Ieškoma galimybių dirvožemio struktūrai gerinti

Projekto privalumas, kad tyrimai atliekami ne mažuose bandymų sklypeliuose, o tikruose ūkininkų laukuose.
Projekto privalumas, kad tyrimai atliekami ne mažuose bandymų sklypeliuose, o tikruose ūkininkų laukuose.
© Asmeninis albumas
Alfa.lt
2018-04-26 12:36

Natūralias priemones keičiant mineralinėmis trąšomis, vis labiau nualinamas dirvožemis ir vis didesniuose plotuose prasideda dirvų erozija. Ūkininkams surasti aštrėjančios problemos sprendimą padeda mokslininkai. Tokią galimybę jiems suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Mokslą priartina parama

reklama

Retas ūkininkas atsirandančioms problemoms spręsti ryžtųsi pasitelkti mokslininkus. Kaip teigia ūkininkė Neringa Budrevičienė iš Vilkaviškio rajono, ji senokai pastebėjo dirbamoje žemėje atsirandančius dirvos nualinimo požymius, bet pati bandė ieškoti galimybių dirvožemiui išsaugoti. Bandė naudoti tai vienus, tai kitus rinkoje esančius preparatus, tik didesnio rezultato nepavydavo pasiekti. „Neabejodama sutikau būti partnere Žemės ūkio rūmų inicijuojamame projekte ir pasinaudoti atsiradusia nauja galimybe – dirvožemiui pagerinti kelių ieškoti kartu su mokslininkais“,– Europos Komisijos siūlymu šalims narėms remiant Europos inovacijų partnerystę (EIP) spartinti inovacijas kaime pasidžiaugia ūkininkė, projekto „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ partnerė.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa pirmą kartą paramą atvėrė EIP veiklos grupėms kurti ir jų bendrai veiklai, spartinant inovacijas žemės ūkyje ir miškų sektoriuje, vystyti. Šiuo metu projektus įgyvendina 5 EIP veiklos grupės. Skirtingai nuo kitų priemonių, EIP veiklos grupėms parama teikiama dviem etapais. Pirmiausia reikia parengti ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pateikti galimybių studijas, iš jų atrenkamos tinkamos finansuoti, o jas parengusios EIP veiklos grupės įgyja teisę teikti paraiškas paramai gauti. Naujas EIP veiklos grupių galimybių studijų teikimo etapas prasideda gegužės 2 d. ir truks iki birželio 15 d.

,,EIP žemės ūkio srityje laikomas nauju bendradarbiavimo modeliu, sprendžiant konkurencingumo ir tvaraus žemės ir miškų ūkio vystymosi problemas. EIP įgyvendinimo rezultatas – išspręstos tvaraus sektorių vystymosi problemos ir įdiegtos inovacijos“, – pažymi ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis ir primena, kad EIP veiklos grupėse būtini trys partneriai – ūkininkai, mokslininkai ir konsultantai.

reklama

Minėtą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos finansuojamą projektą įgyvendina Žemės ūkio rūmų konsultantai, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir 11 ūkininkų – 7 grūdinių kultūrų, 2 daržininkystės, 2 uogininkystės ūkiai.

Tyrimai atliekami ūkiuose

„Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama, numatyta EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti, svarbi tuo, kad ji sutrumpina kelią nuo ūkininko iki mokslininko. Vienam ūkininkui, iškilus kokiai problemai, kreiptis į mokslininką yra per brangu ir per sudėtinga. Parama EIP veiklos grupėms šį procesą supaprastino. Ūkininkai tik iškelia problemą, konsultantai ją perduoda mokslininkams ir drauge su jais ieško sprendimo. Nauda lieka visam sektoriui“, – teigia Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, EIP veiklos grupės įgyvendinamo projekto vadovė Aušra Žliobaitė.

„Labai gerai, kad tyrimai atliekami mano žemėje, nes dirvožemiui įtakos turi ir vietovės ypatumai, tad bendros rekomendacijos ne visada pasiteisina “, – projekto suteikiama galimybe patenkintas ūkininkas iš Anykščių rajono Romualdas Kubaitis.

„Mokslininkams šis projektas labai svarbus, nes atsirado tiesioginis kontaktas su ūkininkais. Kitas projekto privalumas – tyrimai atliekami ne mažuose bandymų sklypeliuose, o tikruose ūkininkų laukuose“, – teigia Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Sigita Jurkonienė.

reklama

Vilčių teikia tarpiniai rezultatai

Projekte dalyvaujantys ūkininkai tvirtina, jog vertinant pirmaisiais projekto vykdymo metais bandomuosiuose laukuose gautą derlių, galima daryti prielaidą, kad atstatant dirvožemio struktūrą einama teisinga linkme. Derlius nepalyginamai gausesnis ir sveikesnis.

„Įgyvendindami projektą, skatiname ūkius mikroorganizmų ir naujos kartos mikroelementinių trąšų pagalba gerinti ir atstatyti dirvožemio struktūrą bei mažinti azotinių trąšų naudojimą“,– Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ finansuojamo projekto esmę apibūdina A. Žliobaitė.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos paramą žemės ūkiui galite rasti čia: www.zum.ltwww.ismanuskaimas.lt


reklama