Pavojaus varpai: Lietuvoje 75 proc. dirvožemio balansuoja ant degradavimo ribos

Traktorius
Traktorius
© Alfa.lt
Alfa.lt
2018-04-27 11:18

Šiuo metu pasaulyje likę vos 40 proc. derlingos žemės plotų, o Lietuvoje 75 proc. dirvožemių balansuoja ant degradavimo ribos. „Nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti“, – sako A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas Dr. Vytautas Liakas.

Probiotikai ne tik žmogui, bet ir dirvai

reklama

Pasak V. Liako, tiek stambūs žemdirbiai, tiek sodininkai ir net gėlių augintojai susiduria su situacija, kai augalus tręšia ir prižiūri taip pat, o jie neveši kaip anksčiau, derliaus mažėja. Tai susiję su dirvos degradacija, kai intensyviai ją naudojant, nebelieka maistingų medžiagų.

Mokslininkas teigia, kad nualinus žemę, vietoje dirvožemio praktiškai lieka smėlis. Trąšos taip pat nebepadeda pasiekti rezultatų, nes jos tokioje žemėje tiesiog neužsilaiko – su lietaus vandeniu nubėga į gilesnius sluoksnius.

„Net gėles ant palangės auginantys žmonės susiduria su šia problema, bet pastariesiems ją išspręsti lengva persodinant augalą į derlingą žemę, o ūkininkas viso lauko dirvožemio juk nepakeis“, – pasakoja A. Stulginskio universiteto mokslininkas.

reklama

Dirvožemio derlingumas – opi viso pasaulio problema. Kasmet augant gyventojų skaičiui, reikia ir vis daugiau maisto, tad žemė alinama labiau. Kiekvieną minutę žemėje dėl dirvos degradacijos prarandama 30 futbolo aikštės dydžio derlingos žemės plotų.

Anot V. Liako, tam, kad susiformuotų vos 1 centimetras dirbamos dirvos, reikia maždaug 1000 metų. Mat dirvožemyje, panašiai kaip ir žmogaus organizme, knibžda galybė naudingų bakterijų, kurios atsakingos už sklandžius dirvoje vykstančius procesus. Dėl neigiamų veiksnių gerosios dirvožemio bakterijos žūsta, todėl gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka.

„Kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys balansuoja ties išnykimo riba. Jų vietą užima natūraliai dirvoje vykstantiems procesams nebūdingi mikroorganizmai. Jie, priešingai nei gerosios dirvožemio bakterijos, nesudaro simbiozės su augalais ir, įsikūrę prie augalų šaknų, parazituoja“, – sako A. Stulginskio universiteto mokslininkas.

Populiarėja tvari žemdirbystė

„Situacija nėra beviltiška, tačiau labai rimta. Džiugu, kad nors ir lėtai, bet žmonių sąmoningumas didėja. Jau pradedama suvokti, kad iš žemės pasisavinus maistingąsias medžiagas, būtina stengtis jas sugražinti į dirvą, tad tvari žemdirbystė pamažu ateina ir į mūsų laukus bei sodus“, – tvirtina V. Liakas.

reklama

Tvarios žemdirbystės tikslas – didinti užauginamos produkcijos kiekį, tuo pat metu mažinant plačiai išplitusią žemės degradaciją.

Vadovaujantis šiais principais, agresyvus dirvos įdirbimas keičiamas strategija, kai į nualintą dirvą įmaišoma biologiškai aktyvių medžiagų turinčio dirvožemio, probiotikų, o dirvos trąšumas palaikomas taikant augalų sėjomainą ir tvarkant piktžoles, reguliuojant dirvožemio dangos storį.

„Iš tiesų pastebime, kad vis daugiau žemdirbių mokslininkų teiraujasi ne tik kokias trąšas naudoti, kad derlius būtų geresnis, bet ir kaip atstatyti ir išsaugoti gerąsias dirvožemio savybes. Ir tai nėra labai sudėtinga, o žiūrint į ilgalaikę perspektyvą – ir nebrangu“, – sako V. Liakas.

Žmonių sąmoningumas auga

Marius Janavičius, ekologiškus produktus dirvos derlingumui atkurti gaminančios bendrovės „Nord Organics“ vadybininkas, patvirtina – žmonių sąmoningumas auga. Anot jo, ūkininkai jau pradėjo planuoti ne tik šių, bet ir dešimties ateinančių metų derlių, o be dirvožemio derlingumą atstatančių ekologiškų medžiagų tokios strategijos yra sunkiai įgyvendinamos.

reklama

„Sapropelio ir durpių pagrindu pagaminti produktai anksčiau dažniausiai keliaudavo į sodus ar nedidelius ekologinės daržininkystės ūkius. Dabar jie sulaukia vis didesnio žemdirbių dėmesio“, – pastebi M. Janavičius.

Tai patvirtina ir Agnė Pilkauskaitė, prekybos centro „Senukai“ specialistė. Anot jos, daržininkai mėgėjai ekologiškus dirvą gerinančius produktus atrado jau senokai, ir kuo toliau, tuo labiau jie populiarėja.

„Paprastai sodininkai nori kuo ekologiškesnių ir maistingesnių daržovių, tad jiems aktualios natūralios dirvožemio gerinimo ir derliaus didinimo priemonės. Tuo labiau kad, skirtingai nei trąšos, kurių reikia kasmet, šie produktai dirvą maistingomis medžiagomis papildo net 5 metams“, – sako A. Pilkauskaitė.

Pasak prekybos tinklo „Senukai“ specialistės, susidomėjimas šio tipo trąšomis išaugo todėl, kad Lietuvos dirvos jau pasiekė ribą, kai norint ūkininkauti joms būtini natūralūs produktai, sukurti humuso didinimui, dirvožemio derlingumo atstatymui ir dirvožemio degradacijos prevencijai. Įterpti į dirvą šie mišiniai kartu įneša reikalingų maistinių medžiagų, gerųjų bakterijų ir taip užtikrina ilgalaikį natūralų tręšimą.

reklama