Ar „žaliai baltų“ sėkmės pakylėti ledo ritulininkai iškovos istorinę pergalę prieš japonus?

Ledo ritulio rinktinė (hockey.lt nuotr.)
Ledo ritulio rinktinė (hockey.lt nuotr.)
hockey.lt | Alfa.lt
2018-04-25 12:15

Per pirmuosius du turus taškų nepraradusi Lietuvos ledo ritulio rinktinė, pirmaujanti pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovose, vakar lankėsi transformuotoje „Žalgirio“ arenoje, kurioje kartu su kitais 14 tūkst. aistruolių džiaugėsi krepšininkų pergale.

Jau šiandien 19.30 val. „Mūsų svajonių komandos“ „Žalgirio“ arenoje laukia didžiausias turnyro išbandymas, kuris gali lemti, kam atiteks auksas, – Lietuva kovos su Japonija. Jūsų dėmesiui – šiandienos varžovų apžvalga.

reklama

Japonija

reklama

Pasiekimai pasaulio pirmenybėse

Geriausias pasirodymas: 6 vieta elitiniame divizione (1930 m.)

Praėjusių metų pasirodymas: 2 vieta IB divizione.

Į pirmąjį pasaulio čempionatą išvykę 1930 m. ir pasiekę iki šiol nepagerintą rezultatą (6 vieta), dar kartą su stipriausiomis planetos rinktinėmis šios šalies atstovai varžėsi 1957 m. Visgi po šių pirmenybių jie penkerius metus nesiuntė savo rinktinės į planetos pirmenybes, o sugrįžę į tarptautines kovas japonai jau turėjo varžytis žemesniuose divizionuose, kuriuose jiems niekaip nepavykdavo sugrįžti į buvusias aukštumas.

reklama

Kai japonai jau atrodė pasmerkti tūnoti trečiame pagal pajėgumą planetos pirmenybių divizione, jie sulaukė netikėtos malonės iš Tarptautinės ledo ritulio federacijos – ši nusprendė, jog vieną vietą elitiniame divizione suteiks Azijos regiono rinktinėms, o aukščiausią reitingą iš šių šalių užėmę japonai 1998 m. netikėtai atsidūrė elitiniame divizione.

Kaip ir buvo galima tikėtis, per tris lygmenis pakilti lengva nebuvo: šešerius metus iš eilės be pergalių buvusi rinktinė vos du kartus mačus baigė lygiosiomis, ir toks beviltiškas jų žaidimas lėmė, jog Tarptautinė ledo ritulio federacija nusprendė nebesaugoti vietos Azijos šalims, o tai reiškė, kad japonai ir vėl galėjo iškristi iš čempionato. Nors ši rinktinė dar sugebėjo atimti taškus iš dviejų rinktinių, galiausiai, kaip ir buvo galima tikėtis, ji krito žemyn ir į elitinį divizioną daugiau nebesugrįžo.

reklama

Ilgus metus I diviziono vidutinioke buvusi Japonija užpernai nesugebėjo išlaikyti ir šių pozicijų, o iškritusi iš IA diviziono, pernai ji nesugebėjo į jį sugrįžti, tad antrus metus iš eilės turės kautis IB divizione.

Lietuva prieš Japoniją

Oficialios tarpusavio dvikovos: 5 mačai – 5 japonų pergalės. Įvarčių santykis 4:26 varžovų naudai.

Paskutinė akistata: Lietuva 2:6 Japonija (2017 m.).

reklama

Niekam ne paslaptis, jog japonų žaidimo stilius nuo senų laikų yra itin nepalankus mūsų šalies atstovams, kuriems ilgą laiką nepavyko šiems varžovams net pasipriešinti. Tiek pralaimėję (0:3) pirmoje dvikovoje 1997 m., tiek patyrę tris nesėkmes 2008–2010 m. (0:5, 1:5 ir 1:7), mūsų šalies atstovai didelių vilčių pasipriešinti varžovams neturėjo, o japonams dominuojant aikštėje apie pergalę galvoti buvo sunku.

Visgi praėjusių metų akistata gerokai skyrėsi nuo prieš tai buvusių susitikimų. Jaunieji rinktinės žaidėjai – Markas Kaleinikovas ir Emilijus Krakauskas – du kartus buvo išlyginę rezultatą, o įgyti solidesnį pranašumą japonams pavyko tik trečiajame kėlinyje. Kaip po mačo pripažino ilgametis rinktinės narys Mindaugas Kieras, iki šiol rinktinė niekada nebuvo taip arti pergalės prieš šią rinktinę, kaip praėjusių metų pirmenybėse.

reklama

Lietuviams belieka viltis, jog dar vieną žingsnį į priekį žengęs jaunimas bei rinktinę papildžiusios žvaigždės padės pagaliau nutraukti japonų užkeikimą ir įrodyti, jog mes galime laimėti ir prieš šią rinktinę.

Japonų komanda

Vidutinis varžovų amžius: 26,8 m. (Lietuvos rinktinės – 26,8 m.)

reklama

Vidutinis varžovų ūgis: 176,9 cm (Lietuvos rinktinės – 186,3 cm)

Vidutinis varžovų svoris: 77,4 kg (Lietuvos rinktinės – 86,1 kg)

Debiutantų skaičius: 6 (Lietuvos rinktinės – 1).

Po nesėkmingo pasirodymo praėjusiose pirmenybėse Belfaste Japonijos rinktinė nusprendė imtis kardinalių pokyčių. Atsisveikinę su vos metus vyriausiojo trenerio postą užėmusiu Takahito Suzuki, japonai į šią poziciją paskyrė Yuji Iwamoto, kuris iš karto ėmėsi drąsių sprendimų. Nusprendęs eksperimentuoti lapkričio mėnesį vykusiame turnyre Vengrijoje, jis, sulaukęs teigiamų rezultatų, nusprendė ir į čempionatą Kaune vežtis ne didžiausias šalies žvaigždes, tačiau iš jam patinkančių žaidėjų surinktą rinktinę.

reklama

Iš praėjusios rinktinės į šį čempionatą nevyko 11 žaidėjų, o kai kuriems iš jų likti rinktinėje nepadėjo net ir puikus sezonas klube. Pernai pasaulio čempionate net 10 taškų surinkęs ir rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju tapęs Daisuke Obara į ekipą nebuvo pakviestas dėl traumos, tačiau buvo ir tokių žaidėjų, kurie, net ir būdami sveiki ir gerai žaidę visą sezoną, savo pavardės Japonijos kandidatų sąraše neišvydo. Rinktinėje vietos neatsirado ne vienam rezultatyviai žaidusiam japonui, o į ekipą pakviestų žaidėjų pasirodymai sezono metu nė iš tolo jiems neprilygo.

Jei gynybos grandyje klausimų mažiau, tai dėl kai kurių puolimo grandies ledo ritulininkų pasirinkimo galima abejoti. Geriausiai Azijos lygoje pasirodžiusi „Oji Eagles“ puolime turės du atstovus, tačiau nė vienas iš jų šioje komandoje neužėmė ryškaus vaidmens. Tiek Yushi Nakayashiki, tiek Tomoya Echigo rungtyniavo 3–4 ekipos puolimo linijoje, o jiems per visą sezoną bendrai nepavyko surinkti net ir trečdalio taškų, kuriuos per sezoną surinko vienintelis jau minėtas šios komandos lyderis D. Obara.

reklama

Į pirmenybes japonai vežasi šešis debiutantus, iš kurių vienas – Junya Yamada – atvyksta po paties neefektyviausio savo karjeros sezono, o Taigi Irikura į rinktinę buvo paimtas nepaisant to, jog pernai jis net nebuvo reikalingas savo amžiaus grupės jaunimo iki 20 metų rinktinei. Po nerezultatyviausio karjeros sezono į rinktinę buvo sugrąžintas ir 34-erių Tetsuya Saito, kuris pasaulio čempionate žais po aštuonių metų pertraukos. Nepaisant to, būtent jis buvo paskirtas rinktinės kapitonu. Kaip ir po 9 metų į rinktinę sugrąžintas gynėjas Ryuichi Kawai, taip ir šis žaidėjas buvo dabartinio Japonijos rinktinės trenerio auklėtinis klube, tad niekam ne paslaptis, jog būtent tai lėmė šių žaidėjų pakvietimą į rinktinę.

Tai, kad kvietimo nesulaukė patyrę žaidėjai, galėtų reikšti siekį atjauninti komandą, tačiau taip teigti tikrai negalima. Šiais metais japonai atsiveža netgi vyresnę rinktinę nei praėjusiais metais, bet jos žaidėjai turi gerokai mažiau patirties pasaulio čempionatuose. Akivaizdu, jog praėjusių metų pasirodymas šioje šalyje buvo priimtas kaip visiškas fiasko, o naujai paskirtas treneris nusprendė eiti kitokiu keliu, pasirinkdamas savo norimus ir jo nurodymus galinčius vykdyti žaidėjus, nekreipdamas dėmesio nei į pasirodymus klube, nei į šių žaidėjų istoriją Japonijos rinktinėje.

Visi keturi japonų klubai Azijos lygoje šiemet rinktinėje turės panašų atstovų skaičių: „Nikko Icebucks“ – 7, „Oji Eagles“ – 6, o „Tohoku Free Blades“ ir „Nippon Papre Cranes“ – po 4. Vienintelis japonų legionierius – Yuki Miura – žaidžia Amerikos universiteto NCAA lygoje, tačiau jam per visą sezoną pavyko sužaisti vos septynis mačus.

reklama

Iš šios rinktinės į 5 arba daugiau čempionatų yra vykę vos 6 žaidėjai.

Pavojingiausi varžovų ginklai ir silpnosios vietos

reklama

Čempionatą pradėję blankiomis rungtynėmis su Estija, antrosios dvikovos su Kroatija pabaigoje japonai vis ryškiau naudojosi savo didžiausiais ginklais. Niekam ne paslaptis, jog didžiausia japonų stiprybė yra jų greitis, jų greiti išpuoliai gali sukelti labai daug problemų lėtesnius gynėjus turinčios rinktinėms.

Atsižvelgdami į varžovų greitį, lietuviai turės gerokai daugiau dėmesio skirti gynybai. Jei praėjusiose rungtynėse rumunams suteiktos progos virto trimis įvarčiais, tačiau pergalės neatėmė, tai suteikti tiek laisvės japonams būtų tiesiog pražūtinga. Ne veltui rinktinės nariai po pirmadienio mačo kalbėjo, jog Mantui Armaliui jie palieka per daug darbo, tad galima neabejoti, jog mūsų rinktinės vartininkui šiame mače komandos draugai padės labiau.

Sustabdyti įsibėgėjusius Japonijos žaidėjus nėra lengva, nes ši rinktinė iki šiol uždirbo ir daugiausia varžovų baudos minučių. Du kartus jie už tokias nuobaudas savo varžovus įvarčiais jau nubaudė, tad praleidus savo žaidėją į priekį, stabdyti jį neleistinais būdais ir taip palikti rinktinę žaisti mažumoje prieš Japoniją taip pat nepatartina.

reklama

Y. Iwamoto auklėtiniai stengiasi žaisti drausmingai, vengia rizikingų situacijų, galinčių sukelti pavojų prie Japonijos rinktinės vartų. Azijos atstovų žaidime improvizacijų pamatyti galima labai retai: dažniausiai jie stengiasi atlikti ištobulintus derinius ir vykdyti trenerio nurodymus, šitaip siekdami pateisinti šio jiems parodytą pasitikėjimą.

Japonijos rinktinė labai gerai pasiruošusi taktiškai: atrodo, jog kiekvieną akimirką žaidėjai puikiai žino, kur jiems reikia būti ir kokį veiksmą atlikti, o puiki čiuožimo technika leidžia jiems greitai atsidurti zonose, kuriose kyla pavojus.

reklama

Puikiai gynyboje užsiimamos pozicijos leidžia Japonijos žaidėjams užkirsti kelią perdavimams ir taikytis perimti ritulį bei pabėgti į greitą ataką. Visgi, jei skaityti žaidimą ir neleisti varžovams atlikti pavojingų perdavimų jiems sekasi pakankamai gerai, varžovų reidai per pirmuosius du turus pakankamai sėkmingai pjaustė Japonijos rinktinės gynybą.

Japonų žaidėjai yra dar žemesni ir smulkesni už rumunus, tad bandant laimėti jėgos dvikovas jiems kyla nemažai problemų. Su sunkumais jie susiduria ir stabdydami aukštus bei galingus varžovus tiek jiems prasiveržiant, tiek grumiantis arti Japonijos rinktinės vartų.

Nors tarptautinių varžybų patirties beveik neturinti Japonijos rinktinė mače su kroatais penketą minučių atrodė pasimetusi ir leido varžovams pelnyti tris įvarčius, galima neabejoti, jog nežiūrėdami į švieslentėje degantį rezultatą jie kovos iki pat paskutinės mačo sirenos. Ištvermingi ir niekada nepasiduodantys japonai savo atkaklumu gali pridaryti nemažai problemų atsipalaiduojantiems varžovams, tad prieš artėjančią akistatą rinktinės žaidėjams bus labai svarbu išlaikyti maksimalią koncentraciją visas 60 žaidimo minučių.

reklama

Varžovų lyderiai ir pavojingiausi žaidėjai

Garsiausias Japonijos rinktinės žaidėjas neabejotinai yra vartininkas Yutaka Fukufuji (29 numeris). 35 metų sportininkas 2004-aisiais buvo pašauktas NHL naujokų biržoje, o po trejų metų debiutavo šioje lygoje, sužaisdamas 4 mačus Los Andželo „Kings“ komandoje. Per šešerius metu JAV jis daugiausia laiko praleido trečioje pagal pajėgumą šalies lygoje ECHL, o pastaruosius septynerius metus – gimtinės klubuose. Tokiais karjeros pasiekimais negali pasigirti joks kitas Japonijos rinktinės žaidėjas. Negana to, Y. Fukufuji puikiai žaidžia ir Japonijos rinktinėje: per devynis pasirodymus planetos pirmenybėse jis vos porą kartų nepasižymėjo bent 90 proc. atremtų metimų statistika.

reklama

Šioje Japonijos rinktinėje itin pastebimas ir po devynerių metų pertraukos į ją sugrįžęs Ryuichi Kawai (6 numeris). Tiesa, į jį dėmesį dažniausiai galima atkreipti ne dėl įspūdingo žaidimo, o dėl charakterio. Tiek aikštėje, tiek už jos ribų nuolatos komandos draugus raginantis ir jiems nurodymus dalijantis gynėjas neabejotinai yra labiausiai girdimas šios rinktinės žaidėjas, o antrąją turnyro dieną į mačą su Kroatija susirinkusiems gerbėjams jis pademonstravo ir kitą savo charakterio pusę: ant ledo pasirodžius techniniam darbuotojui, japonas, pastebėjęs, jog vienas jo batas atsirišęs, juokaudamas pasisiūlė jį užrišti. Žiūrovai iškart ėmė ploti.

Šiemet rinktinėje komandos kapitono asistento pareigos buvo patikėtos Ryo Hashimoto (7 numeris), kuris už šį pasitikėjimą treneriui atsidėkojo puikiu žaidimu. Gynyboje sėkmingai su užduotimis besitvarkantis žaidėjas jau spėjo sužibėti ir puolime, pelnęs du įvarčius ir atlikęs du rezultatyvius perdavimus. Kai šis ledo ritulininkas būna aikštėje, varžovai privalo itin atidžiai sekti jo veiksmus – ne kartą per pirmuosius du mačus jis palikdavo savo poziciją prie mėlynosios linijos ir pričiuožęs greta varžovų vartų padėdavo japonams susikurti kiekybinį pranašumą, kurį jie ne kartą vertė įvarčiais.

Puolėjų grandyje šiame čempionate japonai daug tikėjosi iš 24-erių Makuru Furuhashi (18 numeris), o jis – bent jau kol kas – lūkesčius pateisino ir abejose rungtynėse buvo vienas svarbiausių savo komandos pergalės kalvių. Jau pernai puikiai rinktinėje debiutavęs ir į save dėmesį atkreipęs ledo ritulininkas yra ne tik labai greitas, tačiau turi ir puikų techninį arsenalą,  varžovų vartininkus gali išbandyti įvairiausiais būdais. Rungtynėse su Kroatija pamatėme tiek jo individualių reidų, tiek ir bandymų atakuoti iš įvairių distancijų gavus komandos draugų perdavimus. 8 metimus atlikęs M. Furuhashi savo pirmąjį įvartį čempionate pelnė tiksliu smūgiu iš pusiau krašto, o jau 4 rezultatyvumo taškus surinkusį puolėją atidžiai turi stebėti visi varžovai.

reklama

Šiame čempionate Go Tanaka (14 numeris) kol kas turi vos vieną rezultatyvų perdavimą, tačiau vieno iš labiausiai patyrusių japonų žaidėjų pamiršti taip pat negalima. Iš savo rinktinės narių 34-erių žaidėjas buvo rezultatyviausias Azijos pirmenybėse, o apie jo sugebėjimus lietuviams priminti nereikia – dar pernai jis įvarčiu baudė Lietuvos rinktinę pasaulio ledo ritulio čempionate Belfaste.

Įdomiausi faktai ir pastebėjimai prieš būsimą dvikovą:

reklama

Japonijos rinktinė yra vienintelė IB divizione, kurios per savo istoriją mūsų šalies atstovai vis dar nėra įveikę.

Po dviejų turų Japonijos rinktinės gynėjas Ryo Hashimoto yra rezultatyviausias žaidėjas visose pirmenybėse.

Trys Lietuvos rinktinės veteranai – Mindaugas Kieras, Rolandas Aliukonis ir Artūras Katulis – pasaulio čempionatuose yra sužaidę beveik tiek pat mačų (255), kiek ir visa Japonijos rinktinė (295);

Iš praėjusių metų tarpusavio rungtynėse septynių įvarčiais pasižymėjusių žaidėjų šiemet neišvysime tik Daisuke Obaros, kurio Japonijos rinktinėje nėra dėl traumos.

Japonas Yushi Nakayashiki iki šiol per savo karjerą atstovaudamas Japonijos rinktinei yra pelnęs vos vieną įvartį, kurį atliko pernai į Artūro Pavliukovo gintus Lietuvos rinktinės vartus.

reklama

Per savo trumpą istoriją pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono pirmenybėse japonai vis dar nėra įveikę šeimininkų. Tiesa, iki šiol jiems su jais varžytis teko vos kartą, kai pernai rezultatu 0:3 pralaimėjo namuose žaidusiems britams.

Po dviejų turų tarp dešimties rezultatyviausių turnyro žaidėjų yra du japonai ir penki lietuviai.

Šiose rungtynėse pergalę iškovojusiai rinktinei norint aukso beliks per pagrindinį laiką laimėti likusias dvi akistatas, o pralaimėjimo atveju bet kuriai rinktinei jau reikėtų sulaukti pagalbos iš varžovų.

Per visą mūsų šalies istoriją į Japonijos vartus lietuviams pavyko pasiųsti vos keturis įvarčius. Visgi visi keturi šių įvarčių autoriai šiemet yra rinktinėje ir trečiadienį bus ant ledo: Povilas Verenis, Mindaugas Kieras, Emilijus Krakauskas ir Markas Kaleinikovas yra vieninteliai, mušę įvarčius į japonų vartus.