Valstiečių vykdoma alkoholio politika gali turėti atvirkštinį efektą: yra ženklų, kad ekonominis šešėlis ir pakantumas jam auga

Kaimo parduotuvė
Kaimo parduotuvė
© „Sekundės“ archyvas

Iki šiol nuosekliai mažėjusi prekyba nelegaliais alkoholiniais gėrimais vėl įgauna pagreitį. Tai liudija ne tik viešojoje erdvėje dažniau pasirodantys pasiūlymai įsigyti alkoholio draudžiamu laiku, bet ir vis dažniau skelbiama informacija apie policijos sulaikytus nelegalų alkoholį gaminančius asmenis. Jau kurį laiką nerimą kėlusius ženklus apie šešėlio suaktyvėjimą patvirtina ir statistiniai duomenys, rodantys, kad pildosi niūriausios prognozės. Ekspertai pripažįsta, jog tam įtakos turėjo pernai padidintas alkoholio akcizas ir nuo naujų metų įsigaliojusios naujos alkoholio kontrolės įstatymų pataisos.

Ženklai grėsmingi

Kęstutis Kupšys, viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas, spaudos konferencijos metu teigė, jog kol kas realių skaičių apie augančią alkoholio šešėlio rinką nėra, kadangi statistika įprastai vėluoja. Visgi specialistų surinkti pirminiai skaičiai ir ekonominiai ženklai rodo, kad situacija šešėlinėje alkoholio rinkoje yra grėsminga.

„Mes, deja, matome tuos ženklus, tačiau turės praeiti kažkiek laiko, kad tie ženklai virstų realiais skaičiais ir tam tikrais įrodymais“, – kalbėjo jis. K. Kupšys taip pat pateikė pavyzdį, kad nedidelėse mažmeninės prekybos parduotuvėse yra 3–4 rūšių odekolono, o tai rodo šios prekės paklausą. Todėl galima daryti prielaidą, kad valstybė ne visiškai tinkamai reguliuoja savo sudėtyje alkoholio turinčią produkciją.

Taip pat yra ir daugiau ženklų, rodančių, kad alkoholio rinkoje ne viskas gerai: spaudoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie nelegalią alkoholio prekybą, „naminukės“ gamybą. Žvelgiant į Lietuvos nusikalstamų veikų statistiką, šalyje pastaruoju metu penktadaliu padidėjo neteisėta alkoholinių gėrimų gamyba. Kaip pabrėžė K. Kupšys, net Vilniaus centre yra tokių „taškų“, kuriuose galima įsigyti nelegalaus alkoholio.

reklama

Protesto forma

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas, konferencijos metu teigė, kad pastebima bendra tendencija, jog palyginus su tuo, kas vyko prieš penkerius metus ar dar anksčiau, šešėlis Lietuvoje mažėja. Pasak V. Žukausko, alkoholio šešėlis Lietuvoje iki 2017 m. trejus metus iš eilės mažėjo. Tačiau pernai atlikus pakartotinius tyrimus paaiškėjo, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis – buvo stebimas nelegalaus alkoholio pirkimo ir vartojimo padidėjimas.

Maža to, anksčiau žmonės kritiškai vertino nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą. Tačiau 2017 m. buvo pastebėtas piliečių nuomonės „suminkštėjimas“ – jie alkoholio šešėliui tapo tolerantiškesni. LLRI atstovo teigimu, tam įtakos turėjo valstybės politika – padidėję alkoholio akcizai bei žadami priimti alkoholio kontrolės įstatymai.

Tai tapo priežastimi šalies gyventojams ieškoti alternatyvų, iš kurių dalis – nelegalios. „Tai tam tikra protesto forma į reguliavimą“, – sakė V. Žukauskas. Visgi specialistas pabrėžė, kad dabar situacija nėra kritinė – šalies ekonominis šešėlis nuolatos mažėja. Visgi analogiška tendencija buvo stebima iki ekonominės krizės – tuomet šešėlinė ekonomika mažėjo, tačiau ištikus krizei skaičiai vėl ėmė kopti į viršų.

Ignas Zokas, „Spinter tyrimų“ vadovas, taip pat tikino, kad šiandien situacija šešėlinėje Lietuvos rinkoje yra pakankamai gera, kadangi nelegali akcizinių prekių rinka mažėja. Tačiau specialistas pabrėžė, kad egzistuoja polinkis jai didėti esant nepalankioms aplinkybėms. „Mes, lietuviai, esame labai emocionalūs, ir jeigu mums valdžios sprendimai nepatinka, tai mūsų nuostatos labai greitai gali pasikeisti“, – teigė I. Zokas.

reklama

Smulkusis verslininkas Vidas Šukys, turintis nedidelę parduotuvę Jurbarke, teigė, kad net ir po sausio 1 d., kai įsigaliojo nauji alkoholio kontrolės įstatymai, pirkėjų įpročiai nepasikeitė – jie vis tiek ieško alkoholio, poreikis jaučiamas net ir tuo metu, kai šalyje alkoholio pardavimas yra draudžiamas. Dėl šios priežasties atsirado nelegalių platinimo „taškų“, dalis pirkėjų alkoholio keliauja įsigyti į kaimynines valstybes – Lenkiją arba Latviją. „Jei egzistuoja paklausa, tai savaime atsiranda ir pasiūla“, – akcentavo verslininkas.

Grįžo prie specializuotų parduotuvių idėjos

Augant alkoholio šešėlinei rinkai Lietuvoje, valstiečiai ketina grįžti prie specializuotų alkoholių parduotuvių idėjos. Apie šį siūlymą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kalbėjo dar prieš praėjusius Seimo rinkimus, tačiau pernai ji nebuvo įstatymiškai įtvirtinta.

„Mes turėsime netrukus svarstyti priemones dėl specializuotų parduotuvių“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo Seimo frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Vėliau jis naujienų agentūrai BNS patikslino, kad svarstymai bus pradėti jau šiais metais, o sprendimai greičiausiai bus priimti 2019 m.

„Šiais metais tikrai šnekėsimės, o priimti sprendimų, bijau, šiais metais galime nespėti, nors nuo kitų metų, kad įsigaliotų, ir teoriškai neįmanoma to padaryti. Bet jeigu Seimas ryžtųsi tam (specializuotų alkoholio parduotuvių steigimui – BNS), tai nuo 2020 m.“, – BNS teigė R. Karbauskis.

reklama

Reaguodamas į tokius siūlymus K. Kupšys kalbėjo, jog valdžios priimti ar dar tik žadami sprendimai dažniausiai grįžta bumerangu – kuo labiau yra apribojamas alkoholio prieinamumas, tuo labiau žmonės skatinami ieškoti nelegalių alternatyvų. Todėl valdžia skatinama nedaryti šių klaidų ir ieškoti tokių sprendimų, kurie tiktų konkrečiai Lietuvai bei spręstų šios šalies problemas, o ne remtis bendrais Pasaulio sveikatos organizacijos teikiamais pasiūlymais, ką neretai daro valdantieji.

Dėl to pats K. Kupšys siūlo kol kas pirmiausia įvertinti, kokį poveikį šešėlinei rinkai ir alkoholio vartojimui Lietuvoje turės jau priimti alkoholio kontrolės įstatymų pakeitimai, o tada galbūt kalbėti apie kitas priemones.

Alkoholio vartojama mažiau

Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys patvirtino kiek anksčiau atliktos Vilniaus universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenis: Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja kiek daugiau nei 12 l absoliutaus alkoholio per metus, ir tai yra gerokai žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamo lygio. Įvertinus emigrantų išvežamą alkoholį, šis skaičius būtų dar mažesnis, šių metų pradžioje pranešė Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

LVK užsakymu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui per 2016-uosius teko 13,42 l legaliai parduoto absoliutaus alkoholio. Iš šio skaičiaus dar reikėtų atimti emigrantų išvežamą alkoholio kiekį ir pridėti šešėlinę rinką. Tačiau galutinis rezultatas iš esmės nesikeičia – lieka tie patys 13 l. O 2017 m., remiantis VMI duomenimis, alkoholio suvartojimas mažėjo apie 10–15 proc., atitinkamai vienam suaugusiam gyventojui teko tik iki 12 l grynojo alkoholio.

reklama

Tyrimas taip pat rodo, kad daugiausia problemų – kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Be to, kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu. Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose, o baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys. Tarp pastarųjų populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“), spirituotas vynas ir degtinė, kurie vartojami namuose arba viešose vietose.

reklama