Nerimas dėl „Brexit“ jau keičia Lietuvos įmonių eksporto strategijas

„Brexit“
„Brexit“
© SCANPIX

Likus mažiau nei metams iki oficialaus Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) vis dar tęsiasi derybos dėl Išstojimo sutarties. Tikimasi derybas baigti iki šių metų pabaigos. Šis laikotarpis sukuria netikrumą ir neapibrėžtumą dėl būsimų santykių po britų išstojimo.

Derybos greičiausiai baigsis klasikiniu laisvosios prekybos susitarimu, koks yra pasirašytas su Kanada (CETA). Tiek JK, tiek ES sieks išvengti „no deal“ (vadinamojo kietojo) scenarijaus, pagal kurį nebus pasiektas joks oficialus susitarimas, nes beveik pusė Britanijos eksportuojamų prekių ir paslaugų pasiekia ES, o kelios ES šalys – Airija, Nyderlandai ir Belgija – labai priklauso nuo eksporto į JK. Tad Europos apdirbamosios pramonės sektorius spaus, kad sienos liktų atviros siekiant veiksmingo vertės grandinių veikimo. Netgi šiek tiek tikėtina, kad dėl pastarųjų politinių pokyčių JK galėtų būti pasiektas muitų sąjungos susitarimas, pagal kurį būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas be muitinės patikrų, tačiau tokiu atveju JK neteks laisvės savo iniciatyva sudaryti prekybos susitarimų su kitomis šalimis.

2017 m. Lietuvos eksportas į JK sudarė apie 1,3 mlrd. eurų, tačiau eksportas į JK augo lėčiau nei į kitas rinkas, nes JK paklausa patiria spaudimą dėl nuvertėjusio svaro sterlingų, o strateginiai verslo susitarimai atidedami laukiant susitarimo dėl būsimų prekybinių santykių. JK yra šešta pagal dydį rinka, kalbant tiek apie lietuviškos kilmės prekių eksportą, tiek apie paslaugų eksportą, o apie 1,3 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto į JK.

Net pasitvirtinus tikėtinam laisvosios prekybos susitarimo scenarijui Lietuvos eksportuotojai į JK patirs papildomų administracinių ir logistikos išlaidų, nes bus vykdomos muitinės procedūros. Nepalankiausio scenarijaus atveju, jei nebus pasiektas joks oficialus susitarimas, bus įvestas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarifų režimas ir palyginti dideli tarifai žemės ūkio ir maisto produktams, taip pat tekstilės gaminiams ir aprangai.

„Versli Lietuva“ skaičiavimais, dėl PPO muitų taikymo lietuviškų produktų kainos JK rinkoje vidutiniškai pakiltų 5,3 proc., neatsižvelgiant net į tolesnį svaro nuvertėjimą nepalankiausio „no deal“ scenarijaus atveju. Papildomi muitinės procedūrų kaštai (sertifikavimo, leidimų gavimo, muitinės tarpininkų paslaugų ir kt.) dar papildomai apie 5 proc. pabrangintų Lietuvos eksportą į JK. Taigi, vidutiniškai lietuviškos kilmės prekės JK rinkoje pabrangtų 10 proc.

reklama

Žinoma, atitinkamai pabrangtų ir iš kitų ES šalių į JK eksportuojamos prekės, o tai atskirose prekių grupėse stipriai padidintų pačioje JK ir trečiose šalyse pagamintų prekių konkurencingumą. Pirmuoju atveju priežastys yra akivaizdžios – JK pagamintoms prekėms nebus taikomi jokie muitai, tuo tarpu ES pagamintos prekės pabrangs. O trečiose šalyse gaminamoms prekėms importo muitai jau yra taikomi ir šiuo metu, todėl ES prekių papildomas apmokestinimas pasunkins ES įmonių konkuravimą su trečiųjų šalių įmonėmis JK.

Kita vertus, kietojo scenarijaus atveju Lietuvos eksportuotojams atsivers naujos galimybes kitose ES rinkose, kur bus taip pat pradėti taikyti muitų mokesčiai JK pagamintoms prekėms. Todėl Lietuvos verslas jau dabar galėtų pradėti analizuoti ir įvertinti naujas eksporto galimybes tose prekių segmentuose, kur ir šiuo metu konkuruoja su JK tiekėjais kitose ES šalyse. 

reklama