Lietuvių būstai vis mažesni: per dešimtmetį prarasta iki 30 kvadratinių metrų

Mažas butas
Mažas butas
© Unsplash.com

Per pastaruosius 10 metų naujai statomų individualių namų plotas sumažėjo vidutiniškai 30, o butų – 15 kv. m. Ekspertai mano, kad butai jau neturėtų mažėti, o namai dar gali. Kiti mano priešingai: gali būti pasiūlyti ir mikrobutai – vos 20 kv. m ploto.

2007 m. vidutinis naujai statomo nuosavo namo plotas buvo 161,8 kv. m. Jis mažėjo beveik kasmet, ir pernai naujai statomo nuosavo namo vidutinis plotas pasiekė 132,1 kv. m. Tai reiškia, kad nuosavų namų plotas sumažėjo 29,7 kv. m arba daugiau nei 18 proc.


Būstų plotai © Alfa.lt

Per pastaruosius 10 metų smarkiai keitėsi ir naujų butų plotas. 2007-aisiais vidutinis buto plotas siekė 75,1 kv. m, o pernai susitraukė iki 60,3 kv. m. Butų plotas vidutiniškai mažėjo 14,8 kv. m arba 20 proc. Kokios priežastys lėmė gyvenamojo būsto ploto mažėjimą ir kokio ploto būstuose gyvensime ateityje?

Mikrobutas – tik 20 kv. m

„Pirmiausia butų plotui įtakos turėjo pokrizinis laikotarpis. Būstai buvo statomi mažesni, nes pigesnius lengviau realizuoti. Antra priežastis – daug butų buvo perkama nuomai, investicijai, o nuomai reikia mažesnio ploto. Taip pat daugiau būstų buvo pradėta statyti centre, o tai irgi turėjo įtakos kainai. Dar viena priežastis – besikeičianti visuomenė. Daugėja vienišų žmonių, kurie nenori gyventi dideliuose būstuose. Įtakos turėjo ir tai, kad žmonės dažniau pradėjo keisti būstą. Neperka ilgam laikotarpiui, o įsigyja tai, ko reikia dabar“, – apie butų ploto pokyčius pasakojo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Šiek tiek kitokią nuomonę pateikė „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Anot jo, yra dvi priežastys: plėtotojai išmoko racionaliau projektuoti būsto plotą, taip pat stengiasi pasiūlyti įperkamą produktą, kurio galutinė kaina yra mažesnė.

„Daugiabučių statytojai stebi rinką ir mato, kad racionaliai suplanuoto, mažesnio ploto butus parduoti yra daug lengviau. Didelė dalis pirkėjų nėra finansiškai pajėgūs įpirkti didesnio ploto butų. Dažnai žmonės žiūri netgi ne į plotą, o kiek reikia atskirų erdvių. Tarkim, jei turi du vaikus, tai akivaizdu, kad dviejų kambarių butas bus per mažas. Tada lieka trijų, keturių kambarių butai. O jei tokie butai bus 80–85 kv. m ploto, daliai pirkėjų jie bus neįperkami. Todėl plėtotojai stengiasi pasiūlyti suspaustus, nedidelio ploto kambarius, bet vis tiek atskiras erdves. Juk mūsų perkamoji galia nėra didelė. Ypač palyginti su Vakarų Europa“, – teigė R. Reginis.

Anot NT eksperto, jis pirmą kartą per 15 metų mato, kad vidutinis butų plotas nustojo mažėti ir netgi pradėjo augti.  „Ober-Haus“ duomenimis, mažiausias vidutinis butų plotas naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje buvo užfiksuotas 2016 metais - 51,1 kv. m, o 2017 metais jis jau sudarė 53,5 kv. m. 

„Racionaliau jau butų nesuprojektuosi, o didinti projektuose mažų butų skaičių nėra naudinga. Tada name būna per daug gyventojų. Todėl manome, kad su butais pasiektas dugnas, ir ploto mažėjimo tendencijų jau nematysime“, – sakė R. Reginis.

O štai M. Statulevičius pateikė kitokių įžvalgų. „Plotai dar gali mažėti, pavyzdžiui, kalbant apie mikrobūstą, kur žmogui skiriama 20 kv. m. Juk lietuvių mentalitetas sako, kad reikia pirkti, o ne nuomuotis. Todėl tie, kurie nori turėti nuosavą būstą, perka mažesnį. Manau, kad dar yra galimybių mažėti būsto plotui“, – apie ateities butų tendencijas kalbėjo M. Statulevičius.

Vos 60 kv. m ploto namas

Individualių namų ploto mažėjimą lėmė priemiesčiuose išaugusi mažų namų pasiūla. Ten dažnai statomi iki 80 kv. m ploto namai, kuriuos ekspertai įvardija kaip butus ant žemės su nedideliu lopinėliu nuosavo sklypo.

„Statistika rodo, kad individualių namų statyba padidėjo 3 kartus. Anksčiau Lietuvoje vidutiniškai per metus buvo statoma apie 3–4 tūkst. individualių namų, o dabar – apie 8–9 tūkst. Dauguma tokių namų statomi priemiesčiuose, o patys namai yra buto tipo. Aplink Vilnių daug kvartalų, kur statomi tokie namai“, – apie situaciją rinkoje pasakojo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Jam pritaria ir M. Statulevičius. Anot jo, namų plotas mažėja, nes daugėjo mažų, iki 80 kv. m ploto, namų statyba. „Tokių namų paklausa ypač didelė Kauno rajone. Daugėja ir Vilniuje. Šie namai panašūs į daugiabutį, tik jie išdėstyti ne vertikaliai, o horizontaliai“, – sakė M. Statulevičius.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir R. Reginis. „Pastaruosius 5 metus matome situaciją, kad statomi visiškai kitokie namai nei prieš 15 metų. Dažniausiai tai iki 120 kv. m būstai. Rinkoje netgi atsiranda variantų, kur namų plotai siekia iki 60 kv. m. Aišku, čia kalbame daugiau apie pardavimui skirtus projektus. Akivaizdu, kad gyventojai, kurie būstą stato sau, irgi žiūri daug racionaliau, stengiasi pasistatyti tokį būstą, kuriame ploto yra tiek, kiek reikia, o jo išlaikymas nebūtų brangus“, – teigė R. Reginis ir pridūrė, kad priešingai nei butų nuosavų namų plotai dar gali mažėti. Tai lems priemiesčiuose pardavimui statomi mažų 60–80 kv. m ploto namų kvartalai.

reklama