Klaida galvoti, kad taip nenutiks: kada liepsnos gali pasisavinti jūsų automobilį

Pirmojo gaisro metu sudegęs automobilis
Pirmojo gaisro metu sudegęs automobilis
© Socialiniai tinklai
Alfa.lt
2018-04-26 10:02

Liepsnose paskendęs asmeninis automobilis – tokį vaizdą būtų nemalonu išvysti netgi sapne. Deja, nelaimingų įvykių suvestinės liudija faktą, kad ugnies apgadintos transporto priemonės neretam lietuviui tampa skaudžia realybe. Statistika byloja, kad kiekvienais metais ugniagesiams vidutiniškai tenka vykti į daugiau nei tūkstantį iškvietimų dėl užsiliepsnojusių transporto priemonių. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo gauta beveik 250 tokių pranešimų. 

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, dažnais atvejais dėl ugnies sukeltų nuostolių transporto priemonių savininkai gali kaltinti nepalankias aplinkybes, tačiau kartais kaltę turėtų prisiimti ir patys.

Lemtingos pirmosios minutės

Lietuvoje automobilių tyčinių padegimų mastas išlieka panašus kaip ir netyčinių gaisrų. Ypač daug problemų kelia daugiabučių kiemai, kur egzistuoja automobilių stovėjimo vietų trūkumas ir transporto priemonių koncentracija yra išties didelė. Kadangi automobiliai dažniausiai stovi arti vienas kito, užsiliepsnojus vienam iš jų, ugnis sparčiai plinta ir dažnai apgadina aplinkinius.

„Nereikia nė dešimties minučių, kad kilęs gaisras pasiglemžtų automobilį. Ugniagesių skaičiavimu, vidutiniškai po septynių minučių ugnies padaryti nuostoliai automobilį paverčia neeksploatuojamu. Todėl pirmos minutės yra kritinės – jei gaisrui neįsisiautėjus pavyks jį pažaboti ir užgesinti, transporto priemonę dar gali pavykti išsaugoti. Kitu atveju gali supleškėti ne tik židinio epicentre atsidūrusi transporto priemonė, bet ir stipriai apgadinti gretimi automobiliai“, – sako R. Bieliauskas.

reklama

Jis pabrėžia, kad nėra jokio skirtumo, ar automobilis yra varomas dyzelinu, ar benzinu – ugnis jį paveikia vienodai. Jei benzininiame automobilyje yra sumontuota dujų įranga, situacija gali būti dar blogesnė. Plastikinės apdailos detalės ar sėdynės lengvai užsidega ir gaisras po automobilį sparčiai išplinta.

Kaltųjų paieškos

R. Bieliauskas pripažįsta, kad šalyje transporto priemonės vis dar neretai užsiliepsnoja tyčia jas padegus, o to priežastis – konfliktai. „Susidaro įspūdis, kad automobiliai kartais būna padegami specialiai. Greičiausiai žmonės neretai tokiais būdais „suvedinėja sąskaitas“, sprendžia asmenines problemas. Visai neseniai Mažeikiuose sprogo automobilis, po kuriuo galimai buvo paliktas sprogmuo. Dėl šio incidento užsidegė ir šalia stovėjusi transporto priemonė. Žiniasklaidoje taip pat kartais vis pasirodo pranešimų apie kone masiškai užsidegusius automobilius. Akivaizdu, jog jie padegami tyčia dėl asmeninių paskatų, rečiau – dėl chuliganizmo apraiškų“, – dėsto draudimo ekspertas.

Problema išlieka ir tai, kad policijos pareigūnai retais atvejais sugeba išaiškinti tokius nusikaltimus, todėl kaltieji lieka nenustatyti. Vis tik pasitaiko atvejų, kai dėl užsidegusio automobilio savininkas gali kaltinti tik pats save. „Šiuo atveju kalbu apie netyčinius gaisrus, kai transporto priemonės užsiliepsnoja dėl to, kad yra techniškai netvarkingos, savininkai neskuba sutvarkyti atsiradusių gedimų“, – kalba R. Bieliauskas.

Viena iš dažniausių netyčinių gaisrų priežasčių – netvarkinga transporto priemonės elektros instaliacija. Rečiau gaisrų kyla dėl kuro tiekimo sistemos ar dujų įrangos gedimų. Kai kuriais atvejais pakanka vos mažiausios kibirkšties, kad automobilis paskęstų liepsnose. „Jei tik atsiranda elektros ar kuro tiekimo sistemose gedimų, juos būtina pašalinti kuo skubiau. Juk gaisras gali kilti nebūtinai tuomet, kai automobilis užvestas. Gali nutikti ir taip, kad dėl trumpojo elektros sujungimo užsidegs automobilio laidai naktį. Tada jau tik laiko ir sėkmės klausimas, ar pavyks jį išgelbėti“, – perspėja draudimo ekspertas.

reklama

Rūpesčius palengvina kasko

ERGO duomenimis, 2016–2017 m. buvo fiksuoti 62 atvejai, kai transporto priemonių savininkai į draudimo bendrovę kreipėsi dėl gaisro padarytos žalos. Vienais atvejais transporto priemonės buvo apgadintos iš dalies, kitais – visiškai supleškėjusios. Didžiausia išmoka už patirtą žalą pernai siekė beveik 44 tūkst. eurų, tuomet liepsnose paskendo vilkikas su kroviniu. Iš viso draudimo bendrovė ERGO dėl ugnies pridarytos žalos minėtu laikotarpiu transporto priemonių savininkams išmokėjo beveik 254 tūkst. eurų išmokų.

Beveik pusė visų gaisro atvejų fiksuoti dėl netvarkingų transporto priemonių, kai šios užsidegė bandant jas užvesti ar jau bevažiuojant. Fiksuota ir tokių atvejų, kai transporto priemonė užsiliepsnojo kelionės metu sprogus padangai.

„Kiekvienais metais fiksuojame nelaimės atvejų, kai transporto priemonės užsidega netyčia. Ne ką mažiau pranešimų gaunama dėl tyčinių padegimų. Ypač daug pastarųjų atvejų nutinka naktį, kai yra mažai pašalinių akių, mažesnė tikimybė padegėjui būti pastebėtam“, – aiškina R. Bieliauskas. Kaip pabrėžia draudimo ekspertas, tokiais atvejais, kai ugnis apgadina transporto priemonę, jo savininką gelbsti kasko, kuris užtikrina patirtos žalos atlyginimą. Kitais atvejais, kai turimas tik paprastas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, išmokos tikėtis neverta.

Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį transporto priemonės jau degė 248 kartus. 64 transporto priemonės gaisro metu buvo visiškai sunaikintos, 39 transporto priemones pavyko išgelbėti. 147 atvejais gaisras transporto priemonėje kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, 18 – dėl kitų gedimų, 11 – dėl kuro tiekimo sistemos sutrikimų, 3 – dėl dujų įrangos problemų.

reklama

Tam, kad būtų sumažinta gaisrų rizika, specialistai vairuotojams rekomenduoja automobilyje vežiotis 2 kilogramų miltelinį gesintuvą, taip pat nuolatos stebėti transporto priemonės techninę būklę. Esant elektronikos ar kuro tiekimo sistemos gedimų, šiuos reikia nedelsiant pašalinti. Kilus gaisrui, būtina reaguoti nedelsiant: kuo skubiau skambinti pagalbos numeriu 112 bei iškviesti ugniagesius, jei yra galimybė – pabandyti gaisrą užgesinti patiems. Gesinant svarbu taikytis į gaisro židinį ir laikytis saugaus atstumo.

reklama