Parlamentaras P. Urbšys nori dalyvauti savivaldybių merų rinkimuose, mes iššūkį bendražygiui

Povilas Urbšys
Povilas Urbšys
© Edvard Blaževič
Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijoje vietos nebeturintis Povilas Urbšys metė kortą, žadančią, jog kitąmet užvirsianti kova dėl Panevėžio mero kėdės bus įdomi ir arši.

Dar vos prieš pusantrų metų rinkimuose į Seimą vadintas LVŽS sąrašo architektu ir susikabinęs rankomis su Ramūnu Karbauskiu, Sauliumi Skverneliu, Broniumi Mateliu fotografavęsis P. Urbšys dabar nusiteikęs kandidatuoti į Panevėžio merus.

Politikas neslepia dėl mero regalijų be skrupulų mesiantis pirštinę politiniam bendražygiui, antros kadencijos planuojančiam siekti dabartiniam merui Ryčiui Račkauskui.

Tokį žingsnį žengusiam P. Urbšiui su politiniais oponentais teks kautis ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir įtakos savo paties suburtame judėjime „Kartu“. Dalis jo žmonių jau pareiškė palaikymą R. Račkauskui.

reklama

Iš Seimo atgal į Panevėžį sukantis P. Urbšys aiškina šitaip prisiimantis asmeninę atsakomybę už dabartinių miesto valdančiųjų neišpildytus pažadus rinkėjams, kaip kad Aukštaitijos sostinėje neįsteigtas seniūnijas.

Kandidato siekis – seniūnijos


P. Urbšys judėjimo „Kartu“ žmonėms siūlo svarstyti du rinkimų variantus. „Vienas jų – dabartinis meras, tęsiantis savo darbus antrą kadenciją. Bet gali būti ir antras variantas. Mes galime būti kartu. Aš, kaip judėjimo pirmininkas, svarstau sustiprinti komandą ir prisiimti asmeninę atsakomybę. Tokiu atveju R. Račkauskas kandidatuotų kaip Tarybos narys, aš kaip meras. Laimėję rinkimus abu prisiimtume atsakomybę pagal rinkėjų suteiktą mandatą“, – dėlionę aiškina P. Urbšys.

Nors seimūnas tvirtina, esą judėjimas turėtų svarstyti abu variantus, atrodo, kad dar nė nepajudėjus rinkimų traukiniui P. Urbšys jau pradėjo politines varžytuves su savo komandos žmogumi R. Račkausku.

„Mano ėjimas į rinkimus gali sustiprinti komandą, nes galiu priimti dalį kritikos. Ne viskas buvo padaryta, ką žadėjome praėjusiuose savivaldos rinkimuose. Liko neįsteigtos seniūnijos. O kiek mieste atsirado bendruomenių? Jei jų skaičius pakito nedaug, man tai atrodo problema. Ir aš sakau – prisiimu asmeninę atsakomybę tą padaryti“, – rinkimų programą jau dėlioja parlamentaras.


Antros kadencijos mero poste sieksiančiam Ryčiui Račkauskui naujiena apie Povilo Urbšio planus prilygo perkūnui iš giedro dangaus. V. BULAIČIO nuotr.

Frakcija įvertino skeptiškai


Judėjimui „Kartu“ siūlydamas palaikyti jo kandidatūrą į merus, visgi P. Urbšys motyvuoja nesąs užtikrintas, kad dalyvausiantis rinkimuose. Esą tokiu būdu tik siekiantis įsiūbuoti diskusijas judėjimo viduje, į jas įtraukti ir bendruomenę, o galutinį sprendimą, ką deleguos kautis dėl mero posto, judėjimas turėtų tarti rudenį.

„Jei net konservatoriai skelbs atvirus kandidatų į merus rinkimus, kodėl mes turime bijoti diskusijų? Jei kai kuriais klausimais mano ir mero nuomonės nesutampa ir aš jį kritikuoju, būtų keista, jei pats likčiau nuošaly“ – oponentų pavyzdžiu remiasi P. Urbšys.

Visgi seimūnas pripažįsta, jog takoskyra tarp jo ir R. Račkausko politiškai gali būti pražūtinga.

P. Urbšys savo plano miesto Tarybos „Kartu“ frakcijai nė nepristatė. Kalbėjosi tik su pavieniais jos nariais. Nesulaukęs palaikymo, kviečiamas į frakcijos posėdį neatvyko. Seimūnas pareiškė neturintis apie ką šnekėti su judėjimo atstovais miesto Taryboje ir savo poziciją pristatysiantis „Kartu“ visuotiniame susirinkime.

„Nesulaukiau frakcijos palaikymo. Didesnė dalis jos narių pasiūlymą svarstyti variantą dėl mano dalyvavimo rinkimuose sutiko kritiškai“, – pripažįsta parlamentaras.

Į P. Urbšio ketinimus nepalankiai reagavo ne tik frakcija, bet ir paties judėjimo taryba, kurią sudaro judėjimo branduolys.

Kraunamas politinis kapitalas

P. Urbšys pripažįsta, jog R. Račkauskui pavyko iš mirties taško išjudinti miesto tvarkymo ir infrastruktūros atnaujinimo darbus – asfaltuojamos gatvės, parengti URBAN projektai, miestui atnešiantys milijonines lėšas viešosioms erdvėms sutvarkyti. Tačiau ūkiški darbai, Seimo nario nuomone, tėra pusė kelio ir pažadėtų darbų.

„Jei būname kartu komandoje, tie darbai, kurie yra pozityvūs, tarkim, miesto tvarkymo, turi būti tęsiami toliau. O kurie nebuvo spėti padaryti, su mano dalyvavimu, situacija gal pagerėtų. Eidami į rinkimus kalbėjome apie seniūnijų steigimą, bendruomeniškumą. Nors buvau išrinktas į Seimą, mano asmeninė atsakomybė už duotus pažadus žmonėms mieste liko“, – pabrėžė P. Urbšys.

Gyventojų dalyvavimą savivaldoje kaip esminį reiškinį seimūnas akcentavo ir stodamas į pirmąsias linijas kovotojų prieš Beržų g. numatomą statyti biokuro katilinę. Nors nė viena kompetentinga institucija – nei Visuomenės sveikatos centras, nei Aplinkos apsaugos departamentas neįžvelgė tokios katilinės pavojaus aplinkai ir gyventojų sveikatai, P. Urbšys spaudė Savivaldybę imtis veiksmų, kad nebūtų išduotas leidimas šiam objektui statyti.

Tokie Seimo nario užmojai ginti tik vienos miesto dalies gyventojų interesus stebino ir dėl to, jog, kaip patvirtino valstybės institucijų ekspertai, biokuru kūrenama katilinė neturės neigiamo poveikio aplinkai, ir dėl to, jog iš centralizuotai besišildančių panevėžiečių atimama bent jau teorinė galimybė sulaukti pigesnės šilumos.

Iš tokios aktyvios grupelės miesto gyventojų gynybos P. Urbšiui gali pavykti susikrauti politinį kapitalą rinkimuose.

Seime nebemato vietos

Apie asmeninę atsakomybę už Panevėžį kalbantis P. Urbšys panašią retoriką naudojo ir 2016-aisiais, per Seimo rinkimų kampaniją aktyviai palaikydamas Ramūną Karbauskį. Didelį indėlį įdėjęs formuojant LVŽS rinkimų sąrašą P. Urbšys jame buvo įrašytas 7-as. Politikas per rinkimų kampaniją ne kartą pabrėžė, jog sprendimą papildyti valstiečių kandidatų gretas priėmė jausdamas atsakomybę rinkėjams ir profesionalams, jo paties prikalbintiems patikėti R. Karbauskiu.

Dabar Seimo nario mandatą į Panevėžio mero regalijas pasiruošęs iškeisti P. Urbšys pripažįsta, kad parlamente jo situacija – ganėtinai komplikuota.

„Paskutiniai LVŽS lyderio veiksmai rodo, kad būsiu iš frakcijos pašalintas“, – sako seimūnas.

Tokiu atveju P. Urbšys prarastų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko postą likdamas eiliniu Seimo nariu. Nelikus vietos frakcijoje, P. Urbšiui tektų šlietis prie Mišrios grupės. Tos pačios, kurios nariai B. Matelis, Aušra Maldeikienė ne kartą jį yra traukę per dantį ir pažėrę kritikos.

P. Urbšys neslepia ir šioje grupėje nematantis sau vietos. „Sutikite, keistai atrodys mano buvimas šalia B. Matelio, kuris dabar, norėdamas užsitikrinti konservatorių paramą kituose rinkimuose, švelniai tariant, gan kritiškai nusiteikęs mano atžvilgiu“, – sako judėjimo „Kartu“ lyderis.

Nors į parlamentą P. Urbšys žygiavo paties konstruotame LVŽS sąraše, visgi išrinktas buvo vienmandatėje apygardoje kaip savarankiškai save išsikėlęs kandidatas. Todėl jei P. Urbšys būtų panevėžiečių pasodintas į mero postą, Panevėžio Vakarinėje rinkimų apygardoje lauktų išankstiniai rinkimai į Seime likusią laisvą jo vietą, o tai, be abejonės, patuštintų valstybės biudžetą.

Argumentai neįtikino


Dar vienai kadencijai mero posto sieksiantis R. Račkauskas pripažįsta, jog P. Urbšio žingsnis jam trenkė tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

„P. Urbšys mane informavo praeitą savaitę. Mano žiniomis, tikrai ne pirmąjį. Paaiškino atvirai, kad Seime perspektyvų nemato, pasiūlė startuoti dviese. Keista laikysena, nes už akių buvo kalbama, kaip reikia miestą gelbėti, o į akis ateina glėbesčiuotis. Nenuoširdu ir keista“, – sako meras.

R. Račkauskui nesuprantami politinio bendražygio, pereinančio į oponento kategoriją, išvedžiojimai ir dėl seniūnijų būtinybės Panevėžyje. Pasak mero, kompaktiškame mieste jas steigti prikuriant naujų valdininkų etatų būtų vargu ar racionalus sprendimas.

„Rinkimų programoje seniūnijų įkūrimas buvo akcentuotas paties P. Urbšio spaudimu. Bedirbdami mes domėjomės, kiek jos reikalingos miestui. Iš gyventojų nuotaikų matome, kad seniūnijų poreikio Panevėžyje nėra. Dirbtinai eskaluoti klausimą ir bandyti jas kurti kažin ar būtų racionalu ir bendruomeniška“, – mano R. Račkauskas.

Kaip seniūnijos prototipas gegužę startuoja Savivaldybės bandomasis projektas – vakarinėje miesto dalyje, „Žaros“ komplekse, atidaromas gyventojų priimamasis, į jį perkeliama keletą darbuotojų iš Savivaldybės pastato. Tam papildomų etatų nereikės.

R. Račkausko nuomone, tokiame kompaktiškame mieste kaip Panevėžys seniūnijos pasiteisintų nuėjus natūraliu teritorinės reformos keliu, tai yra sujungus miesto ir rajono savivaldybes. Tačiau tokia žiedinių savivaldybių reforma, Vidaus reikalų ministerijos įrašyta ir į regioninės politikos gaires brėžiančią Baltąją knygą, yra Seimo ir paties P. Urbšio vadovaujamo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto rankose.

R. Račkauskas nenori sutikti ir su P. Urbšio pretenzijomis valdantiesiems neplėtojant bendruomeniškumo idėjos. „Panevėžys apdovanotas „Auksine krivūle“ kaip bendruomeniškiausia savivaldybė. Keistoki man tie priekaištai“, – sako meras, numatantis, kad „Kartu“ įkūrėjo veiksmai gali atsisukti ne tik prieš patį judėjimą. Neatmestina ir valdančiosios daugumos miesto Taryboje iširimo grėsmė.


Mindaugas Jurkynas © Tomas Vinickas

Susilpnėjus įtakai, ieško alternatyvų

Mindaugas JURKYNAS, Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

„P. Urbšio apsisprendimas kandidatuoti į merus gali būti susijęs su jo pozicijos menkėjimu LVŽS frakcijoje ir nesutarimais su jos lyderiais, ypač R. Karbauskiu. Kitokių viešai matomų sąlygų aš neįžvelgčiau.

Pastaruoju metu ryškūs P. Urbšio nesutarimai su frakcija gali apriboti jo, kaip Seimo nario, veiklos galimybes. Tokia situacija stumia politiką ieškoti alternatyvų, o viena jų – bandyti išnaudoti Seimo rinkimuose turėtą populiarumą kitąmet vyksiančiuose mero rinkimuose. Tačiau žmonės jį rinko ketveriems metams į Seimą, todėl tas pozicijos pakeitimas rinkėjų gali būti įvertintas nevienareikšmiškai.

Gana įdomu, kad svarstydamas apie kandidatavimą į merus P. Urbšys kritikuoja saviškius, kurių paramos jam reikės, o ne opoziciją. Juk jo pagrindinė veikla turėjo būti Seime atstovauti rinkėjams ir dalyvauti įstatymų leidyboje. Jei parlamentaras kitur dairosi alternatyvų, rodo, kad jo pozicijos tiesiog silpnos. Matyt, įtampa frakcijoje tokia didelė, kad P. Urbšys nebemato, ką per artimuosius dvejus metus Seime galėtų nuveikti.

Neatmesčiau ir to varianto, kad iš Seimo frakcijos P. Urbšys liko nepašalintas dėl to, kad sutiko pats išeiti. Bet gali būti, kad frakcijoje paliktas, nes valstiečiams reikalingi balsai. Nepamirškime, kad valdančioji koalicija neturi daugumos – 71 Seimo nario, todėl kiekvienas balsas labai svarbus.“

reklama