Džiaugsmo ir ašarų netvardęs Šaras: „Žalgirio“ organizacija – viena geriausių pasaulyje

Š. Jasikevičius mačo pabaigoje sunkiai tramdė jaudulį ir ašaras
Š. Jasikevičius mačo pabaigoje sunkiai tramdė jaudulį ir ašaras
© Stop kadras

Trečią sezoną Kauno „Žalgirį“ treniruojantis Šarūnas Jasikevičius atvedė komandą į tokias aukštumas, kokiose ji nebuvo beveik du dešimtmečius.

Fantastiškai ketvirtfinalio seriją su Pirėjo „Olympiakos“ klubu sužaidę žalgiriečiai triumfavo 3-1 ir užtikrintai žengė tarp keturių stipriausių Europos komandų, nušluostydami nosis keturiuose iš paskutinių šešių Eurolygos finalų žaidusiems varžovams.

Fantastiškai seriją sužaidusios komandos strategas rungtynių pabaigoje netramdė džiaugsmo ašarų ir emocijų, atvedusių klubą į didžiausią laimėjimą šiame tūkstantmetyje.



„Po metų sakykit – meskit šitą kvailį lauk“, – vos įėjęs į spaudos konferencijų kambarį žurnalistams šovė Šaras.

Konferenciją nuolat pertraukdavo arenoje pasilikusių ir ją per vaizdo kubą stebėjusių „Žalgirio“ aistruolių šūksniai, į kuriuos Šaras netruko sureaguoti.

„Sveiki ten, arenoje, tai gal jau namo laikas? Nesudeginkit miesto šiandien“, – juokėsi treneris.

Vis tik surimtėjęs jis liaupsino visus – ir juo patikėjusius žaidėjus, ir komandos organizaciją, ir sparčiai augantį Kauno miestą.

Super, fantastiska. Ačiū žaidėjams, ačiū klubui, ačiū, kad jie nori tapti geresni. Kartu pasiekėme įspūdingą rezultatą, apie kurį daug kas šnekės po kurio laiko, tačiau manau, kad tai – logiškas rezultatas, kadangi „Žalgirio“ organizacija yra viena geriausių Europoje, gal net pasaulyje. Mums padeda miestas.

Šį rezultatą sunku pasiekti, tačiau bent kartą per dešimtmetį „Žalgiris“ turi būti aštuntuke, o padedant detalėms, ir ketvertuke.

Dar kartą ačiū. Malonu, kad ir fanai išmoko naujų skanduočių. Tai – didžiulė organizacijos pergalė“, – sakė Š. Jasikevičius.

– Koks jausmas pasiekus pergalę?

– Dabar net nelabai suprantu, kas įvyko. Turi praeiti laiko, kad nurimtų emocijos. Atrodė, kad buvo geras šansas ir buvo daug nervų, kad tik to šanso nepaleistume. Puolime buvome puikūs, o gynyboje – labai blogi. Reikia džiaugtis, nes organizacija kyla į viršų, komanda kyla į viršų ir pats Kauno miestas kyla į viršų.

– Ar komanda viršijo jūsų lūkesčius?

– Mes dabar visi ant Pauliaus Motiejūno varėme. Jis pernai sakė: „Jeigu pasiliekame visą komandą, visą organizaciją, tai eisime į finalo ketvertą.“ Tačiau kartu užsakė ledo ritulio čempionatą arenoje ketvirtfinalio metu (juokiasi). Aš esu piramidės dalis, ir man dėl to labai smagu.

– Kada supratote, ko verta ši komanda?

– Galima paimti ir šiandienos rungtynes, kai treneris ėjo iš proto – pykau dėl aibės dalykų, kurių nepadarėme. (Edgaras) Ulanovas visą seriją tylėjo, bet šiandien parodė įspūdingas kovotojo savybes. (Paulius) Jankūnas tai padarė prieš 48 valandas. Jie yra didžiuliai kovotojai. Turime nepamesti to kovotojo mentaliteto. Tie žaidėjai gali gauti milijoną – kažkur, nesvarbu, ar „Žalgiryje“.

– Kaip pavyko sutelkti komandą?

– Aš stengiausi šnekėti, kad svarbiausia yra kita ataka, kita gynyba, reikia viską išpildyti. Aš pats esu buvęs žaidėjas, ir į žmogaus vidų sunku įlįsti. Reikia tas mintis vyti šalin. Svarbiausia, kad susikūrėme pranašumą. Reikia sugrįžti prie to, kad tai – įspūdingas pasiekimas, ir aš tvirtai tikiu, kad ta komanda gali gerinti žaidimą. Nežinau, ar jo užteks pusfinalyje, bet žaidimą gerinti tikrai galime.

– Kada jūs pamanėte, kad galite pasiekti daug?

– Po pirmųjų rungtynių pamačiau, kad atsirado šansas. Mes jiems niekuo nenusileidome. Gaila, kad paleidome antras rungtynes, bet labai atkakliai kibome jiems į atlapus. Buvo tokia mintis, kad galime laimėti, o žaidėjai jautė tą patį, ir viskas išėjo į gera.

– Sakėte, kad neužmirštume šio momento kitais metais, kad galime jus vadinti kvailiu. Ar tai reiškia, kad liksite „Žalgiryje“ ir kitąmet?

– Nežinau, ką aš darysiu. Nežinome, ir ką daugelis žaidėjų darys. Reikia džiaugtis šiuo momentu – tai neeilinė diena mūsų miestui ir mūsų klubui. Vėlgi pabrėžiu – šitas klubas yra vienas geriausių Europoje, juo daug kas žavisi. Net jeigu žaidėjai ar treneriai komandą paliks, ji nesugrius, nes jie – tik piramidės dalys. Nemanau, kad komanda sugrįš į tą vietą, kurioje buvo prieš 5–6 metus.

– Paulius Jankūnas pagaliau pateko į finalo ketvertą. Ar dėl jo džiaugiatės labiausiai?

– Taip, labai smagu. Niekas nenusipelnė būti finalo ketverte tiek, kiek Paulius. Tai yra pasiaukojimo pavyzdys. Nereikia galvoti, kad tik vienoje pusėje buvo daug problemų – mūsų žaidėjai irgi jų turėjo, tačiau mes apie jas nešnekėjome. Paulius daug kartų aukojosi, bet mes apie tai šnekėsime tik po sezono. Kaunas didžiuojasi Jankūnu.

– Labai ankstyvas žvilgsnis į galimą pusfinalį su „Fenerbahce“ – ką reikštų dvikova su Željko Obradovičiumi?

– Nieko nereikštų. Ką čia gali reikšti. Dar anksti šnekėti, Vitorijoje išlošti jiems bus labai sunku. Stengsimės aplošti geriausius.

– Eurolygos titulus laimėdavote su komandomis, kurios pagal biudžetą buvo kitokios. Kokią vietą užima ši pergalė?

– Visi galvodavo, kad geriausiai žaisdavo prieš „Žalgirį“. Dabar malonu kažką padaryti savo miestui. Esu didžiulis „Žalgirio“ patriotas. Atrodo, kad žmonės tai suprato. Prieš tai daug metų atvažiuodavau primesti taškų. Tai yra mano komanda numeris vienas, ir taip bus iki mirties. „Žalgirį“ myliu labiau už visas komandas. Tai pirmoji meilė, o su ja būna daug problemų.

reklama

Džiaugsmo ir ašarų netvardęs Šaras: „Žalgirio“ organizacija – viena geriausių pasaulyje

Š. Jasikevičius mačo pabaigoje sunkiai tramdė jaudulį ir ašaras
+2