Šimtmečio lietuvių saugumo evoliucija: nuo duris remiančio baslio iki išmaniųjų detektorių

Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija
Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija
  © Edvard Blaževič

Kiek kartų girdėjote posakį, kad seniau niekas nerakindavo namų durų? Ar tai, kad nusikalstamumas buvo praktiškai nejuntamas? Arba klasika tapusį „anksčiau gyventi buvo geriau“? 

Vilniaus universiteto (VU) istorikė Giedrė Polkaitė apžvelgė, kaip lietuviai saugojosi prieš šimtą metų. Pasak jos, mitas, kad seniau lietuviai nerakindavo namų ar klėties durų, – vis dar gajus.

„Esame girdėję mitą, kad seniau durys apskritai buvo nerakinamos ir buvo gyventi saugiau. Norėdama paneigti šį mitą, norėčiau remtis statistiniais duomenimis. 1928 m. Lietuvoje buvo įvykdyta 12 tūkst. vagysčių. Didžiausias vagysčių skaičius buvo fiksuotas didžiuosiuose tuometiniuose miestuose. Provincijoje žmonės galėjo jaustis saugiau, nes bendruomenė buvo glaudi, svetimas žmogus iš karto atkreipdavo dėmesį. Bet vis tiek tiek mieste, tiek kaime nusikaltimų būta“, – pasakojo istorikė.

1928 m. vagysčių suvestinė byloja, kad iš viso tais metais buvo užfiksuota 12 514 vagysčių ir 113 plėšimų, o tai sudarė apie 85 proc. visų šalies nusikaltimų. O tie, kurie tikrai nerakindavo namų durų, tikriausiai iš kitos pusės užremdavo jas basliu ar pagaliu.


Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija

Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija© Edvard Blaževič

Kodėl pagaliu užremiamos durys patyrė fiasko?

VU istorikės teigimu, prieš šimtą metų namų turtas būdavo saugomas elementariausiomis priemonėmis. Kai kurie gyventojai apsiribodavo tiesiog pagaliu ar basliu užremiamomis durimis, tačiau tokia apsauga tebuvo didelis nuvertinimas to meto ilgapirščiams.

„1926 m. žurnale „Policija“ rašyta, kad vagys, jei šalia nebūdavo žmonių ir nereikėdavo baimintis dėl triukšmo, duris tiesiog kirviu arba laužtuvu išmušdavo. Jeigu jiems tekdavo vengti triukšmo, nukeldavo duris nuo vyrių ar peiliu išpjovę skylę, duris atkabindavo ir įlįsdavo vidun“, – pasakojo G. Polkaitė.

Anot istorikės, saugumui užtikrinti prieš šimtmetį, kaip dar ir šiandien, būdavo naudojamos spynos. Tarpukariu dažniausiai būdavo naudojamos pakabinamos spynos, kaldintos amatininkų. Vėliau atsirado ir fabrikuose gamintos durys ir spynos. Tiesa, kaip teigė G. Polkaitė, vagių tai nė kiek nesulaikydavo.

„Skaitydami kriminalines kronikas labai dažnai rasime, kad įsilaužimo metu nusikaltėliai į patalpas patekdavo pritaikę visraktį, kuris tarpukariu vadintas virtiku, – tai plieno gabalas užlenktu galu. Taip pat vagims praversdavo ir dildės. Kartais pakakdavo tiesiog kreivos vinies ar gabalo vielos. Policija gyventojams patarė atidžiai apžiūrėti savo namų spyną, ar neliko vaško likučių, nes besiruošiantys vagystei nusikaltėliai, kad pritaikytų raktą, pasidarydavo spynos vaškinę formą“, – sakė istorikė.


Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija

Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija© Edvard Blaževič

Rinkdavosi ir seifus, ir kasimą po žeme

Anot G. Polkaitės, sudėtingesnė užduotis vagims buvo seifai – tarpukariu jie vadinti nedegamomis arba pinigų spintomis. „Seifus vagys ne tik bandydavo prapjauti ar išlaužti jų spynas, bet ir pripylę parako į išgręžtas skyles sprogdindavo. Tokiems seifams atidaryti prireikdavo mažiausiai 5–7 valandų. Todėl, jei vagys negalėdavo tiek laiko išbūti nepastebėti, darbuodavosi ir per kelis kartus. Pavyzdžiui, jau išgręžtas skyles išeidami vagys užkimšdavo ir uždažydavo ta pačia spalva. Seifai, kaip ir šiais laikais, pirmiausia buvo naudojami biuruose ir įstaigose, taip pat turtingesni namų šeimininkai juos jau buvo įsirengę. Beje, patys seifai gaminti ir Lietuvoje“, – sakė Vilniaus universiteto istorikė.

Pasak G. Polkaitės, neturėję seifų įsirengdavo slėptuves pagal savo fantaziją. Policija ragino nesinaudoti vagims seniai žinomomis ir įprastomis slėptuvėmis: neslėpti brangių daiktų spintose, induose, lovų šiauduose, priemenėse, pelenuose ar įsiūti į skalbinius, todėl vienas iš paplitusių apsaugos būdų – pinigus ar dokumentus užkasti. 

„Pernai buvo rasti net keli tokie „lobiai“. Vienas jų – gan plačiai paplitusi istorija apie Akmenės rajone Kruopių miestelyje rugpjūtį rastus pusšimtį sidabrinių Nepriklausomos Lietuvos litų, išleistų 1925 ir 1936 metais“, – atkreipė dėmesį G. Polkaitė.

Istorikė atkreipė dėmesį ir į tai, kad jau tais laikais būdavo bankų ar net saugos tarnybų, kurie reklamavo savo paslaugas saugoti žmonių būstą ar turtą.

„Savo santaupas patikėti saugoti siūlėsi ir bankai, o apdrausti turtą gaisro ar vagysčių atveju – draudimo bendrovės. Labiausiai mane nustebinęs atradimas – tarpukario Lietuvoje buvo galima pasinaudoti saugos tarnybos paslauga. Štai reklama, kuri skelbė, kad Kaune ir Šiauliuose firma „Apsauga“ siūlo apsaugoti jūsų turtą nuo vagystės su įsilaužimu, taip pat siūlo ištikimus, apginkluotus ir patyrusius sargus ir prisiėmė atsakomybę už vagystę su įsilaužimu“, – teigė istorikė.


Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija

Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija© Edvard Blaževič

Šiandien žengiame į Penktąją saugumo revoliuciją

Per šimtą metų Lietuvos gyventojų saugumo įpročiai gerokai pasikeitė. Šiandien situacija kiek kitokia – namai pradedami saugoti jau išmaniais sprendimais ir žengiama į Penktąją saugumo revoliuciją.

„Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis skaičiuoja, kad per šimtmetį išgyvenome bene keturias saugumo revoliucijas ir šiandien žengiame į penktąją: „Pradėjome nuo basliais paremtų durų, tuomet įsidėjome spynas, vėliau daiktus saugojome seifuose, kol galiausiai pasitelkėme vaizdo stebėjimo kameras ir signalizacijas. Šiandien žymime naują etapą, kai pagaliau namus galime apsaugoti nuo visų pagrindinių grėsmių ir viską kontroliuoti savo išmaniuoju telefonu.“

Pasak jo, išmaniosios apsaugos sistemos ypatingos tuo, kad vienu metu saugo ne tik nuo įsibrovėlių, bet ir nuo gaisro, vandens ar kitų nelaimių. Svarbiausia, jos realiu laiku perduoda informaciją į išmanųjį įrenginį, todėl patalpų savininkas nuolat žino, kas dedasi jo namuose.


Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija

Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija© Edvard Blaževič

Tokią išmaniąją saugumo paslaugą šią savaitę pristatė ir „Bitė“. Anot E. Adomkaičio, bendrovės siūlomą išmaniąją saugumo paslaugą sudaro išmanioji apsaugos sistema „Ajax“, būsto turto draudimas, galimybė prisijungti prie saugos tarnybų reagavimo paslaugos, apsaugos sistemai neribojamas „Bitės“ ryšys, mobili aplikacija, leidžianti valdyti apsaugos sistemą už būsto ribų, ir „Bitės Profų“ konsultacijos. Todėl, įsigydamas šią paslaugą, patalpų savininkas viską gauna iš vienų rankų. Tačiau didžiausias šios išmaniosios saugumo paslaugos privalumas, anot specialisto, yra būtent jos išmanumas.

Pasak eksperto, išmanioji saugumo paslauga, net būnant toli už namų ribų, būsto šeimininkui leidžia savo išmaniajame telefone stebėti, kaip veikia visi detektoriai, o jei kas nors nutinka – vartotojas iš karto gauna įspėjamąjį pranešimą. 

Šimtmečio lietuvių saugumo evoliucija: nuo duris remiančio baslio iki išmaniųjų detektorių

Lietuvių namų apsaugos sistemos istorija
+15