Politikų „kanceliarinės“ išlaidos: asmeninių automobilių remontas, degalai, mobilusis ryšys

Didžioji dalis kanceliarinių išmokų „suteka“ į politikų asmeninių automobilių bakus.
Didžioji dalis kanceliarinių išmokų „suteka“ į politikų asmeninių automobilių bakus.

Į redakciją užsuko vienas Šiaulių miesto seniūnaičių ir pareiškė, kad gyventojai, kuriems jis atstovauja, norėtų sužinoti, kas iš miesto tarybos narių daugiausiai išleidžia biudžeto pinigų, subyrančių į jų kišenes veiklai ir darbui su rinkėjais. Nors į miesto valdymo instituciją miestiečių išrinkti politikai deklaruoja dirbantys visuomeninį darbą, jis nėra visiškai neapmokamas. Pagal galiojančius teisės aktus, tarybos nariai gali gauti dvejopas išmokas. Tiesa, išgyventi iš tokių pajamų nebūtų paprasta, todėl kai kurie jų išvis atsisako. Beveik visi politikai turi dar ir savo pagrindines darbovietes.

Nuo 0 iki 2460 eurų

reklama

Kiekvienas tarybos narys gali gauti vadinamąsias kanceliarines išmokas. Kaip skelbiama Tarybos reglamente, politikui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama ketvirtadalio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip kas tris mėnesius.

Atsižvelgus į praėjusių metų ketvirto mėnesio VDU, ši suma mėnesiui sudarytų kiek daugiau nei 200 eurų.

2017 m. beveik pusė iš 31 Šiaulių tarybos nario tokių išmokų gavo daugiau nei po 2 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių biudžeto pinigų „suteka“ į asmeninių automobilių bakus, lieka autoservisuose už jų remontus arba atitenka mobiliojo ryšio operatoriams už asmeninių telefonų paslaugas.

reklama

Šių išlaidų „čempionas“ yra gydytojas liberalas Arūnas Rimkus, per praėjusius metus iš biudžeto gavęs per 2460 eurų.

„Neslėpsiu, aš pasiimu maksimaliai visą galimą išmoką, tačiau neimu atlyginimo už darbo valandas – už dalyvavimą komitetuose, posėdžiuose ir kt. Gautą išmoką išleidžiu kurui. Šioje sistemoje yra įvairių keistų apribojimų. Aš norėčiau per spaudą savo rinkėjams pateikti informaciją, tačiau tam šių lėšų naudoti neleidžiama. Aš manau, kad aš už tuos gaunamus pinigus atidirbu dar daugiau. Kai panaudoji savo asmenines lėšas ten, kur neleidžia apribojimai, kompensuoji išmokos pinigais kitur. Kvaila biurokratija – visi neša ataskaitas, buhalteriai skaičiuoja. Jei tos biurokratijos būtų mažiau, manau, tų pinigų sutaupytume. Manome, kad visų profesijų atstovai turi dirbti už darbo užmokestį, o ten, kur yra itin svarbu, kur reikia valdyti miestą, už tai galima nemokėti. Turi būti labai pasiryžęs, kad atimtum iš savo šeimos bendrą laiką ir eitum dažnai po darbo valandų dirbti visuomeniniais pagrindais kitą darbą (pavyzdžiui, komitetų posėdžiai vyksta po darbo)“, – pakomentavo A. Rimkus.


snaujienos.lt nuotr.

Daugiausiai vadinamųjų kanceliarinių išmokų gavęs Šiaulių tarybos narys A. Rimkus yra įsitikinęs, kad gautus pinigus atidirba. Artūro Staponkaus nuotr.

Vienu euru mažiau tarybos nario veiklai skirtų išmokų išleido frakcijos „Darbas“ narys Gediminas Beržinis-Beržinskas, o 10 eurų mažiau – Šiaulių universiteto dėstytojas Juozas Pabrėža.

Kitas į miesto tarybą išrinktas gydytojas Gintaras Karalevičius tokių išmokų neima visai. Kaip ir Šiaulių universiteto dėstytojas Alfredas Lankauskas. Jis „Šiaulių naujienoms“ yra sakęs nesuprantąs tokių išmokų principo.

„Kai man kas nors paaiškins, kur jie tas kanceliarines išlaidas deda, tada ir aš pradėsiu imti. Popieriaus man nereikia, aš viską matau kompiuterio ekrane. Prireikus ką nors atsispausdinti, tai padaro savivaldybės darbuotojai. Nemanau, kad nors vienas tarybos narys sąžiningai sėda į automobilį tam, kad važiuotų į tarybos ar kitokius posėdžius. Visi važiuoja į darbą. Manau, kad tiek aš, tiek ir visi kiti politikai 95 proc. laiko savo automobilį naudoja asmeniniams tikslams. Aš visada protestavau prieš tokį apmokėjimo principą“, – sakė A. Lankauskas.

Miesto meras Artūras Visockas kiek anksčiau dar leisdavo sau padengti iš išmokoms skirtų biudžetinių pinigų į asmeninį automobilį supilto kuro išlaidas, tačiau praėjusiais metais tokio įpročio atsisakė ir išmokų nebeėmė, kaip ir visą kadenciją tai darantis jo pavaduotojas Domas Griškevičius. Matyt, jų pavyzdys užkrėtė ir kitą mero pavaduotoją Justiną Sartauską, kuris, tapęs vicemeru, taip pat išmokų atsisakė.


snaujienos.lt nuotr.

Beveik visi politikai turi dar ir savo pagrindines darbovietes. Artūro Staponkaus nuotr.

Biurokratijos daug, atlygis – „varganas“

Taip pat tarybos nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotojus, už darbą atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokestį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Šiuo metu tai yra 5,28 euro už valandą. Mokama už faktiškai dirbtą laiką – valandas, praleistas tarybos, jos komitetų, komisijų, frakcijų ir darbo grupių, taip pat viešojo savivaldybės dokumentų svarstymo posėdžiuose. Politikų dalyvavimas fiksuojamas posėdžių protokoluose.

Tarybos narys turi teisę atsisakyti atlyginimo, pateikdamas prašymą dėl tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (t. y. visuomeniniais pagrindais). Tokių Šiaulių miesto taryboje yra penki: Aurimas Lankas, Simona Potelienė, Eligijus Stugys, jau minėti A. Rimkus ir G. Karalevičius. Pastarojo darbas miestiečiams tikrai yra visuomeninis, nes jis iš miesto biudžeto neima jokių išmokų.

Yra dar viena įdomi mokėjimo už darbą rinkėjams dalis – kiekvienas miestiečių rinktas politikas gali kas mėnesį pats deklaruoti iki 40 valandų, kurias skyrė savarankiškam pasiruošimui posėdžiams arba darbui su rinkėjais. Tokių žaidimų nežaidžia tie patys jau paminėti politikai, išskyrus S. Potelienę.

Nors darbo laiko apskaita yra pakankamai sudėtinga, savivaldybės politikams už jį mokama nedaug – šįmet vidutiniškai 279 eurai, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį. 31 tarybos nariui mėnesio darbo užmokesčiui skiriama 4–5 tūkst. eurų.

reklama