Tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių apgaule kėlėsi į Neringą
Keisis nemokamo kėlimo tvarka

Alfa.lt
2018-04-24 10:09

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino sukčiavimo mechanizmą. 17-ai Klaipėdos regiono bendrovių priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės, pasinaudodamos nemokamais kelto leidimais, kėlėsi į Neringą. FNTT tyrėjai skaičiuoja, kad žala, padaryta valstybės lėšomis kompensavus už nemokamus leidimus, siekia apie 350 tūkst. eurų. 

Atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai analizavo leidimų, suteikiančių teisę nemokamai keltu persikelti į Neringą, išdavimo ir kontrolės tvarką. Prieš daugiau nei 10 metų Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės ir perkėlimo paslaugas teikianti akcinė bendrovė susitarė, kad Neringos savivaldybėje registruoti juridiniai asmenys gauti leidimus savo transporto priemonėms keltis keltu gali tuo atveju, jei pateikia dokumentus savivaldybei. Pastaroji sudaro transporto priemonių sąrašus ir perduoda juos perkėlimo paslaugas teikiančiai bendrovei. Šioji išduoda leidimus, suteikiančius Neringos miesto bendrovių transporto priemonėms ir darbuotojams galimybę dvejus metus keltis nemokamai.

reklama

Analizuodami leidimų išdavimo tvarką tyrėjai išaiškino, kad leidimų sistemos ir kontrolės mechanizmas veikia neefektyviai. Per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, kas sudarytų apie 500 šių transporto priemonių pakrautų keltų.

Atliekant tyrimus atskleistas sukčiavimo mechanizmas, kaip gaunami tokie nemokami leidimai naudotis keltais. Įtariama, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys. Remiantis šiomis sutartimis, Neringos bendrovės neva neatlygintinai savo veikloje naudoja ne sau priklausančias transporto priemones. Įtariama, kad Neringos savivaldybei buvo pateikiamos fiktyvios automobilių panaudos sutartys ir prašymai išduoti leidimus transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Šie duomenys buvo perduodami perkėlos paslaugas teikiančiai bendrovei, kuri išduodavo Neringoje registruotoms įmonėms leidimus. Išaiškinta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami statybos ir transporto paslaugas teikiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. 

Minėtos įmonės veždavo žvyrą ir smėlį privatiems asmenims ir didelėms statybos bendrovėms, kurios Neringoje atlikdavo kelių tiesimo ir krantinių tvarkymo darbus. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo būtinybės už vieną transporto priemonės perkėlimą sumokėti 80 eurų. Tarp leidimus gavusių Neringos bendrovių yra vos du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri apgaule gavo leidimus 14-ai transporto priemonių. Taip pat minėtinos kelios prekybos nekilnojamuoju turtu įmonės, kurios turėjo po 2–3 darbuotojus, bet pagal fiktyvias panaudos sutartis neva naudojosi nuo 7 iki 11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė biokuru ir statybos medžiagomis prekiaujanti bendrovė, kurioje dirba tik 1 darbuotojas, tačiau leidimų išduota 20 transporto priemonių.

reklama

Ikiteisminiuose tyrimuose skaičiuojama, kad kelerius metus sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui siekia apie 350 tūkst. eurų.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo tęsia. Tyrimuose bendrovių turtui laikinai pritaikyti apribojimai, kurių bendra suma viršija 1,5 mln. eurų.

Keis tvarką

Susisiekimo ministerijai bendradarbiaujant su FNTT, išaiškinta įžūli sukčiavimo schema, kai pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos. Valstybei padaryta žala viršija 350 tūkst. eurų.

Siekdama užkirsti kelią naujiems piktnaudžiavimo atvejams, Susisiekimo ministerija keis keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarką.

reklama

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus Susisiekimo ministerijos pavaldžios AB „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Iškėlus į viešumą piktnaudžiavimo schemą, per pirmąjį ketvirtį 50–60 proc. sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius, lyginant praėjusius ir šiuos metus.

„Aptikta itin įžūli sukčiavimo schema, kuria piktnaudžiauta ne vienerius metus. Vieni verslininkai, vykdami į ar iš Neringos, už kėlimąsi mokėdavo nustatytą sumą, o kitų įmonių atstovai su vienu leidimu nemokamai sugebėdavo perkelti ir po keliasdešimt automobilių. Šie piktnaudžiavimo atvejai privalo būti nuodugniai ištirti“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dvejiems metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo 80 eurų mokesčio už vieną transporto priemonės perkėlimą.

Reaguojant į susidariusią situaciją Susisiekimo ministerijoje rengiama nauja keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarka, kuriai įsigaliojus, dėl transporto priemonių perkėlimo kompensavimo kreiptis į Neringos savivaldybę nebereikės. Asmenys ir įmonės, turintys teisę gauti kompensaciją už perkėlimo keltais bilieto kainą, bus įtraukiami į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą elektroninį sąrašą, kuriame bus kaupiama visa reikalinga informacija apie asmenis ir įmones, gaunančias perkėlimo keltais kompensaciją.

reklama

Susisiekimo ministerija primena, kad prieš mėnesį ji su FNTT pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo numatomas abiejų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, visokeriopa pagalba, siekiant atskleisti ir ištirti galimai padarytas finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vykdyti prevencijos priemones.

reklama