoriai

Kauno savivaldybė daugelį metų iš eilės užsakymais labiausiai „aprūpina kelias įmones: didžiausiu laikinosios sostinės tiekėju pagal pirkimo sumą laikoma AB „Kauno tiltai“, antroje vietoje – UAB „Kauno keliai“, trečioje – UAB „Autokausta“, dažniausiai veiklą vykdanti su partneriais (UAB „Lietuvos kelių statyba“, AB „A.C.B“). Kauno savivaldybės duomenimis, per trejus metus (2015–2017 m.) šioms įmonėms už darbus iš miesto kišenės buvo sumokėta 68 mln. eurų.

Trejetuke išliko tie patys

Prieš mėnesį Kauno valdžia didžiuodamasi paskelbė, kad pagaliau baigė teisminius ginčus dėl likusios Laisvės alėjos dalies rekonstrukcijos, o darbus laimėjo „Kauno tiltai“ ir „Autokausta“. Šio projekto vertė – 16,4 mln. eurų. Šios dvi įmonės kartu su dar keliomis nuolat figūruoja stambiausiuose Kauno savivaldybės pirkimuose.

Išanalizavus viešųjų pirkimų ataskaitas matyti, kad vien per 2016 m., kai savivaldybė labai intensyviai skelbė gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimus, šiuose konkursuose visuomet pasiūlymus teikė minėta trijulė – „Kauno tiltai“, „Kauno keliai“ ir „Autokausta“. Be jų, norą dalyvauti beveik visuose pirkimuose pareiškia dar dvi įmonės – „Fegda“ ir „Kamesta“. Tiesa, Kauno valdžiai prikišti nuolatinės meilės vienai ar kitai įmonei nepavyktų, nes vieną pirkimą laimi „Kauno keliai“, kitą – „Kauno tiltai“, trečią – „Autokausta“ su partneriais.

Šios įmonės nuolat dalyvaudavo ir laimėdavo viešųjų pirkimų konkursus ne tik konservatorių valdymo laikais. Tai tęsiasi ir miesto vairą perėmus „Vieningam Kaunui“.

reklama

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2003–2017 m. didžiausių pirkimų dešimtuke Kaune yra išsirikiavusios tos pačios įmonės. Sąrašą tik papildė ūkio subjektų grupė UAB „Vėtrūna“, kartu su UAB „Archiplanas“ už 170 mln. litų pastačiusi „Žalgirio“ areną Nemuno saloje, bei A. Anužio prekybos įmonė „Gindana“, 2014 m. laimėjusi savivaldybės skelbtą automobilinių degalų talpyklose pirkimą, kurio vertė siekė beveik 102 mln. litų.

Darbai už milijonus eurų

„Kauno tiltai“ yra infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcja PRKil“ S.A., veikiančios Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, dalis. Pagrindinis šios kompanijos akcininkas „Comsa Corporación“ yra antra pagal dydį Ispanijos geležinkelių infrastruktūros statybos bendrovė ir viena iš Europos statybų bendrovių 50-uko. 2017 m. gruodį „Trakcja PRKiI“ S. A. viceprezidentu ir valdybos nariu išrinktas AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Aldas Rusevičius.

„Kauno tiltai“ 2012 m. pradėjo ir per trejus metus užbaigė Panemunės tilto rekonstrukciją. Šių darbų vertė siekė 24,6 mln. eurų. 

Kauno savivaldybės pateiktais duomenimis, per 2015 m. ši bendrovė Kaune atliko darbų, kurių vertė siekė 29,8 mln. eurų, 2016 m. – 9,7 mln., o 2017 m. – 6,5 mln. eurų.

reklama

Seniausia Kaune kelininkų bendrovė, kurios veiklos pradžia laikomi 1941 m., „Kauno keliai“ taip pat gali pasidžiaugti nuolat laiminti miesto savivaldybės skelbiamus pirkimus.

Registrų centro duomenimis, ši įmonė turi keturis akcininkus: Estijoje registruota kompanija valdo 36 proc., UAB „Renostera“ – 34 proc., UAB „Palangos statyba“ – 40 proc. ir UAB „Klaipėdos viešbutis“ – 20 proc. akcijų. Vienas iš „Renosteros“ akcininkų – Ramūnas Šilinis, kuris yra ir šios įmonės direktorius.

Kauno savivaldybė šiai įmonei už 2015 m. atliktus darbus sumokėjo daugiau kaip 2 mln. eurų, 2016 m. – 4,4 mln., 2017 m. – 6,8 mln. eurų.

UAB „Autokausta“ prieš metus baigė pirmąjį Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapą. Projekto vertė siekė 4,3 mln. eurų. Ši bendrovė taip pat buvo generalinis Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos rangovas. Tiesa, 9 mln. eurų šiai statybai skyrė ne miestas, o „Kautra“ bei jos partnerė, Vilniaus įmonė „NI plėtra“.

2015 m. „Autokausta“ iš miesto kišenės atliko darbų už 1,5 mln. eurų, 2016 m. – beveik 3,2 mln. eurų, o pernai – už 4,1 mln. eurų.

reklama

Registrų centro duomenimis, šios įmonės akcininkai yra UAB „Nova group“, Tomas Januška, Juozas Kriaučiūnas, Narūnas Sakalauskas ir Ąžuolas Volkas.

Tikina sutaupę

VPT duomenimis, Kauno savivaldybė per 2017 m. atliko pirkimų už beveik 80,9 mln. eurų. Visgi rekordiniais galima būtų paskelbti 2016-uosius, kai pirkimų atlikta už daugiau kaip 585 mln. eurų. Metais anksčiau, kai „Vieningas Kaunas“ tik atėjo į valdžią, buvo apsiribota kuklesne suma: 2015-aisiais buvo atlikta pirkimų už 261 mln. eurų.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas nuolat pabrėžia, kad viešuosius pirkimus laimi mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, o internetinėje erdvėje organizuojami pirkimai pasiteisina kaip galimybė sutaupyti pinigų.

Kaip užtikrinamas pirkimų pagrįstumas?

reklama

Tai, kad Lietuvos viešuosiuose statybų sektoriaus pirkimuose jau ne vienerius metus užfiksuojama daug problemų, jokia naujiena. Skaidrumas, įtarimai dėl kartelinių susitarimų ir galima korupcija – dažni šių pirkimų palydovai. Visgi atsakomybę už viešuosius pirkimus turi prisiimti pati perkančioji organizacija, įsitikinusi organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Ingrida Palaimaitė.

„Viešųjų pirkimų tarnyba tikrai visko negali sužiūrėti. Pati perkančioji organizacija turi nuolat galvoti apie skaidrumą, antikorupcines priemones ir pan.“, – tikina ekspertė.

Pasak jos, dabar neaišku, ką Kauno savivaldybė daro, kad suvaldytų viešuosius pirkimus.

„Būdama miesto gyventoja, aš norėčiau atsidariusi savivaldybės puslapį matyti ne vien antikorupcinių priemonių planą, bet ir sužinoti, ar savivaldybė geriau užkerta kelią korupcijai, pavyzdžiui, ar daromos išankstinės konsultacijos su tiekėjais, dabar šios informacijos nėra. Kaip užtikrinamas pirkimų pagrįstumas? Štai kur svarbus klausimas, į kurį aš norėčiau gauti atsakymą“, – pabrėžė „Transparency International“ atstovė.

Ji pridūrė, kad perkančioji organizacija turi užsibrėžti tikslą, kad kuo daugiau tiekėjų sužinotų apie pirkimą, bei užtikrinti, kad informacija kai kurių tiekėjų nepasiektų anksčiau. 

reklama

„Pats statybų sektorius Lietuvoje, ne išimtis ir Kaunas, yra uždaras, dažnai dalyvauja vos keli tiekėjai iš užsienio. Nepasivarginama pirkimų sąlygų išversti į anglų kalbą, tai, rodos, taip elementaru“, – stebėjosi pašnekovė.

Ji pridūrė, kad pirkimus turi laimėti įmonės, kurios gali pateikti geriausią prekę ar paslaugą už geriausią kainą, o perkančioji organizacija turi norėti didinti tiekėjų konkurenciją.

Beje, VPT duomenimis, vien per 2017 m. Lietuva per viešuosius pirkimus išleido daugiau kaip 4 mlrd. eurų.

reklama

Kauno savivaldybės stambiausių tiekėjų dešimtukas (VPT duomenimis)

  • AB „Kauno tiltai“
  • UAB „Kauno keliai“
  • Ūkio subjektų grupė UAB „Autokausta“ ir UAB „Lietuvos kelių statyba“
  • UAB „Autokausta“, veikianti jungtinės veiklos sutartimi su AB „A.C.B“ ir UAB „Lietuvos kelių statyba“
  • Ūkio subjektų grupė UAB „Vėtrūna“, UAB „Archiplanas“
  • UAB „Kamesta“
  • UAB „Energijos tiekimas“
  • A. Anužio prekybos įmonė „Gindana”
  • UAB „Tomega”
  • UAB „Irgita“